Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas, H. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 13 d., 15 val. 16 min., Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini)kilometre, vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,798 promilės girtumo laipsnis.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu S. L. pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda.

Institucijos atstovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą ir skirti S. L. administracinę nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti S. L. specialiosios teisės atėmimo, kadangi šis sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Tuo tarpu skundžiamame Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarime išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirta švelnesnė nuobauda nei numato įstatymas, nėra išskirtinės, galinčios lemti ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir nuobaudos sumažinimą, nes apie tai, kad gali netekti teisės vairuoti motorines transporto priemones S. L. turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 1999 m. gruodžio 28 d. konsultacijoje sakoma, kad ATPK 30¹ straipsnis neturėtų būti taikomas, jei nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje. Šiuo atveju yra nustatyta aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Institucijos atstovo nuomone, paskyrus S. L. švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsiliepimų į Institucijos atstovo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo kvalifikacijos nėra, Institucijos atstovas apeliaciniame skunde kelia tik S. L. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodydamas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, S. L. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 289 eurų baudą.

ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą ir privalomos papildomos administracinės nuobaudos –specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskyrimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairuotojo pažymėjimo neturi beveik dvejus metus, kadangi šis dokumentas Lenkijos Respublikoje iš jo paimtas 2014 m. lapkričio 13 d. ir laikinas pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad S. L. inkriminuoto ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje maksimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra vieneri metai šeši mėnesiai, jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi pažeidėjas už tą patį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones yra netekęs jau dvejus metus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant S. L. švelnesnę nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje administracinę nuobaudą, su jais nesutinka, tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pripažįsta, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos S. L. taikytos pagrįstai.

Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vairuotojo pažymėjimo laikinas paėmimas neprilyginamas administracinei nuobaudai – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui. Vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, – viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų ATPK 269 straipsnio nuostatose. ATPK 269 straipsnio 4 dalis inter alia nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Įvertinus vairuotojo pažymėjimo paėmimo taikymo sąlygas, aiškinant jas sistemiškai su ATPK 264 straipsnyje įtvirtintais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių tikslais, darytina išvada, kad tokia priemone iš esmės siekiama, jog būsimas teismo sprendimas būtų realiai įgyvendintas, t. y. norima užtikrinti už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtinos administracinės nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7933/2010). Be to, pagal Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, 4 punktą laikoma, kad asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimama (kai asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus), tik teismui ar policijos pareigūnui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmus nutarimą atimti teisę vairuoti, kuomet paimtas vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas ir laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas nepratęsiamas. Nors, kaip nustatyta byloje, S. L. administracinį teisės pažeidimą padarė Lenkijos Respublikoje ir iš jo paėmus vairuotojo pažymėjimą laikinas vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, tačiau jis vis dėlto nėra laikomas asmeniu, netekusiu teisės vairuoti transporto priemones, nes iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos tokia teisė jam nebuvo atimta ir pirmosios instancijos teismo nurodomu laikotarpiu S. L. šia teise Lietuvos Respublikoje galėjo naudotis. Pažymėtina, kad iki 2016 m. spalio 12 d., kuomet pirmosios instancijos teismas pripažino S. L. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, jam už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo administracinė atsakomybė galėjo būti taikoma tik kaip už Kelių eismo taisyklių 61 punkto nuostatų nesilaikymą (tikrinamas nepateikė Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo) (ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis).

Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas nėra administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl ši priemonė šiuo aspektu negali būti vertinama kaip pažeidžianti konstitucinį non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią veiką) principą, kaip tai nurodyta skundžiamame nutarime.

Visgi, nepaisant netinkamo argumentavimo, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai S. L. taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jų pagrindu švelnino jo administracinę atsakomybę. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas S. L. visai neskirti kaip privalomos numatytos papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, nėra tinkamai pagrįstas ir paskirtoji administracinė nuobauda (vien tik 289 Eur bauda) yra aiškiai per švelni, taigi neteisinga.

Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad S. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,798 promilės), nežymiai viršijantis leistiną ribą, anksčiau už tokį pažeidimą jis nėra baustas, po veikos padarymo kaltę dėl pažeidimo pripažino ir gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), be to, labai svarbu įvertinti, kad administracinės nuobaudos skyrimo procesas užtruko labai ilgą laiko tarpą (beveik dvejus metus), taigi pažeidėjas ne dėl bylos sudėtingumo, bet dėl valstybių institucijų veiksmų organizuojant procesą, ilgą laiką buvo nežinioje dėl galutinio sprendimo ir tai tam tikra prasme prilygintina asmens nubaudimui.

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali papildoma nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams) savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra skiriant specialiosios teisės atėmimą trumpesniam terminui nei numatytas minimalus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teisingos papildomos nuobaudos paskyrimo S. L., tai yra nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina atsižvelgti ir į jo asmenybę – jis nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu per vienerius metus buvo du kartus baustas už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, kas skundžiamame nutarime nepagrįstai nepripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors Institucijos atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad asmeniui, kuriam nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda neturėtų būti taikoma, tačiau pagal formuojamą nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokių aplinkybių buvimas neužkerta kelio taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-36-2013).

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, taip pat administracinės nuobaudos skyrimo proceso trukmę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas S. L. skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams. Tokio dydžio administracinė nuobauda yra tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinių nuobaudų tikslams pasiekti.

Esant tokiai situacijai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimas keičiamas dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, neskirdamas S. L. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos privalomos papildomos administracinės nuobaudos, nepagrįstai nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, kurių pagrindu buvo palengvinta pažeidėjo teisinė padėtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas, H. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą:

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, S. L. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą kartu su paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda skirti papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.