Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-05-05 · Byla Nr. A2.6.-276-999/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
A2.6.-276-999/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00214-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pažeidėjas
P. M.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-276-999/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00214-2016-9Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.7.4.7.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 5 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė,,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, besimokančio Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje 3 klasėje, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2016 m. balandžio 4 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis, 2016 m. balandžio 4 d., 4.50 val., Šilalės m., D. Poškos g. 11, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir važiuodamas atbulas kliudė kitus du automobilius bei juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs pasišalino, prieš tai neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai. Automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais P. M. pažeidė KET 5, 9, 14, 114, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 130 str. 1 d.

P. M. kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir parodė, kad 2016 m. balandžio 4 d. apie 5.00 val. ryto, tėvo nuomojamame bute, kuriame jis šiuo metu gyvena su tėvu, paėmė prieškambaryje esančius automobilio VW Polo raktelius ir išvažiavo atbuline eiga iš aikštelės. Važiuodamas automobiliu atbuline eiga, jis lipo kelis kartus pažiūrėti, ar išvažiuos tvarkingai ir nekliudys kieme stovėjusių automobilių. Buvo naktis, todėl jokių apgadinimų nematė ir pagalvojo, kad žalos nepadarė. Taip jis išvažiavo iš Šilalės, tačiau po kokių 10 min. grįžo atgal ir pastatė automobilį. Tėvams nieko nesakė. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Automobilis priklauso seseriai, tačiau registruotas motinos R. M. vardu. Gailisi dėl padarytų pažeidimų, prašo skirti mažesnę nuobaudą, nes mokosi gimnazijoje, asmeninių lėšų neturi. Nukentėjusiesiems atlygino padarytą žalą bei jų atsiprašė.

Liudytoja R. M. parodė, kad P. M. yra jos sūnus, kuris šiuo metu jis gyvena su tėvu pastarojo nuomojamame bute. Automobilis VW Polo registruotas jos vardu, tačiau priklauso dukrai, kuri šiuo metu yra Anglijoje. Ji automobiliu nesinaudoja, taip pat neleido naudotis ir sūnui P. M.. Žino, kad tėvas mokė Povilą vairuoti automobilį, nes sūnus ruošėsi įsigyti vairuotojo pažymėjimą.

P. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje surinkta rašytine medžiaga: eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, vaizdo lentelėmis, nukentėjusiųjų G. B., Z. J. rašytiniais paaiškinimais ir kt. Fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonių HYUNDAI SANTAFE bei OPEL ZAFIRA apgadinimai (b. l. 11-15). Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK vyriausiasis patrulis M. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbo pagal nustatytą grafiką užtikrinat eismo saugumą ir viešąją tvarką Šilalės mieste ir rajone. 11.04 val. iš Tauragės budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šilalės mieste D. Poškos g. 11., yra eismo įvykis kieme, iš po nakties, nukentėjusysis pastebėjo, kad automobilis HYUNDAI SANTAFE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudytas kito automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Apgadintas žibintas ir bamperis. Ryte girdėjo, kaip buvo galimai kliudytas pranešėjo automobilis, matė išvažinėjant iš kiemo nedidelį tamsios spalvos automobilį. Nuvykus išsiaiškinta, kad iš po nakties pranešėjas G. B. rado apgadintą savo automobilio galinį bamperį ir gabaritinį žibintą. Apie 04.50 val. jis girdėjo kieme triukšmą, kai automobilis atsitrenkė į automobilį ir nuvažiavo link darželio pusės, bet pro langą numerių bei markės automobilio neįsidėmėjo. Apžiūrint įvykio vietą priėjo kito automobilio savininkas Z. J., kuris taip pat rado apgadintą savo automobilio galinį bamperį ir galinį žibintą, automobilį buvo palikęs kieme iš vakaro. Besiaiškinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobiliu VW POLO, valst. Nr (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino P. M.. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilio vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir važiuodamas atbulas kliudė minėtus automobilius bei juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos vairuotojas pasišalino prieš tai neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos ar neprasinešęs policijai. Automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Nuo tolimesnio transporto priemonių vairavimo P. M. nušalintas. Automobilis perduotas savininkei R. M..

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad P. M. 2016 m. balandžio 04 d., apie 05 val., Šilalės m., D. Poškos g. 11, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir važiuodamas atbulas kliudė kitus du automobilius bei juos apgadino. Tokia veika jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už šio pažeidimo padarymą skirtina administracinė nuobauda. Tai pat administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad P. M., vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.

P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nepranešęs, neužpildęs eismo įvykio vietos deklaracijos policijai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog P. M. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad P. M. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nakties metu automobilio stovėjimo aikštelėje buvo tamsu, kiti automobiliai stovėjo netvarkingai, todėl manevruodamas buvo daug kartų išlipęs iš automobilio pažiūrėti, ar nieko nekliudė. Kadangi jokio smūgio negirdėjo ir nejuto, manė, kad viskas gerai, automobilių nekliudė. Nieko neįtaręs, išvažiavo į gatvę, nuvažiavo į Šilalės Rytinį aplinkkelį ir po kelių minučių grįžo atgal, automobilį pastatė toje pačioje vietoje. Kad atsitrenkė į kitus automobilius, sužinojo tik kitą dieną, būnant mokykloje. Kadangi nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, yra jauno amžiaus, nesuprato, kokios pasekmės gresia dėl nepranešimo apie eismo įvykį. Jei būtų supratęs apie pasekmes, nebūtų po įvykio automobilio pastatęs šalia apgadintų automobilių. Visos šios išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą teismui manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, asmuo nesuvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. P. M. veikoje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir tokiu būdu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Todėl nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, nenustačius subjektyviojo požymio – tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant P. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, jo veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad P. M. anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, nedirbantis, tačiau mokosi, charakterizuojamas teigiamai, atlygino padarytą žalą, skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos sankcijose už padarytus pažeidimus. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

P. M. pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. – 23 € (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą P. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai P. M. paskirti 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16056645993, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daina Dyburienė