Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1693-271/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
1-1693-271/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1693-271/2013
Proc. Nr. 1-12-1-00431-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-04313-12, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. K., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-06-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. 4 d. – 6 mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos neatlygintinai išdirbti kas mėnesį po 20 val. (viso 90 val.) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2013-04-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – 1 metų laivės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir per pirmus 10 laisvės apribojimo bausmės mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012-11-04 apie 23.00 val., bute, Paribio g. 30-34, Vilniuje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilės girtumas) sukėlė konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją sugyventinę Ž. L., kumščiu suduodamas ne mažiau šešių kartų jai į galvos sritį ir ne mažiau keturių kartų į kairįjį petį ir kairės pusės šoną, o į konfliktą įsikišus nukentėjusiajai B. L. jis vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą prie kairės akies, koja spyrė į dešinį klubą, nuo ko pastaroji nukrito nuo laiptų, tokiais savo veiksmais abiem nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. K. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiųjų Ž. L. ir B. L. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinimasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-11-04 po pietų su sugyventine Ž. L., jos motina B. L. ir tėvu L. L. vartojo alkoholį, gėrė alų. Keturiese išgėrė 3 butelius po 2 litrus alaus (8 laipsnių stiprumo). Begerdami alų susipyko, todėl norėdamas išvengti barnių, apsirengė ir išėjo pasivaikščioti. Namo grįžo apie 21.00 val. Žilvinos ir Bronės namuose nebuvo, buvo tik Leonas. Jis pasakė, kad prieš valandą Žilvina ir Bronė išėjo, tačiau kur - nežinojo. Telefonu paskambino Bronei, ji atsiliepusi pasakė jų netrukdyti, tačiau neišjungė telefono, todėl išgirdo pažįstamų vyriškių balsus ir suprato, kad jos yra pas pažįstamus Lionią, Kolią ir Giedrių (jų pavardžių nežino). Jie gyvena Sėlių g. (namo numerio tiksliai nepamena, gal 31 ar 33). Nuėjo pas tuos pažįstamus ieškoti Žilvinos ir Bronės. Užėjęs į namą pamatė jas geriančias alų su tais trimis vyrais. Pasižiūrėjo ir išėjo nieko nesakęs, konflikto nekėlė. Namo grįžo apie 22.00 val., maždaug po 15 ar 20 minučių grįžo ir Žilvina su Brone. Jos buvo stipriai išgėrusios ir dar atsinešė du butelius po du litrus alaus. Tada visi dar išgėrė alaus. Papriekaištavo Žilvinai ir Bronei, kad jos abi buvo išėjusios pas pažįstamus vyriškius ir su jais gėrė. Pasakė, kad leidžia savo bute joms pernakvoti paskutinę naktį ir liepė nuo kitos dienos nešdintis, kur nori. Taip kilo konfliktas. Tėvo Leono nevarė, nes su juo sutaria gerai. Žilvina ir Bronė pradėjo šaukti, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Operatoriui pasakė, kad namuose konfliktas, tačiau kai operatorė paklausė, ar kviesti policiją, pamatęs, kad Žilvina su Brone aprimo, pasakė, kad susitvarkys pats ir atsisakė policijos pagalbos. Po to kai padėjo ragelį, jos vėl sukėlė konfliktą, pradėjo šaukti ir priekaištauti, Žilvina griebė už marškinėlių, abu susistumdė, grūmėsi, pargriuvo ant žemės. Grumtynių metu gali būti, kad rankomis užgavo Žilviną, tačiau kaip ir kiek smūgių jai galėjo suduoti, nežino, nepamena. Gali būti, kad sudavė ir kumščiu, tačiau kiek kartų, nežino, bet tikrai ne daugiau negu penkis kartus. Prisimena, tik kad į grumtynes įsikišus Bronei, jai savo dešinės rankos alkūne sudavė į veido sritį (kur tiksliai - nežino). Gali būti, kad dar kur nors galėjo jai suduoti, tačiau tiksliai nežino, regis, kad dar sudavė į pilvą ar pan., bet kaip - nepamena. Viskas vyko grumtynių metu, abi moterys puolė, norėjo jas nuo savęs nustumti, todėl mojavo rankomis ir kojomis, kur sudavė ir kaip - nepamena. Kai pavyko išsilaisvinti ir atstumti nuo savęs moteris, nuėjo prie buto durų ir jas atidarė. Liepė Bronei nešdintis iš buto ir ją ranka išstūmė pro duris ir jas užrakino. Bronė liko laiptinėje, o pats nuėjo į kambarį. Žilvina atidarė buto duris ir kvietė motiną, tačiau ji nėjo ir sakė, kad lauks, kol atvažiuos policija. Kas iškvietė policiją, nežino, galbūt kažkas iš kaimynų, nes Bronė buvo laiptinėje ir šūkavo, kad kviestų policiją. Tėvas Leonas į konfliktą nesikišo, nes jis ligonis ir pats nesugeba net judėti. Ar viską matė - nežino, galbūt. Atvykus policijai, Bronė ir Žilvina parašė pareiškimą, o jį patį pareigūnai išsivežė į komisariatą. Prisipažįsta, kad galėjo užgauti Žilviną ir Bronę, bet tyčia jų sužaloti ar primušti tikrai nesiekė. Viskas įvyko konflikto metu, kai susistumdė ir susigrūmė, o abi moterys puolė tąsyti už drabužių. Jam jokių smūgių jos nesudavė, tik susistumdymo metu suplėšė marškinėlius. Dėl marškinėlių turtinės žalos nepatyrė, pretenzijų neturi. Fizinio skausmo jam taip pat nesukėlė. Anksčiau panašių konfliktų namuose taip pat būdavo, yra buvę, kad susistumdydavo ar susimušdavo, bet niekam pretenzijų neturėdavo, nes susitaikydavo. Dažniausiai pykstasi, kai moterys būna išgėrusios. Butas, kuriame su Žilvina gyvena apie trejus metus, nuosavybės teise priklauso tėvui J. K.. Žilvinos tėvai į butą atsikraustė maždaug prieš metus. Labai gailisi dėl vakarykščio konflikto, supranta, kad pasielgė netinkamai, daugiau taip nepasikartos. Buvo išgėręs ir nepagalvojo apie pasekmes, bet moteriškių sužaloti tyčia tikrai nenorėjo (b.l. 35-36). Papildomai apklaustas parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl jam pareikštų įtarimų, 2012-11-04 panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę Ž. L. ir jos motiną B. L.. Buvo labai supykęs, kad jos buvo išėjusios vartoti alkoholio pas pažįstamus vyriškius, be to pats neblaivus, todėl savęs nesukontroliavo ir sukėlė konfliktą. Konfliktui išprovokavo ir moteriškės. Dabar su Žilvina ir Brone susitaikė, toliau visi kartu gyvena ir sutaria gerai, jų abiejų atsiprašė. Supranta, kad tą dieną pasielgė netinkamai ir daugiau tai nepasikartos. Nieko nuskriausti ir sužaloti nenorėjo, gailisi (b.l. 37).

