- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-01
- Bylos Nr.
- 2K-467/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Rimantas Baumilas
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- E. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 7 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise medžioti dvejiems metams, įpareigojant iki 2009 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai E. L. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš R. B. priteista: Valstybinei ligonių kasai – 10 304,80 Lt gydymo išlaidų, nukentėjusiajai E. L. – 1590,11 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, valstybei – 23,30 Lt proceso (pašto) išlaidų.
R. B. priklausantį ginklą TOZ BM Nr. X7428-62 ir ginklo odinį dėklą nuspręsta perduoti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o penkis šratus ir tūtelę perduoti Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi nukentėjusiosios E. L. ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panaikintu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu R. B. buvo nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ir susargdino nukentėjusiąją E. L.. 2008 m. liepos 26 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), baigiantis medžioklei, R. B., išnarstydamas medžioklinį šautuvą TOZ BM 16x70 Nr. CH7428 (toliau – medžioklinį šautuvą) automobilio „Isuzu Trooper“ (duomenys neskelbtini) bagažinėje, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), XI dalies 72 ir 64 punktus, prieš išlipdamas iš bokštelio, neišėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo vamzdžių, išlipęs iš bokštelio, nešė medžioklinį šautuvą su šoviniu lizde, narstė medžioklinį šautuvą su šoviniais lizde nenuleidęs mušamojo mechanizmo. Dėl to įvyko šūvis, šovinio grankulkės kliudė automobilio „Isuzu Trooper“ galinėje sėdynėje sėdėjusią nukentėjusiąją E. L., kuriai padaryta šautinė kairiojo klubakaulio sparno žaizda, nusitęsianti į pilvo ertmę, kairės šlaunies bei kairiojo dilbio žaizdos, atviri skeveldriniai kairiojo klubakaulio sparno, kairiojo alkūnkaulio lūžiai, plonųjų žarnų pažeidimas. Taip R. B. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatą ir ją susargdino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti perkvalifikuojant jo veiką į BK 137 straipsnio 1 dalį ir sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasatorius teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, civilinio ieškinio dydžio bei naikintina apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes ja iš esmės pažeidžiamos nuteistojo teisės į teisingą procesą, rungimosi principų teisme įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į nešališką teismą. Pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal tokį kaltinimą, dėl kurio jis nedavė parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme ir kuris R. B. nebuvo pareikštas ir žinomas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės, keitusios kaltinimą bylos nagrinėjimo metu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jam nebuvo pranešta, kad jo veiksmuose gali būti specialaus norminio akto – Medžioklės taisyklių 72 punkto – pažeidimas. Pakeitus kaltinimą pirmosios instancijos teismo iniciatyva, buvo pažeistos kasatoriaus kaip kaltinamojo teisės, proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principai, parodytas pirmosios instancijos teismo šališkumas, pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
Anot kasatoriaus, Medžioklės taisyklių XI dalies 64 punkto pažeidimą pirmosios instancijos teismas jam taip pat inkriminavo neteisėtai ir nepagrįstai. Šis punktas nustato, kad medžioklinis šautuvas nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, o lygiavamzdis kombinuotas medžioklinis šautuvas nešiojamas tik jį perlaužus. Pirma, kasatorius savo medžioklinio šautuvo niekur nesinešiojo – tik nusileido iš bokštelio prie privažiavusio automobilio „Isuzu Trooper“ (kuris sustojo visiškai šalia bokštelio) ir jo bagažinėje pradėjo ardyti šautuvą. Antra, jo medžiokliniame šautuve TOZ BM 16x70 Nr. CH7428, 1962 m. laidos, nėra saugiklio. Trečia, tai nėra lygiavamzdis kombinuotas šautuvas. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl minėtų taisyklių 64 punkto pažeidimo inkriminavimo R. B.. Taigi pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikydamas tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, nepagrįstai konstatavo specialiojo norminio akto taisyklių pažeidimą ir veiką kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį. Anot kasatoriaus, jam taikytina kita teisės norma – BK 137 straipsnio 1 dalis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, jam paskirta bausmė švelnintina.
Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš esmės sukūrė sąlygas bloginti R. B. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos prokuratūros ir teismo padarytos klaidos keičiant jam kaltinimą. Kita vertus, sukurta situacija, kai prokuratūra ar nukentėjusioji gali pakeisti jam kaltinimą sunkesniu, nors prokuroro ar nukentėjusiosios apeliacinio skundo šiuo pagrindu nebuvo. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartis sudaro prielaidą pabloginti jo teisinę padėtį ateityje. Anot kasatoriaus, tai iš esmės pažeidžia jo teisę į teisingą baudžiamąjį procesą ir rungimosi principų įgyvendinimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra teisėta.
