- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-286/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuteistajam R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta, neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metu ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo R. V. priteista 20 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d., tarp 21.30 val. – 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Važeliškės k., Pabradės sen., Švenčionių rajone, esančiame L. G. namo kieme bei namo virtuvėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – liudytojos V. J. tikrą teisę, t. y. suduodamas kumščiu L. G. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, reikalavo gražinti V. J. 200 lt už suplėšytus pastarosios rūbus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d., tarp 21.30 val.- 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Važeliškės k., Pabradės sen., Švenčionių rajone, esančiame L. G. namo kieme bei namo virtuvėje, kilusio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė I. V. ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas ir paviršinę žaizdelę lūpose, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, vieną smūgį į krūtinės ląstą, padarydamas kraujosruvą krūtinės ląstoje, du smūgius į dešinį žastą, padarydamas du nubrozdinimus. Be to, I. V. nuo R. V. suduotų smūgių pakaušiu atsitrenkus į sieną ir nukritus ant grindų, nukentėjusiajam buvo padaryta kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose momens – pakaušio srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Nuo patirto galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, nukentėjusysis I. V. , 2009 m. rugpjūčio 18 d., ryte, tarp 6.00 – 9.00 val., savo namuose, mirė, t. y. R. V. tyčia nužudė I. V. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos labai gailisi, be to yra jauno amžiaus, iki šio įvykio nėra nusižengęs įstatymams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam R. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko iš esmės apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.
Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde kelia klausimą tik dėl apygardos teismo nuosprendžio dalies, kuria jam paskirta dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios apygardos teismo nuosprendžio dalies.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką ir turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą, BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų, už apysunkį nusikaltimą – savavaldžiavimą, BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Atitinkamai už šias nusikalstamas veikas numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai yra vienuolika metu bei dveji metai septyni mėnesiai ir penkiolika dienų. Nagrinėjamu atveju teismas nuteistajam R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje padarymą – dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas nuteistajam R. V. būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmes už aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų. Teismas įvertino nuteistojo R. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei jo kaltės formą ir rūšį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šias aplinkybes apygardos teismas įvertino nurodydamas, jog padaryti du nusikaltimai, kurių vienas – labai sunkus nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Papildomai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog antroji apysunkė nusikalstama veika – savavaldžiavimas, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Apygardos teismas taip pat teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas atsižvelgė, jog nuteistais R. V. būdamas darbingas niekur nedirba, nesimoko. Nors anksčiau neteistas, tačiau apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad jis iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo padaręs kitą sunkią, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors už šią nusikalstamą veiką R. V. skundžiamame nuosprendyje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo nuteistas, o jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis dėl minėtos nusikalstamos veikos priimtas tik 2009 m. rugsėjo 29 d., tačiau šis faktas, kolegijos nuomone, svarbus charakterizuojant nuteistojo asmenybę, nes rodo dar iki šių nusikalstamų veikų padarymo susiformavusias nuteistojo R. V. antivisuomenines nuostatas, jo požiūrį į bendražmogiškas vertybes. Kartu ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis R. V. sako netiesą apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog iki nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, padarymo, nebuvo susidūręs su teisėsauga.
Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo R. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Visų pirma, kolegija mano, kad šiuo atveju vien nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, neturi lemiamos reikšmės parenkant nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės rūšį ir dydį už atskiras nusikalstamas veikas. Antra, kaip jau minėta, į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas skirdamas R. V. laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė, todėl šiuo pagrindu dar kartą nuteistajam švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Kartu kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė – jo jaunas amžius – šiuo atveju byloje nustatytų, nuteistajam nepalankių aplinkybių kontekste, taip pat negali būti pagrindu skirti jam švelnesnę bausmę.
Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino nuteistojo R. V. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pagrįstai, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis nuteistajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.
Šiuo atveju, pagrindų, leidžiančių skirti nuteistajam R. V. švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsniu, byloje teisėjų kolegija nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat byloje nenustatė esminių BK 63 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teisingai taikytos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatos ir vadovaujantis šiais teisiniais pagrindais R. V. paskirtos bausmės pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintą bausmę R. V. nustatant laisvės atėmimą dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams.
Kolegijos nuomone, tokia bausmė šiuo atveju nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę švelninti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.