Nukentėjusioji B. L. parodė, kad daugiau kaip prieš pusę metų kartu su vyru L. L. įsikėlė gyventi pas savo dukrą Ž. L., gyv. Vilniuje, Paribio g. 30-34. Šiame bute duktė gyvena kartu sugyventiniu A. K.. Butas priklauso A. K. tėvui. A. K. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu ir tada prisigėręs konfliktuoja su dukra. Į jų konfliktus stengiasi nesivelti. 2012-11-04 maždaug nuo 18.00 val. visi keturi: ji pati, vyras, dukra ir A. K. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras yra ligonis, šiuo metu rengiami dokumentai neįgalumo grupei gauti, nes jam gydytojai įtaria dimensiją, todėl jis tik truputį išgėrė alaus. Apie 20.00 val. ji kartu su dukra Ž. L. išėjo į parduotuvę nupirkti maisto. Prieš tai visi kartu išgėrė 2 butelius po 2 litrus alaus „Gaspadorių" 8 proc. alk. Parduotuvėje nupirko įvairių maisto produktų, alkoholio nepirko. Pakeliui į namus susitiko pažįstamus, kurių nurodyti negali, ir užėjo pas juos į svečius, adreso neatsimena. Ten išgėrė alaus ir apie 22.00 val. grįžo su dukra į namus. Netrukus dukters sugyventinis A. K. namuose pradėjo kelti pavydo scenas ir įžeidinėti dukrą ir ją, nes buvo girtas. Kilusio konflikto metu A. K. pradėjo mušti dukrą Ž. L., t.y. pargriovęs ant lovos kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų. Pati puolė ginti savo dukrą Z. L.. Tada A. K. atsistojo ir kumščiu trenkė jai į veidą, pataikė prie kairės akies. Išbėgo į laiptinę, o A. K. pasivijęs spyrė vieną kartą į dešinįjį klubą. Tada griuvo nuo laiptų ir nusirideno žemyn. Po to išėjo į lauką ir paprašė kaimynų iškviesti policiją. Tuo metu laiptinėje kaimynų nebuvo, todėl nurodyti įvykio liudininkų negali. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, su kuriais užėjo į butą ir A. K. sulaikė. Akis sutino (b.l. 13). Papildomai apklausta parodė, kad su dukters sugyventiniu A. K. susitaikė, sutaria gerai. Jis abiejų atsiprašė dėl savo elgesio. Abi su dukra tuomet taip pat buvo neteisios, dėl to ir kilo konfliktas. A. K., dėl to, kad vartojo fizinį smurtą, pretenzijų neturi ir neturės, jam viską atleido. Į teismo medicinos ekspertus pagal tyrėjo išduotą siuntimą nenuvyko ir ateityje nesikreips. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė ir nesigydė. Prašo ikiteisminį tyrimą Artūro atžvilgiu nutraukti, nes susitaikė (b.1.14).