Pasak kasatoriaus, teismas neįvertino pačios nukentėjusiosios veiksmų. Ji, žinodama ir pageidaudama vykti su draugu G. G. į medžioklę, prisiėmė atsakomybę dėl vykimo į didesnę rizikos vietą (plotus, kur vyksta medžioklė). Besibaigiant medžioklei, ji kartu su kasatoriaus broliu vyko surinkti medžiotojus iš bokštelių. Šios merginos kasatorius nematė sėdinčios automobilyje, nes automobilyje neveikia salono lemputė.
Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir į kasatoriaus R. B. sudėtingą turtinę padėtį: dėl ekonominės krizės mažinamas darbo užmokestis (šiuo metu jo uždarbis – 900 Lt), sumažintas darbo užmokestis sutuoktinei, jis finansiškai remia ir iš esmės išlaiko dukterį su mažamečiu vaiku. Jis padarė neatsargų nusikaltimą. Anot kasatoriaus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), teismo nustatyta neturtinės žalos nukentėjusiajai suma mažintina.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepimu į nuteistojo R. B. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Pasak prokurorės, atsiliepime nebus aptarinėjami kasatoriaus argumentai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį bei neturtinės žalos dydžio, nes apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui, šie klausimai nebuvo sprendžiami ir apeliacine tvarka. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. B., po medžioklės ardydamas medžioklinį šautuvą bagažinėje, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 3 punktą ir Medžioklės taisyklių XI dalies 61 ir 65 punktus. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 2 dalimi, paprašė pakeisti kaltinimą R. B., papildomai nurodydama, kad jis pažeidė ir Medžioklės taisyklių XI dalies 62 bei 64 punktus. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. B. kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, nustatomojoje dalyje pakeitė nusikalstamos veikos padarymo laiką ir papildė kaltinimą nauju R. B. nežinomu (kaltinime nepareikštu) Medžioklės taisyklių 72 punkto pažeidimu. Teismas pašalino nuorodas į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 3 punkto bei Medžioklės taisyklių XI dalies 61, 62 bei 65 punktus. R. B. ir nukentėjusioji E. L. apskundė šį Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Nuteistasis R. B. nurodė teismą buvus šališką ir pažeidus proceso šalių lygybės ir rungimosi principus. Jis taip pat nesutiko su veikos kvalifikavimu ir neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusioji skundė tik jai priteistos neturtinės žalos dydį. Iš dalies tenkindamas nuteistojo R. B. apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismas pripažino pirmosios instancijos teismą buvus šališką, nes šis pripažino R. B. kaltu pagal savo iniciatyva suformuluotą didesnės apimties kaltinimą, kuris pagal faktines aplinkybes iš esmės skyrėsi nuo prokuroro pareikšto kaltinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino Panevėžio miesto apylinkės teismą padarius ir BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą (netinkamai surašytas apkaltinamasis nuosprendis). Prokurorė nurodo, kad R. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir neturtinės žalos dydžio klausimų apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesprendė, nes, pripažinus teismą buvus šališką ir tuo pagrindu perdavus bylą iš naujo nagrinėti teisme, R. B. kaltės, veikos kvalifikavimo, neturtinės žalos dydžio ir kiti klausimai bus svarstomi bylą nagrinėjant iš naujo bendra tvarka. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Pasak prokurorės, konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Tačiau, nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Šias ribas nustato BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos, kurias sistemiškai aiškinant, teismas savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 4 punkte teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Tai teismas gali padaryti iš anksto teisiamajame posėdyje nepranešęs kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos teisme tik prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymu, laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Šių išvadų 4.2.2 punkte teigiama, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, esant blanketinei dispozicijai, lemia kitą to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnį (jo dalį, punktą ir t.t.). Taigi savo iniciatyva nurodydamas kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką ir papildydamas kaltinimą nauju (kaltinime nepareikštu) Medžioklės taisyklių 72 punkto pažeidimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 255, 256 straipsnių reikalavimus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Taip pat baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva pakeisdamas R. B. kaltinimą pagal faktines aplinkybes iš esmės skirtingu nuo prokuroro pareikšto kaltinimo, ne tik padarė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimus, bet ir suformavo abejonę dėl teismo objektyvaus nešališkumo. Prokurorė pažymi, kad šią aplinkybę apeliaciniame skunde nurodė ir R. B., tvirtindamas, jog BPK normų pažeidimas įrodė teismą buvus šališką ir pažeidus rungimosi bei proceso šalių lygybės principus. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apygardos teismo sprendimas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme yra teisėtas ir pagrįstas.
Kartu prokurorė siūlo atmesti kasatoriaus teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti teisme, sukūrė situaciją, kai teismas galės jį nuteisti pagal sunkesnį kaltinimą, nors prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo šiuo pagrindu nebuvo. Prokurorė nurodo, kad, iš naujo nagrinėjant bylą, teismas bus saistomas kaltinamuoju aktu, teisėjo nutartimi bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje bei BPK 255 ir 256 straipsniuose numatytomis ribomis. Apeliacinės instancijos teismas iš anksto nenustatė išvadų, kurias turi padaryti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismo sprendimas pripažintinas teisėtu.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. L. atsiliepimu į nuteistojo R. B. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Ji teigia, kad skundas yra nepagrįstas. Pasak nukentėjusiosios E. L., kasatoriaus prielaidos kasacinio skundo dalyje, dėl galimo nuteistojo R. B. teisinės padėties pabloginimo, nepagrįstos. Bylą išnagrinėjus iš naujo, t. y. ištaisius padarytas klaidas, R. B. inkriminuojamo nusikaltimo kvalifikacija nesikeistų, jo padėtis nepablogėtų.
Nukentėjusioji taip pat nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl civilinio ieškinio bei jos pačios rizikingą elgesį įvykio metu. Įstatymai nedraudžia svečio teisėmis dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse. Pasibaigus medžioklei, ji sėdėjo automobilyje ir jokių veiksmų, kuriais pažeistų medžioklės taisykles ar kitokias saugumo normas, neatliko, todėl kaltės jos veiksmuose nėra ir padarytos žalos dydis tuo pagrindu negali būti mažinamas. Be to, sunkios pasekmės atsirado ne dėl to, kad ji sėdėjo automobilyje, o dėl to, kad R. B. pažeidė Medžioklės taisykles, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Sprendžiant žalos dydžio klausimą, svarbiausia – pasekmės: ji patyrė sunkų sužalojimą, tapo neįgali ir nedarbinga, nusikaltimas sukėlė negrįžtamus padarinius jos sveikatai. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Atsižvelgta ir į kaltinamojo gaunamas pajamas. Visa tai lėmė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos sumažintas iki 40 000 Lt.
Nukentėjusiosios nuomone, teismas nepakankamai įvertino jos patirtus dvasinius išgyvenimus, patirtą skausmą, keturias operacijas (dabar jau šešias) ir pooperacinius laikotarpius, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad ji neteko darbo, nebegalėjo mokytis, sumažėjo jos bendravimo galimybės, ateityje ji dar turės patirti operacijų, iki šiol jaučia skausmą ir išgyvena dėl savo sveikatos ir ateities. Pasak nukentėjusiosios, nei operacijos, nei laikas neatstatys jos prarastos sveikatos ir kūno grožio. Be to, teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino, kad kaltinamasis turi nekilnojamojo turto – butą bei žemės sklypą. Taip pat teismas visiškai nevertino jos turtinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrįstumo
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Toks sprendimas buvo priimtas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teismo šališkumas konstatuotas dėl to, kad R. B. nuteistas pagal kitas faktines aplinkybes nei nurodytos kaltinamajame akte. Pirma, teismas savo iniciatyva papildė kaltinimą nauja aplinkybe, kad R. B. pažeidė Medžioklės taisyklių 72 punktą, kad jis „neišsiėmęs šovinių ir išlipęs iš bokštelio nešė medžioklinį šautuvą su šoviniu lizde“, taip pat pakeitė nusikalstamos veikos padarymo laiką (nuosprendyje nurodyta baigiantis medžioklei, kaltinamajame akte – po medžioklės). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, padarė išvadą, kad šiais papildymais ir pakeitimais buvo padidinta R. B. nusikalstamos veikos apimtis, nesilaikyta nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnis) ir kaltinimo teisme pakeitimo taisyklių (BPK 256 straipsnis), pažeisti nuosprendžio surašymo reikalavimai (BPK 305 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą (BPK 44 straipsnio 5 dalis) ir kad tai rodo teismo šališkumą. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui ir konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas bus saistomas kaltinamuoju aktu, teisėjo nutartimi bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje bei BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytomis ribomis. Kasatoriaus teiginiai, kad, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, buvo pažeista teisė į teisingą procesą, nesilaikyta rungimosi principo ir sudarytos prielaidos pabloginti jo teisinę padėtį iš naujo nagrinėjant bylą, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl įsiteisėjusių teismų nuosprendžių ar nutarčių. Be to, kasacine tvarka nenagrinėjami nuosprendžiai ar nutartys, kurie nebuvo apskųsti ir išnagrinėti apeliacine tvarka (BPK 366-369 straipsniai). Savo kasaciniame skunde R. B. prašo ne tik panaikinti įsiteisėjusią Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį, bet ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį perkvalifikuojant jo veiką į BK 137 straipsnio 1 dalį ir sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendis yra panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi panaikintas ir kasatoriaus nuteisimas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį bei neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajai. Tokioje situacijoje, net ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasacinis teismas galėtų tik grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau negalėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Todėl R. B. kasaciniame skunde keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei neturtinės žalos dydžio nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir paliktini nenagrinėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti.