Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, civilinio atsakovo atstovei Justei Zlatkutei, nuteistajam E. C., jo gynėjui advokatui Andriui Sauliui Bulotai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. C. gynėjo advokato Andriaus Sauliaus Bulotos ir civilinio atsakovo ADB „R E“ teisių perėmėjo AAS „G. B.“ apeliacinius skundus dėl 2009 m. balandžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio kuriuo E. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281str. 3d. 2 metams laisvės atėmimo.

Taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojus be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis LR BK 67 str.,68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metams uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemonę.

Vadovaujantis LR BK 63 str.l d., 9 d. į bausmės laiką iš dalies įskaitytas 2008m. liepos 15d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė bausmė nustatyta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikytas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, tai pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis LR BK 67 str., 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 2 metams uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemonę.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir nukentėjusiajam V. K. neturtinės žalos atlyginimui priteista iš E. C. a.k. 38502160440, gyv. S x-x M 16547, 20 litų ir iš ADB „R. E." 3452,80 litų.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustato:

E. C. pagal BK 281 str. 3d. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis 2005 metų balandžio 22 d., apie 20 vai. 25 min., A k., A sen., K sav., važiuodamas pagrindiniu keliu, jam pačiam priklausančiu automobiliu „VW Golf, valst. Nr. xxxxx pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 135 p. reikalavimus - viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, sankryžoje su šalutiniu keliu, iš dešinėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavus G. S. vairuojamam automobiliui „Audi 100", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesulėtino greičio, apvažiuodamas jo eismo juostoje atsiradusią kliūtį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalojo kairėje kelio pusėje įvažiavime į daugiabučio namo kiemą stovėjusį V. K., kuriam padaryti atviras kairės blauzdos kaulų lūžimas, muštinė žaizda kaktoje kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Žala V. K. sveikatai atsirado eismo įvykio dieną, t.y. 2005-04-22, tačiau jo pranešimą apie eismo įvykį bendrovė gavo tik 2009-01-08. Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme numatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (LR CK 1.129 str.), nutraukta (LR CK 1.130 str.) ar pratęsta. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebuvo nei sustabdytas, nei nutrauktas, nei pratęstas. V. K. ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas. Ieškinio senaties terminu siekiama užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Šio termino buvimas turi skatinti asmenis nedelsti ginti savo teises. Ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl, apelianto manymu, Marijampolės rajono apylinkės teismas neteisėtai priteisė iš ADB „R E" 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nesutinka apeliantas ir su neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priteisė nukentėjusiajam nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniai skundai nepagrįsti ir atmetami. Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo civilį ieškinį dėl neturtinės žals atlyginimo, teisingai nustatė nukentėjusiam padarytos neturtinės žalos dydį ir pagrįstai nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą priteisė iš nuteistojo bei civilinio atsakovo.

Nusikalstamos veikos padarymas bei josios kvalifikavimas neginčijami. Taip pat neginčijama ir apeliantui paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė 2 metams atidedant josios vykdymą ir įpareigojimai be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, todėl ši nuosprendžio dalis netikrinama ir nevertinama.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d. padarymą asmuo baudžiamas gali būti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų. E. C. pritaikius BK 75 str. ir paskirtos 2 m. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, įstatymas privalomai įpareigoja teismą paskirti nuteistajam BK IX skyriuje numatytą poveikio priemonę. Teismas, paskyręs nuteistajam poveikio priemonę – atėmimą vairuoti transporto priemonę, taip ir padarė. Šios poveikio priemonės paskyrimą teismas motyvavo tuo, kad už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje bei grubius avarines situacijas sukėkusius ir greitį viršijusius pažeidimus apeliantas eilę kartų yra baustas administracine tvarka.

Skiriama baudžiamojo poveikio priemone turi būti siekiama padaryti maksimalų poveikį asmeniui. Bet kokios specialios teisės atėmimo poveikis yra prevencinis, tad josios paskyrimu siekiama padėti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Būtent tai, uždraudęs nuteistajam naudotis specialia teise, t.y. uždraudęs jam 2 m. vairuoti transporto priemonę, teismas ir padarė. Iš duomenų, esančių byloje (t.1, b.l. 163-168), matyti, kad ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po jos, nuteistasis, vairuodamas automobilį ir toliau viršydamas greitį bei darydamas kitus administracinius pažeidimus, nuolat pažeidinėjo KET bei ATPK ir eilę kartų buvo baustas už tai. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymą taip pat nulėmė greičio viršijimas. Būtent todėl, kartu su bausme apeliantui paskirtas ir specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ne tik parodo, kad teismo reagavimo į padarytą nusikaltimą forma yra teisinga, bet ir patvirtina galimybės padėti įgyvendinti apeliantui paskirtos bausmės paskirtį buvimą, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir nuteistajam paskirtą poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę, panaikinti, nėra.

Autoįvykio metu nukentėjusiam V. K. dėl autoįvykio metu padaryto atviro kairės blauzdos kaulų lūžimo ir muštinės žaizdos kaktoje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (t.1, b.l. 28). Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis ne kartą buvo operuotas bei gydytas ligoninėje. 2005 m. rugsėjo 20 d. jam buvo konstatuotas 70 procentų darbingumo netekimas, 2006 metais – 45 procentų darbingumo netekimas (t.2, b.l. 17-25) ir 10 procentų darbingumo netekimas nustatytas visam gyvenimui. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo med. ekspertas D. I. paaiškinimai rodo, kad po patirto sužalojimo nukentėjusiam netinkamai gydantis, liga gali net ir progresuoti. CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais. Neginčytinai akivaizdu, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos negalėdamas laisvai judėti (vaikščioti), nukentėjusysis tikrai patyrė nepatogumus, o dėl sužalojimo ir operacijų - didelį fizinį skausmą, dideles dvasines kančias ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, priežiūros reikalingumą ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo, tad šios teisės turėjimas abejonių nekelia.

Neturtinė žala, padaryta sutrikdant asmens sveikatą, atlygintina visais atvejais. Nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą pats nukentėjusysis vertino 95.000 lt ir prašė juos priteisti. Teismas, įvertino įvykio aplinkybes ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo turtinę padėtį, kaltės formą, nukentėjusiam padaryto sužalojimo laipsnį bei į tai, kad nukentėjusysis sunkiai sužalotas buvo netyčiniais nuteistojo veiksmais, bet ir į tai, kad liudytojo G. S. veiksmai, vairuojant transporto priemonę, taip pat buvo netinkami bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą įvertino 20.000 lt. 2009 m. birželio 1 d. sudaryta apžvalgai pateiktose bylose priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių lentelė rodo, kad pagal BK 281 str. 3 d. išnagrinėtose baudžiamosiose bylose teismo nustatytas minimalus nukentėjusiam padarytos neturtinės žalos dydis buvo 7.000 lt, vidutinis – 50.000 lt, o maksimalus – 100.000 lt. Nukentėjusiam nustatyta jam padarytos neturtinės žalos suma yra daugiau nei per pus mažesnė už vidutinę. Pagrindo tenkinti skundus ir nuteistojo gynėjo A. S. Bulotos bei civilinio atsakovo skundų pagrindu, t.y. dėl to, kad autoįvykio metu ir liudytojo G. S. veiksmai sudarė technines sąlygas autoįvykiui kilti, dar kartą mažinti nukentėjusiam padarytos neturtinės žalos dydį, nėra. Taip pat nėra ir pagrindo nustatyti byloje dvipusę, t.y. ir nuteistojo ir liudytojo G. S. kaltę sužalojant nukentėjusį, nes, specialistų išvados konstatavo, kad techniniu požiūriu turintys priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu liudytojo G. S. veiksmai nebuvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti ir nesudarė neišvengiamos kliūties nuteistojo vairuotam automobiliui. Nuteistajam nepažeidus KET bei važiuojant didžiausiu leistinu toje vietoje 50 km per valandą greičiu, netgi neintensyviai stabdant, nuteistasis būtų turėjęs techninę galimybė išvengti susidūrimo ir nukentėjusio sužalojimo (t. 1, b.l. 67-70, 91-95, 152-156). Būtent leistino 50 km per valandą greičio viršijimas ir buvo pagrindinė šio skundžiamu nuosprendžiu konstatuoto eismo įvykio kilimo bei nukentėjusio sužalojimo priežastismi, tad nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo skundų reikalavimai nustatyti dvipusę nuteistojo E. C. ir liudytojo G. S. kaltę yra aiškiai neteisingi ir nepagrįsti, todėl pagrindo skundo šioje dalyje tenkinimui taip pat nėra.