Nukentėjusioji Ž. L. parodė, kad apie ketverius metus kartu su sugyventiniu A. K. gyvena jo tėvo bute Vilniuje, Paribio g. 30-34. Maždaug prieš pusę metų į šį butą įsikėlė gyventi jos tėvai ir šiuo metu gyvena keturiese. Su A. K. veda bendrą namų ūkį. A. K. maždaug pusę metų niekur nedirba ir piktnaudžiauja alkoholiu, kurį vartoja beveik kiekvieną dieną. 2012-11-04 nuo maždaug 18.00 val. katu su sugyventiniu ir savo tėvais keturiese namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.00 val. kartu su motina B. L. išėjo į parduotuvę nupirkti alaus, nes visi nusprendė, kad alkoholio trūksta. Prieš tai visi kartu išgėrė 2 butelius po 2 litrus alaus „Gaspadorių" 8 proc. alk. Parduotuvėje nupirkę l butelį 2 1. talpos alaus „Gaspadorių" 8 proc. alk., grįždamos susitiko mamos pažįstamą vyrą ir užėjo pas jį į svečius, adreso neatsimena. Ten išgėrė alaus ir apie 22.00 val. grįžo su mama į namus, kur visi išgėrė atneštą alų. Po to sugyventinis A. K. namuose pradėjo kelti pavydo scenas, priekaištauti, įžeidinėti ir žeminti. Kilusio konflikto metu A. K. kumščiu sudavė į galvos sritį ne mažiau 6 kartus, po to kumščiais ne mažiau 4 kartus smogė į kairį petį ir kairės pusės šoną. Dėl to sukėlė fizinį skausmą. Ją puolė ginti motina B. L. ir tada A. K. pradėjo mušti ją. Matė, kad jai sudavė ne mažiau 10 smūgių. Mušė į veido sritį ir į visą kūną. Gindama savo motiną, ją išstūmė į koridorių ir liepė kviesti pagalbą, o tuo metu A. K. pats paskambino tel. 112 ir pasiskundė, kad jam motina suplėšė marškinėlius. Vėliau kai motina norėjo užeiti į butą, A. K. ją puolė. Kaip vėliau motina pasakojo, ją nustūmė nuo laiptų ir ji nugriuvusi nusirideno žemyn. Pati to fakto nematė, kadangi A. K. uždarė buto duris ir neišleido. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir A. K. sulaikė (b.l. 10-11 ). Papildomai apklausta parodė, kad su sugyventiniu A. K. susitaikė ir jam dėl konflikto 2012-11-04 atleido. Jis dėl visko atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Motina jam taip pat atleido, susitaikė. Toliau visi gyvena kartu, sutaria gerai. Jam pretenzijų dėl įvykio neturi ir neturės, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Į teismo medicinos ekspertus pagal tyrėjo išduotą siuntimą nenuvyko ir ateityje nesikreips. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė ir nesigydė (b.l. 12).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti tokie B. L. vizualiai matomi sužalojimai: mėlynė po kaire akimi, patinimas nugaros dešinėje pusėje virš juosmens (b.l. 5-7).

2012-11-05 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad B. L. ant veido kairėje pusėje po akimi ir akies plote matyti patamsėjęs violetinės spalvos odos plotas, galimai hematoma, vizualiai matyti patinimas (b.l. 17-18).

Alkotesteriu 2012-11-05 00:18 val. A. K. nustatytas 1,80 promilės girtumas (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K., būdamas neblaivus, konflikto dėl asmeninių santykių metu panaudojo nukentėjusiųjų Ž. L. ir B. L. atžvilgiu smurtą – Ž. L. kumščiu sudavė ne mažiau šešių kartų į galvos sritį ir ne mažiau keturių kartų į kairįjį petį ir kairės pusės šoną, o B. L. vieną kartą kumščiu trenkė į veidą prie kairės akies, koja spyrė į dešinį klubą, nuo ko pastaroji nukrito nuo laiptų, tokiais savo veiksmais abiem nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą. Nors A. K. teigė, kad jo manymu, sugyventinei sudavė mažiau nei 10 smūgių, tokį smūgių skaičių nurodo tiek Ž. L., tiek B. L.. Teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, be to pats A. K. pripažįsta, kad kiek ir kur sudavė nukentėjusiosioms, jis dėl girtumo tiksliai neprisimena. A. K. veikė tyčia, suvokdamas, kad jo veika sukels nukentėjusiosioms fizinį skausmą, t.y. baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Todėl kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai teismo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusiosios byloje civilinio ieškinio nereiškė, prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, neskundė. Kaltinamasis A. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 66).

Bausmės skyrimas

A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3d.). Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina kaltininko atsakomybę tai, kad nusikaltimą jis vykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nusikalstamą veiką A. K. padarė laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2012-06-19 d. nuosprendžiu už LR BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką, atlikimo metu. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, teismas sutinka su prokuroro A. K. siūloma laisvės apribojimo bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai.

Bausmė nebendrintina su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kadangi 2012-06-19 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė jau visa yra atlikta, o 2013-04-26 nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Į bausmės laiką A. K. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 7 mėnesiais laisvės apribojimo.

Įpareigoti nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

2) tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu,

3) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos neatlygintinai išdirbti kas mėnesį po 20 val. (iš viso 60 val.) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą laikinojo sulaikymo laiko (nuo 2012-11-05 00.05 val. iki 2012-11-05 14:05 val.), vieną parą skaičiuojant už dvi laisvės apribojimo dienas (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski