Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Kauno miesto Centro policijos komisariato pareigūnas surašė M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes jis 2009 m. gegužės 29 d., apie 18.50 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,13 prom. girtumas), garsiai rėkavo, šūkavo, triukšmavo, trikdydamas aplinkinių viešąją rimtį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovada 2009 m. birželio 2 d. nutarimu M. M. už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 200 Lt baudą.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

M. M. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Tai, kad M. M. 2009 m. gegužės 29 d., apie 18.50 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. viešoje vietoje, būdamas neblaivus, garsiai rėkavo, šūkavo, triukšmavo, trikdydamas aplinkinių viešąją rimtį, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b. l. 10-11), pareigūnų V. G. ir A. J. tarnybiniai pranešimai (b. l. 13–14) ir parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 29 – 30), teksto alkoholiui protokolas (nustatytas 2,13 prom. girtumas) (b. l. 12). Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino policijos pareigūnų parodymus. Iš pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolo matyti, kad policijos pareigūnai V. G. ir A. J. teismui nurodė, kad, gavus iškvietimą ir nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, jog neblaivūs M. M. ir jo brolis neįleidžia savo močiutės I. A. L. į šios namus, pareigūnams atidarius duris, minėti asmenys buvo sulaikyti ir išvesti į lauką, kur ir pradėjo triukšmauti, šūkauti, rėkauti, o įvykius buvo privesti stebėti ir pašaliniai asmenys, kurie buvo nepatenkinti keliamu triukšmu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti šiais pareigūnų parodymais, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnai būtų šališki ir siektų M. M. apkaltinti nepagrįstai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojos I. A. L. parodymai (b. l. 31) vertintini kritiškai, nes ji yra apelianto močiutė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi apelianto naudai. Pažymėtina ir tai, kad M. M. jau buvo ankščiau baustas už viešosios rimties trikdymą bei alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti panašaus pobūdžio pažeidimus (b. l. 16). Teisėjų kolegos vertinimu, šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.