- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-596-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10603-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- E. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24216-451/2025 dėl ieškovės E. V. ieškinio dėl uzufrukto nustatymo priėmimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė ieškovės naudai nustatyti uzufruktą atsakovui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – 0,1246 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir palikti čia gyventi ieškovę ir E. V.; uzufruktą nustatyti iki E. V. pilnametystės.
2. Kartu ieškovė išdėstė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uzufrukto objekto areštą bei uždrausti atsakovui trukdyti naudotis uzufrukto objektu ieškovei ir dukrai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl uzufrukto nustatymo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog ieškinio pareiškimo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje ieškovės ir atsakovo turtas nėra padalintas, šis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir toliau yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra laikytinas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisiškai nėra pagrindo šiam turtui nustatyti uzufruktą, nes ieškovei šis turtas nėra svetimas.
5. Skundžiamoje nutartyje kartu teismas pažymėjo, jog santuokinio turto padalijimo klausimas yra sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Nagrinėjamu atveju šis klausimas nėra išspręstas, t. y. teismui galimai priėmus ieškovės apeliacinį skundą turto padalijimo klausimas bus peržiūrimas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsniu skundžiamas sprendimas gali būti nepakeistas (ieškovei priteisiant kompensaciją), tačiau taip pat turto padalijimo būdas gali būti keičiamas arba grąžintas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi kol nėra aišku kaip turtas bus padalintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovei šis turtas nėra svetimas uzufrukto nustatymo prasme ir toks savarankiškas reikalavimas atskiroje byloje nėra galimas ir turėtų būti reiškiamas nutraukiant santuoką. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu dar nepadalinto turto apsunkinimo (uzufrukto) reikalavimas negali būti sprendžiamas atskirtoje byloje nei to paties turto padalijimo reikalavimas byloje, nes šie reikalavimai yra neatsiejamai susiję.
6. Be to, uzufrukto institutas negali būti naudojamas kaip sprendimo, kuriuo nutraukiant santuoką padalijamas santuokinis turtas, pakeitimo įrankis. Nesutikdama su turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje ieškovė turi naudotis teise teikti apeliacinį skundą, ką ir yra padariusi.
7. Pažymėta ir tai, kad Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-726-528/2025 dalis dėl santuokos nutraukimo nėra apskųsta, todėl šioje dalyje yra įsiteisėjęs ir ieškovė nebeatitinka specialaus subjekto statuso, kuriam suteikta teisė reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo, t. y. ieškovė nėra atsakovo sutuoktinė.
8. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).