Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui L. D. periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR per mėnesį nuo vaiko gimimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; paskirti ieškovę išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti L. D. gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove; priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra vaiko L. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 2); vaikas L. D. šiuo metu gyvena su ieškove ir ieškovės nepilnamečiais vaikais R. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6–7, 8–9); atsakovas gyvena Akmenėje, Lietuvos Respublikoje privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, jokių pajamų Lietuvos Respublikoje negauna; Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, atsakovas turi dar du išlaikytinius – K. ir D. D., kuriems iš atsakovo yra priteistas išlaikymas po 72,41 EUR (250 Lt) per mėnesį kiekvienam; ieškovė niekur nedirba, jos pajamos per mėnesį yra apie 300 eurų, pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa – apie 202 eurai, išmoka vaikui – apie 104 eurai; ieškovė kas mėnesį gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečių vaikų A. Z., R. Z. ir K. S. išlaikymui; ji turi privalomo registruoti nekilnojamojo turto: butą ir ½ dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), bei 333/10000 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); be L. D., ieškovė augina ir išlaiko dar keturis nepilnamečius vaikus A. Z., R. Z., K. S. ir R. S.; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas (b. l. 16); iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad vaiko L. D. poreikiai per mėnesį siekia apie 300,00 EUR.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 d., 3.159 str. 1 d.), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 300,00 EUR. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytina protinga ir įrodyta. Nustatydamas iš atsakovo vaikui L. D. priteistiną išlaikymo sumą, teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra nežymiai geresnė nei atsakovo, nes ji gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikams, tačiau, turi penkis nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti; 2) nežiūrint to, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jis yra visiškai darbingas, jauno amžiaus (32 metų) ir turi realias galimybes gauti didesnes nei 300,00 EUR dydžio mėnesio pajamas; 3) atsakovas, be L. D., turi dar du išlaikytinius. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė, neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai, todėl mažintina iki 120,00 EUR per mėnesį.

Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove tarp šalių nėra, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista, yra lygus 95,00 EUR (54 + 41), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 81,06 EUR. Ieškovė pareiškė vieną turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei vieną neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Abu reikalavimai sudaro po 50 % nuo visų reikalavimų masės. Visiškai patenkinus neturtinį reikalavimą bei iš dalies patenkinus turtinį reikalavimą, tenkintina ieškinio meterialiųjų reikalavimų dalis sudaro 90 procentų. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 85,50 EUR žyminio mokesčio bei 72,95 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. S..

Nustatyti vaiko L. D., gim. 2016-04-18, gyvenamąją vietą su ieškove I. S..

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D. 85,50 EUR (aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. D. 72,95 EUR (septyniasdešimt du eurus 95 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.