Civilinis atsakovas teisus, teigdamas, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 1 d. įpareigoja norintį gauti draudimo išmoką iš draudiko ar Biuro nukentėjusį per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos patį ar per savo atstovą raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba Biurui, pateikti pretenziją dėl padarytos žalos ir informaciją bei turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes bei dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. To paties Įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtina, jog atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką tik tuomet, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta yra per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos. Nukentėjusysis, šiuo konkrečiu atveju, į draudimo bendrovę dėl neturtinės žalos atlyginimo tikrai kreipėsi tik 2009 m. sausio 18 d., t.y. praėjus nuo įvykio daugiau nei 3 metams. Teismas, tenkindamas nukentėjusio ieškinį, nuosprendyje konstatavo, kad tik 2008 m. gruodžio 15 d. nuteistajam E. C. pateiktus galutinius įtarimus byloje, nukentėjusiam padaręs žalą asmuo tapo jam žinomas, tad kreipimosi dėl žalos termino jis nėra praleidęs. Tokia teismo išvada yra teisinga, nes, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. leido nukentėjusiam tuomet, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, apie įvykį draudimo bendrovei pranešti ir vėliau. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog nukentėjusysis, daugiau nei 3 metus, neturėdamas duomenų ir informacijos apie kaltą asmenį, neturėdamas dokumentų, įrodančių per eismo įvykį padarytos žalos faktą, t.y. neturėdamas objektyvių galimybių suteikti draudimo bendrovei reikalingą informaciją, negalėjo pranešti bei kreiptis dėl žalos atlyginimo dėl svarbių priežasčių. Draudimo bendrovė, teigdama, kad ji draudimo išmoką moka tik tuo atveju, kai nukentėjusio pretenzija dėl padarytos žalos pareiškiama per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos, Draudimo Įstatymą cituoja tik dalimis, išėmęs iš konteksto jam nenaudingus nuostatas ir taip neteisingai jį interpretuoja. Civilinis atsakovas nutyli tai, kad pagal cituojamą Įstatymą, draudikas išmoką mokėti privalo ne tik tada, kai pretenzija dėl padarytos žalos pareiškiama per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos, bet taip pat ir per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, tačiau ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Sužalojimo pasekmės nukentėjusiajam atsirado ne iš karto po įvykio, bet keletos metų eigoje. Nukentėjusysis po traumos kelis kartus buvo operuotas ir ilgai gydomas. Per 1 metus po įvykio pateikti draudimo bendrovei informaciją bei dokumentus apie kaltininką, nukentėjęs V. K. niekaip negalėjo. Ikiteisminis tyrimas byloje vyko daugiau kaip trejus metus ir galutiniai kaltinimai nuteistajam pateikti buvo po įvykio praėjus daugiau nei po 3 metams. E. C. pareiškus galutinius kaltinimus ir apie tai informavus nukentėjusį, šis tuoj pat kreipėsi dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusio kreipimosi į bendrovę metu daugiau nei 4 metai nuo įvykio praėję nebuvo, tad nukentėjusysis, kreipimosi į bendrovę metu, kreipimosi termino praleidęs nebuvo. Pažymėtina, kad, net ir nukentėjusiam asmeniui dėl padarytos žalos atlyginimo į draudimo bendrovę įstatymo nustatytu terminu nesikreipus, CK 175 str. nuostatų pritaikymas ir ieškinio tuo pagrindu atmetimas taip pat aiškiai prieštarautų prievolės iš draudimo sutarties esmei, tad ir tokiu atveju civilinio ieškinio, pareikšto draudimo bendrovei, atmetimas, taip pat būtų neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ir šioje dalyje civilinio atsakovo skundo tenkinimui pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo E. C. gynėjo advokato Andriaus Sauliaus Bulotos ir civilinio atsakovo ADB „R E“ teisių perėmėjo AAS „G. B.“ apeliacinius skundus atmesti.

2009 m. balandžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą