- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1995-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- S. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)gyvenantis (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. gegužės 31 d. apie 04.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,21 promilių girtumas), rankomis paėmęs savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai A. K. iš priekio už chalato ties pečiais traukė A. K. iš lovos, tokiu būdu A. K. sukėlė fizinį skausmą, po ko stūmė A. K. į kitą kambarį, tokiu būdu A. K. sukėlė fizinį skausmą, po ko delnais paėmęs A. K. už žandų ją traukė, tokiu būdu A. K. sukėlė fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad su A. K. jis gyvena 14 metų, jie turi tris nepilnamečius vaikus. Jie gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Prieš A. K. jis nėra niekada naudojęs fizinio smurto. 2019 m. gegužės 30 d. apie 19.00 val. jam su vaikais būnant namuose A. K. grįžo namo ir jam pareiškė suradusi kitą vyrą ir norinti su juo skirtis. Jis su A. K. bandė kalbėtis, įtikinėjo, kad viskas bus gerai, kad skirtis nereikia, nes jie turi bendrus vaikus, bet A. K. į tai nereagavo, užsispyrė ir vis tiek norėjo skirtis. Tada jis labai susinervino ir išėjo į parduotuvę, kur nusipirko 0,5 litro talpos brendžio butelį, kurį būdamas lauke išgėrė ir grįžo namo. Atėjęs į namus jis atsigulė ir užmigo. 2019 m. gegužės 31 d. apie 04.00 val. atsibudęs jis jautėsi dar apsvaigęs nuo alkoholio. Atsikėlęs iš lovos jis nutarė pasikalbėti su A. K., kuri miegojo kitame kambaryje. Nuėjęs į minėtą kambarį jis pažadino A. K. ir jai pasakė norintis pasikalbėti, bet ši nenorėjo su juo kalbėtis, todėl jis paėmęs už chalato nestipriai patempė A. K. iš lovos. A. K. atsikėlė ir tada jie nuėjo į kitą kambarį, kur tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, po ko A. K. dešine ranka sudavė jam vieną kartą į kairįjį žandą. Tuo metu jis pajautė skausmą. A. K. pradėjus garsiai rėkti pabudo jų sūnus, kuris iškvietė policiją. Tada jis su A. K. nuėjo į virtuvę, kur atsisveikindamas jis norėjo pabučiuoti A. K., todėl jis nestipriai paėmė rankomis A. K. už žandų. Išėjęs iš buto jis nuėjo į lauką parūkyti. Vėliau atėjęs į daugiabučio, kuriame jis gyvena, laiptinę jis sutiko policijos pareigūnus, kurie su juo pabendravę pristatė jį į policijos komisariatą. Jis pripažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis neapskaičiavo savo jėgų paimdamas A. K. už chalato bei už žandų, dėl ko A. K. galėjo pajausti skausmą. Jis nori A. K. atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b. l. 29-31).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su S. M., sūnumi V. M. ir dukromis K. M. ir G. M.. 2019 m. gegužės 30 d. apie 20.00 val. grįžusi namo S. M. ji pasakė nebenorinti su juo gyventi. S. M. prašė, kad ji apsigalvotų, tačiau vėliau jis susidėjo savo daiktus ir išėjo. Apie 23.00 val. į namus grįžo neblaivus S. M., kuris paprašė jį įleisti pernakvoti. Ji įleido S. M., po ko ji pažadino sūnų ir pastarajam pasakė, kad šis eitų miegoti su ja į kambarį, o S. M. tegul eina į sūnaus kambarį. Sūnus atėjo pas ją miegoti, o S. M. nuėjo į sūnaus kambarį. Po 10 minučių S. M. atėjo į jos kambarį ir jai pasakė norintis su ja pasikalbėti, o sūnui liepė išeiti į savo kambarį, nes jis- S. M. miegos su ja. Tada ji kartu su sūnumi nuėjo į pastarojo kambarį, nes su S. M. kalbėti nenorėjo. Ji užmigo, tačiau 2019 m. gegužės 31 d. apie 04.30 val. jai paskambino žmonės, kurie paprašė patraukti kieme stovintį automobilį. Automobilio raktai buvo pas S. M.. Užėjusi į kambarį, kuriame miegojo S. M., pastarąjį ji pažadino ir paprašė patraukti automobilį. S. M. nuėjo į lauką, o ji nuėjo pas sūnų miegoti toliau. Apie 04.40 val. S. M. grįžo namo, užėjo į kambarį, kuriame miegojo ji su sūnumi, atsiklaupė ant grindų ir savo abi rankas pradėjo kišti jai po chalatu, nes ji miegojo su chalatu. Ji patraukė S. M. rankas ir paprašė išeiti. Tada S. M. abiem rankomis griebė jai iš priekio ties pečiais už chalato ir jėga pradėjo ją traukti iš lovos. S. M. traukiant ją už chalato, chalatas spaudė jai rankas ir pečius, todėl jai pradėjo skaudėti pečiai ir abi rankos. S. M. ištraukus ją iš lovos ji atsistojo ant grindų. Tada S. M. nepaleidęs chalato pradėjo ją stumti abiem rankomis į krūtinę, kad ji eitų į kitą kambarį. Jai skaudėjo. S. M. įstūmė ją į kitą kambarį ir uždarė duris. Kadangi kambaryje stovėjo lova, o S. M. vis stūmė ją sugriebęs rankomis už chalato į krūtinę, eidama atbula ji užsikabino kojomis už lovos ir nugara parkrito ant grindų. Jai nukritus ant lovos S. M. jos vis tiek nepaleido, o laikydamas už chalato užlipo ant jos. Ji pradėjo šaukti sūnų, kad šis ateitų į kambarį. S. M. dešine ranka laikė jai už chalato, o kairės rankos delnu bandė užčiaupti burną, tačiau ji savo rankomis patraukė S. M. ranką ir vėl kvietė sūnų. Tada S. M. vėl kaire ranka bandė užčiaupti jai burną, o ji vėl patraukė S. M. ranką ir pakvietė sūnų. Tada į kambarį atėjo sūnus, kuriam ji pasakė kviesti policiją. Tuo metu S. M. dar sėdėjo ant jos. Sūnui paskambinus bendruoju pagalbos numeriu S. M. nulipo nuo jos ir pasakė, kad nereikia kviesti policijos, nes jis norėjo tik pasikalbėti. Tada sūnus pradėjo kalbėti telefonu ir pastarąjį padavė jai. Ji pranešė, kad prieš ją smurtauja. Ji nuėjo į virtuvę, S. M. irgi atėjo į virtuvę. Sūnus nuėjo į tualetą. S. M. virtuvėje pasakė jos nepaleisiantis, nužudysiantis ją ir pats nusižudysiantis, nes neturintis ką prarasti. Tada S. M. abiejų rankų delnais paėmė jai už žandų ir pradėjo trauktis prie jos, nes norėjo ją pabučiuoti, tačiau ji nusuko veidą. Jai skaudėjo žandus. Tada S. M. ją paleido, apsiavė batus ir išėjo į lauką. Atvažiavus policijos pareigūnams pastariesiems ji paaiškino įvykio aplinkybes. S. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau dėl smurto atvejų ji kvietė policiją. Kadangi ant jos kūno žymių, nubrozdinimų, kraujosruvų nėra, todėl į teismo medikus ji nesikreips (b. l. 8-10, 13-17).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. 05.37 val. S. M. iškvepiamame ore rasta 1,21 promilės alkoholio (b. l. 38).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 04.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,21 promilių girtumas), rankomis paėmęs savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai A. K. iš priekio už chalato ties pečiais traukė A. K. iš lovos, tokiu būdu A. K. sukėlė fizinį skausmą, po ko stūmė A. K. į kitą kambarį, tokiu būdu A. K. sukėlė fizinį skausmą, po ko delnais paėmęs A. K. už žandų ją traukė, tokiu būdu A. K. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
S. M. smurtaudamas sukėlė A. K. fizinį skausmą. Nagrinėjamo įvykio metu A. K. buvo jo šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir S. M. skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Taip pat prokurorė siūlo skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.
1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos A. K. S. M. pretenzijų neturi. S. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, prašo sumažinti jos terminą (b. l. 52). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
1) tam tikru laiku būti namuose;
2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
7. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.
9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl S. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, S. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas įvertina tai, kad A. K. pretenzijų S. M. neturi, taigi S. M. skirtina švelniausios rūšies bausmė, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmė, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole. Nustatant bausmės terminą atsižvelgtina į tai, kad S. M. dirba (b. l. 46-47), yra teistas (b. l. 39-40), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 41-45), taigi S. M. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas didesnis už šios bausmės vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. M. skirtina vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant S. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. M. skirtinos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiais mėnesiais ir S. M. skirtina galutinė dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant S. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šią nusikalstamą veiką S. M. padarė neatlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda, bausmės, taigi šiuo nuosprendžiu S. M. skirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. skirta 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant ir S. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė- 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda ir dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant S. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
S. M. nuo 2019 m. gegužės 31 d. 05.30 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 14.45 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 24, 25), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis S. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Taip pat į S. M. skirtiną bausmę įskaitytina Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. skirtos bausmės atlikta dalis.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
S. M. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. M. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu S. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti S. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu- penkiais mėnesiais ir S. M. skirti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. skirta bausme- 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant ir S. M. skirti galutinę subendrintą bausmę- 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio baudą ir dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į S. M. skirtą bausmę įskaityti S. M. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. skirtos bausmės atliktą dalį.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
S. M. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.