Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-07 · Administracinė byla Nr. I-1764-428/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
I-1764-428/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01612-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
Vaišvydavos kaimo bendruomenės
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
A. S. Š., L. L., D. Š., O. N., M. J.
Advokatai
Tomas Petrauskas, Jūratė Šlitė
Kategorijos
  • 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1764-428/2015
Teismo proceso Nr.3-62-3-01612-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 11.8.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Vaišvydavos kaimo bendruomenės atstovams O. S. ir advokato padėjėjui Tomui Petrauskui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Gražinai Urbonavičienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. Š.,trečiųjų suinteresuotų asmenų L. L. ir A. S. Š. atstovei advokatei Jūratei Šlitei,specialistui J. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vaišvydavos kaimo bendruomenės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretieji suinteresuoti asmenys A. S. Š., L. L. , D. Š. , L. L. , O. N. , M. J. , dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014-10-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymą Nr. KMI-D2-2259 į 2014-09-04 skundą dėl savavališkų sklypo savininkų statybos darbų poveikio aplinkai ištyrimo; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą atlikti naują 1,713 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliekamų/atliktų statybos darbų poveikio aplinkai patikrinimą (b.l. 26-29).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad dalies Vaišvydavos kaimo bendruomenės narių gyvenamųjų namų sklypai ribojasi su Vaišvydavos karjero pakrante, kurios statūs šlaitai yra apaugę apsauginiais želdiniais, saugančiais karjero šlaitą nuo dirvožemio masės atitrūkimo ir nuslinkimo žemyn. Šių metų vasaros pabaigoje buvo pastebėta, jog 1,713 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), buvo pradėti statybos darbai. Pažymėjo, kad Žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t.y. Žemės sklypas patenka į Paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, o pačiame Žemės sklype yra saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Atkreipė dėmesį, jog vietomis karjero pakrantės ruožas (plotas nuo bendruomenės narių gyvenamųjų namų sklypų ribos iki karjero šlaito krašto briaunos) yra itin siauras - apie 25 m, kas reiškia, kad bet koks tokiam ruožui daromas fizinis poveikis (vibracija, kasimas, gręžimas ir pan.) gali virsti tokio ruožo šlaito slinkimu, t.y. gali sukelti pagrįstą pavojų Vaišvydavos karjero ekosistemai, bendruomenės narių saugumui bei jų nuosavybės išsaugojimui. Pareiškėjas 2014-09-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Kauno reg. AAD) pateikė skundą dėl savavališkų sklypo savininkų statybos darbų poveikio aplinkai ištyrimo. 2014-10-02 pareiškėjas gavo atsakovo atsakymą Nr. KMI-D2-2259, kuriame buvo nurodyta, kad 2014-09-15 vykdyto Žemės sklype atliktų darbų patikrinimo metu, pažeidimų nustatyta nebuvo. Tačiau Žemės sklype vykdant žemės kasimo darbus buvo pažeisti saugotini medžiai ir želdiniai, pažeidžiant jų šaknis. Šias aplinkybes užfiksavo Antstolis Marekas Petrovskis 2014-09-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-14-107. Nurodė, jog atsakovo atsakymas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, neatitinka tokio pobūdžio dokumentui taikomų imperatyvių reikalavimų (netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, o būtent, nepagrįstai nenustatytas Žemės sklype vykdomų darbų neigiamas poveikis aplinkai), todėl yra naikintinas ir inicijuotinas naujas Žemės sklype atliekamų/atliktų darbų poveikio aplinkai patikrinimas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime (b.l. 33-34) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-09-15 tikrinimo metu nustatyta, kad vykdant darbus Žemės sklype, saugotiniems medžiams ir greta sklypo esantiems saugotiniems želdiniams žala nepadaryta. Želdinių skaičius ir rūšinė sudėtis atitinka sklypo želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje nurodytus skaičius bei rūšinę sudėtį. Visis saugotini medžiai darbų metu yra išsaugoti. Darbai buvo vykdomi tik sklypo teritorijos ribose, nepažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos juostos. Vaišvydavos karjero vandens telkiniui vykdomi darbai įtakos nedaro. Vykdant darbus Žemės sklype nebuvo kasinėjama ar dirbama pakrantės apsaugos juostoje. Tikrinimo metu pakrantės apsaugos juosta buvo atitverta ir technika ten nedirbo. Tikrinimo metu nebuvo nustatyta saugotinų želdinių pažeidimų ar apgadinimų, grunto taršos sklype nefiksuota, gruntiniam ar paviršiniam vandeniui vykdomi darbai įtakos nedaro. Tikrinimo metu sklype pažeidimų nenustatyta. Antstolio darytose nuotraukose, kur matosi atkastos šaknys, saugotinų želdynų nėra. Pagal Želdynų įstatymą nesaugotinus želdinius sklypo savininkas tvarko savo nuožiūra.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. Š. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo lyginamas žemės paviršius, auga nesaugotini medžiai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti medžiai nebuvo saugotini.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. L. ir A. S. Š. atstovė advokatė Jūratė Šlitė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė argumentų pagrindžiančių, jog buvo pažeisti saugotini medžiai bei, kad buvo padaryta žala pareiškėjui. Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo neaišku, ar nufotografuotos saugotinų medžių šaknys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl 2014-10-02 Kauno reg. AAD atsakymo Nr. CKMI-D2-229 į pareiškėjo 2014-09-04 skundą teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti naują 1,713 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliekamų/atliktų statybos darbų poveikio aplinkai patikrinimą.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 40-41). Pareiškėjo atstovas 2014-09-04 skundu kreipėsi į Kauno reg. AAD, prašydamas patikrinti ir nustatyti ar Žemės sklype vykdomi statybos darbai kelia grėsmę Žemės sklype ir greta jo esantiems saugotiniems želdiniams; kokia apimtimi Žemės sklype vykdomi statybos darbai padarė žalos Žemės sklype esantiems saugotiniems želdiniams; patikrinti ir nustatyti ar Žemės sklype vykdomi statybos darbai skatina ar gali paskatinti Vaišvydavos karjero bei jo aplinkos degradaciją; nustatyti kokia apimtimi dėl Žemės sklype vykdomų statybos darbų įvyko Vaišvydavos karjero ir jo aplinkos degradacija; patikrinti ir nustatyti, ar Žemės sklype vykdomi statybos darbai kelia grėsmę Vaišvydavos karjero bei jo aplinkos gruntinio ir paviršinio vandens arba dirvožemio užteršimui; nustatyti kokia apimtimi buvo padaryta žalos Vaišvydavos karjero bei jo aplinkai dėl Žemės sklype vykdomais statybos darbais užteršto gruntinio ir paviršinio vandens arba dirvožemio; nustačius jog dėl Žemės sklype galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų buvo padaryta žalos Žemės sklype ar greta jo esantiems saugotiniems želdiniams ar buvo užterštas Vaišvydavos karjero bei jo aplinkos dirvožemis ar gruntinis ir paviršinis vanduo, tokius darbus vykdantiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bei organizuoti pažeistos aplinkos atstatymą/sutvarkymą (b.l. 10-11). Kauno reg. AAD 2014-10-02 atsakymu į pareiškėjo skundą Nr. CKMI-D2-2259 konstatavo, jog vykdant darbus Žemės sklype saugotiniems medžiams ir greta Žemės sklypo esantiems saugotiniems želdiniams žala nepadaryta. Želdinių skaičius ir rūšinė sudėtis atitinka Žemės sklypo želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje nurodytus skaičius bei rūšinę sudėtį. Darbai vykdomi tik Žemės sklypo teritorijos ribose, nepažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos justos. Vaišvydavos karjero vandens telkiniui, tikrinimo metu vykdomi darbai įtakos nedaro. Tikrinimo metu grunto taršos sklype nefiksuota, gruntiniam ar paviršiniam vandeniui vykdomi darbai įtakos nedaro. Taip pat konstatavo, jog tikrinimo metu Žemės sklype pažeidimų nenustatyta (b.l. 12).

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo Kauno reg. AAD 2014-10-02 atsakymu Nr. CKMI-D2-229 savo poziciją iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas priimdamas skundžiamą administracinį aktą netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t.y. neįvertino, kad Žemės sklype vykdant kasimo darbus buvo pažeistos medžių, taip pat ir saugotinų, augančių Žemės sklype šaknys, t.y. buvo padaryti pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 26 punkte, kuris numato, kad želdinių sužalojimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų – medžio lajos, šakų, krūmo stiebų nupjovimas, genėjimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žievės lupimas, kamieno tašymas, kapojimas, žemės nukasimas nuo šaknų, šaknų nukirtimas, pažeidimas ir kita, tik kai padaryta mažesnė žala nei įvardinta 25 punkte, medžių kamienų gręžimas, įvairių tvirtinimų kalimas, sukimas į medį, laipynių ar kitų daiktų tvirtinimas prie medžių jį suveržiant ir padarant žaizdas, laužų, žolės deginimas pomedyje ir arti krūmų, leidimas gyvūnams atlikti gamtinius reikalus ant spygliuočių medžių ir krūmų.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi privačiame, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame, Žemės sklype. Pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktą medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 ,,Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems” 1 punkto 1 ir 4 papunkčiais, kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas netaikomas vaismedžiams, vaiskrūmiams, natūraliai išaugusiems krūmams, taip pat medžiams ir krūmams, augantiems privačioje valdoje, kuriuos saugotinais skelbia savivaldybė. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad žala aplinkai galėtų būti konstatuota ir Metodikos 26 punktas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei Žemės sklype vykdant žemės kasimo darbus būtų pažeisti saugotini medžiai.

Iš pareiškėjų pateikto antstolio M. P. 2014-09-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-14-107 bei jame esančių nuotraukų (b.l. 14-21) nėra galimybės nustatyti, kad minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti saugotinų medžių šaknų pažeidimai. Pareiškėjo atstovas taip pat nenurodė, kokie konkretūs medžiai augantys Žemės sklype yra saugotini ir kokių konkrečių saugotinų medžių šaknys buvo pažeistos. Ginčijamame reg. AAD 2014-10-02 atsakyme Nr. CKMI-D2-229 konstatuotas aplinkybes, jog 2014-09-15 patikrinimo metu nustatyta, kad vykdant darbus Žemės sklype saugotiniems medžiams žala nepadaryta, o darbai vykdomi tik Žemės sklypo teritorijos ribose, nepažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos juostos, neabejotinai patvirtino 2015-03-17 teismo posėdyje apklausto liudytojo K. Š. parodymai. Liudytojas K.Š. - Kauno reg. AAD specialistas nurodė, kad Žemės sklypo patikrinimo metu vadovaudamasis želdynų ir želdinių inventorizavimo kortele (b.l. 36-37) nustatė, kad Žemės sklype esantiems saugotiniems medžiams žala nebuvo padaryta. Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus specialistas J. G. 2015-03-17 teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad Žemės sklype patikrinimo metu buvo visi saugotini medžiai, o pažeistos šaknys buvo nesaugotinų medžių. Įrodymų, paneigiančių liudytojo ir specialisto paaiškinimus pareiškėjas nepateikė, taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kad žemės kasimo darbai Žemės sklype buvo vykdomi pažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos juostą ar turėjo įtakos Vaišvydavos karjero vandens telkiniui, gruntinio ar paviršinio vandens arba dirvožemio užteršimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes, konstatuotina, kad, Kauno reg. AAD teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą 2014-10-02 administracinį aktą Nr. KMI-D2-2259 ir nėra jokio teisinio pagrindo minėtą aktą naikinti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 2014-10-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymo Nr. KMI-D2-2259 į 2014-09-04 skundą dėl savavališkų sklypo savininkų statybos darbų poveikio aplinkai ištyrimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl tų pačių argumentų atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą atlikti naują 1,713 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliekamų/atliktų statybos darbų poveikio aplinkai patikrinimą (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAlgis Markevičius