Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Meilutės Mejerienės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2015 m. lapkričio 9 d. išduotą Europos arešto orderį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Europos arešto orderis išduotas remiantis Rėgensburgo teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi skirti A. D. kardomąją priemonę – suėmimą.

2015 m. lapkričio 9 d. Europos arešto orderyje nurodyta, jog A. D. įtariamas tuo, kad tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d., 17.00 val. ir 2013 m. gruodžio 16 d., 15.30 val., sąmoningai ir tikslingai veikdamas su kitoje byloje persekiojamu A. P. per vielinio tinklo tvorą buvusios Vokietijos kariuomenės Bundesvero (Bundeswehr) teritorijos rytinėje pusėje, įsibrovė į aptvertą automobilių terminalo „Autoterminal Aischinger“, esančio adresu 93155 Hemau, Greinerstraße 2, teritoriją. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą kartu su patrauktu atsakomybėn kitoje baudžiamojoje byloje A. P. iš 140 Audi A3 ir Audi TT lengvųjų automobilių, pasinaudodami specialiais įrankiais, pagrobė apie 355 000 eurų bendros vertės stacionarias navigacijos sistemas, turėdami tikslą jas pasisavinti.

Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta už šią nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose – 10 metų.

A. D. 2018 m. sausio 31 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trim mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 31 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė pareiškimą tenkinti.

Gynėjas palaikė A. D. poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 17¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. D. prašomas perduoti, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl vagystės iš patalpų sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybė už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusikaltimą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų, taigi tenkinama asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį sąlyga, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 9¹ straipsnio 2 dalyje. Veika, kurios padarymu įtariamas A. D. atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymius.

2018 m. vasario 14 d. supažindinus įtariamąjį su Europos arešto orderio turiniu ir išaiškinus supaprastintą perdavimo tvarką bei teisines pasekmes, o taip pat specialiosios taisyklės turinį, A. D. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka. Teismo posėdžio metu A. D. nurodė, kad nenori būti išduotas, nes nori tuoktis Lietuvoje, 2018-04-12 numatyta jo santuokos ceremonija Lukiškėse. Iš teismui pateikto Europos arešto orderio matyti, jog jis atitinka Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse, nėra nustatyta. A. D. nurodytos aplinkybės, jog suplanuota jo santuokos procedūra, nėra pagrindas neišduoti asmens pagal Europos arešto orderį pagal galiojančius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju Europos arešto orderis išduotas Lietuvos Respublikos piliečio baudžiamojo persekiojimo tikslais, todėl, vadovaujantis BK 9¹ straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos pilietis A. D. Europos arešto orderį išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai perduotinas su sąlyga, kad jis, priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimu 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“, BK 9¹ straipsniu bei BPK 73 straipsniu, A. D. perduotinas Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Rėgensburgo prokuratūros 2015 m. lapkričio 9 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 105 Js 25830/14.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą patenkinti.

Perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos - Rėgensburgo prokuratūros 2015 m. lapkričio 9 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 105 Js 25830/14 už orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.