- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-791-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26482-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- M. V., UAB „Antakalnio būstas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5Turto draudimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Antakalnio būstas“ ir M. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Antakalnio būstas“ ir M. V. 1 073,31 Eur žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Aplietų patalpų savininkai buvo apdraudę patalpas pas ieškovę. Kompensuodama padarytą žalą ieškovė aplietų patalpų savininkams išmokėjo draudimo išmokas. Pažymėjo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. V., o pastato administratorius - UAB „Antakalnio būstas“, todėl jie solidariai atsakingi už padarytą žalą.
2. Atsakovas UAB „Antakalnio būstas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butų apliejimo priežastį sukėlusios vandentiekio sistemos dalis įvykio metu buvo atsakovo M. V. bute ir priklauso vandens vartotojui, todėl jis atsakingas už padarytą žalą. Prašė atmesti ieškinio reikalavimų dalį, pareikštą atsakovui UAB „Antakalnio būstas“.
3. Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų solidariosios atsakomybės kilimą. Paminėjo, kad vandens išsiveržimą, kuris sukėlė žalą, nulėmęs vamzdyno defektas atsirado namo bendrojo naudojimo santechninės įrangos ribose, o ne buto savininko inžinerinėse sistemose, t. y. ne buto savininko kontroliuojamoje vandens sistemos dalyje. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei žalos atlyginimą iš atsakovo M. V.. Ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Antakalnio būstas“, atmetė.
5. Teismas nustatė, kad patalpos užlietos iš buto, esančiame (duomenys neskelbtini), nulūžus detalei, esančiai po ventilio, kuriuo uždaromas arba atidaromas vandens tiekimas butui, jis yra matomoje vietoje, į jį iš atsakovo M. V. buto įsukta paminėta detalė. Kadangi į ventilį įsukta detalė, kaip vandentiekio sistemos dalis, realiai egzistavo atsakovo M. V. bute ir byloje nėra duomenų, kad, detalė buvo perduota naudotis bendro naudojimo patalpų ir sistemų administratoriui, nebuvo bendrojo vandentiekio dalimi, teismas sprendė, jog už šio įrenginio tinkamą funkcionavimą atsako atsakovas M. V.. Teismas nelaikė, jog detalė yra bendro naudojimo inžinerinė įranga, priešingai, nurodė, kad ji skirta tik atsakovo buto eksploatavimo reikmėms, todėl nagrinėjamu atveju trūkus už ventilio esančiai detalei, padarė išvadą, jog už žalą, atsiradusią dėl avarijos, atsako būtent atsakovas M. V.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) M. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį M. V. atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1.Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus (dėl asmens, atsakingo už inžinerinės sistemos, kurioje atsirado defektas, priežiūrą), nesivadovavo apeliaciniame skunde minima apeliacinės instancijos teismo praktika (kurioje, be kita ko, konstatuojama, jog netgi ventilis dar yra laikomas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu, už kurio priežiūra atsako bendrojo naudojimo objektu administratorius). Be to, ieškovės prašytas priteisti ir teismo priteistas žalos dydis nelaikytinas įrodytu ir pagrįstu, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog remonto darbai ieškovės apdraustuose butuose yra realiai atlikti ir yra patirtos visos ieškovės darbuotojų sudarytose lokalinėse sąmatose nurodytos išlaidos.
6.2.Trūkusi detalė yra laikytina bendro naudojimo inžinerine įranga, nes pagal viešosios teisės aktus apskaitos prietaisai (skaitikliai) arba uždaromieji prietaisai (sklendes, ventiliai, jungikliai) laikomi bendrosios ir vartotojo inžinerinių sistemų atskyrimo pagrindu (riba). Daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius - UAB „Antakalnio būstas" - turėjo pareigą vykdyti inžinerinių tinklų, vamzdynų priežiūrą, taip užtikrinant turto saugumą. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog atsakovė UAB „Antakalnio būstas" apskritai būtų vykdžiusi vamzdynų priežiūrą, siekiant užtikrinti jos tinkamą funkcionavimą, dėl ko ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir yra atsakinga dėl žalos, kurią sukėlė 2014 m. liepos 1 d. daugiabučio namo bendrojoje inžinerinėje sistemoje atsiradęs defektas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovo M. V. apeliacinį skundą, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovo skundą atmesti ir prijungti naujus įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė iškilo vėliau. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1.Sklendė yra skirta vandens tiekimo į butą nutraukimui ir ji viso namo įrangos funkcionavimui jokios įtakos nedaro. Šia sklende naudojasi tik vieno buto savininkas, nes ji skirta tik šiam butui. Namo administratorius bendros įrangos būklę tikrina tam tikru periodiškumu, t. y. kasmetinių apžiūrų metu, bet namo administratorius neprivalo tikrinti šią vandentiekio įrangos būklę kiekvieną dieną. Buto savininkas šią įrangą valdo ir ją mato pastoviai. Vykdant bendras prievoles šalys turi bendradarbiauti ir buto savininkas turi informuoti apie pastebėtus buto (namo) bendros įrangos trūkumus. Ta aplinkybė, kad vienas asmuo yra vartotojas, o kitas profesionalas, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes vartotojas atsakingas už jo valdomos įrangos trūkumus (CK 6.266 str.) ir tuo atveju, kai jis neturi specialių žinių ar nėra kaltas dėl tos įrangos trūkumų.
7.2. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė realiai patirtų remonto išlaidų dydžio, tačiau ekspertų apskaičiuotos atkuriamosios aplietų trečiųjų asmenų turto vertės, buvo įvertintos visos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos.
Šalies argumentai
8. Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 1073,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia esminiu argumentu, jog atsakovai pateikė įrodymus, kad trūko vandentiekio sklendės jungiamoji dalis. Nurodo, kad abu atsakovai teigia, jog uždaromoji sklendė nustato bendrosios ir vartotojo inžinierinės įrangos ribą, kas reiškia, kad ši įranga priklauso ir buto savininkui, ir yra namo bendros inžinierinės įrangos dalis. Mano, jog už šią dalį atsakingas ir buto savininkas, ir namo administratorius, taip pat abu atsakovai atsakingi ne tik už žalą, padarytą dėl ventilio trūkumų, bet atsakingi ir tuo atveju, jei žala padaryta dėl ventilio netinkamo sumontavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ventilį ir jo jungiamąją dalį valdo abu atsakovai, bei jų atsakomybė už žalą, padarytą dėl šios įrangos netinkamos priežiūros ir trūkumų yra solidari.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, atsakovas M. V. prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į jo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ patikslintas apeliacinis skundas netenkintinas.
Apelianto (atsakovo) M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, aiškinimo ir taikymo.
12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas M. V. teigia, kad jis nėra atsakingas už žalą, kadangi trūkęs vamzdyno ventilis, dėl ko išsiveržęs vanduo apliejo apatinius butus ir padarė žalą, atsirado namo bendrojo naudojimo santechninės įrangos ribose, o ne buto savininko inžinerinėse sistemose, t. y. ne buto savininko kontroliuojamoje vandens sistemos dalyje. Pabrėžia, kad už šią sistemą atsako ne buto savininkas, o bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tuo tarpu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu apeliaciniu skundu nurodo, kad už minėtas inžinierines sistemas atsako tiek buto savininkas, tiek bendrojo naudojimo objektų administratorius solidariai.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes atsakovas M. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tų įrodymų nepateikė.
14. Šiuos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima, pripažindamas, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jie reikalingi teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos esmės
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-01 iš (adresu: duomenys neskelbtini) esančio buto vandeniu aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1). Minėtų patalpų savininkai apliejimo metu patalpas buvo apdraudę ieškovės draudimo bendrovėje (e. b. l. 8- 10, 31- 33). Kompensuodama (duomenys neskelbtini) patalpų sugadinimo padarytą žalą, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai M. M. J. 163,35 Eur (564,00 Lt) dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 39). Kompensuodama (adresu: duomenys neskelbtini) patalpų sugadinimo padarytą žalą, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai D. V. 955,75 Eur (3 300,01 Lt) dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 18). Išmokant draudimo išmoką už (adresu: duomenys neskelbtini) patalpos apgadinimą nebuvo išskaičiuotas medžiagų nusidėvėjimas. Turto žalos vertintojo paskaičiavimais taikytas 9,63 Eur nusidėvėjimas (e. b. l. 40). Išmokant draudimo išmoką už (adresu: duomenys neskelbtini) patalpos sugadinimą taip pat nebuvo išskaičiuotas medžiagų nusidėvėjimas. Turto žalos vertintojo paskaičiavimais taikytas 36,16 Eur nusidėvėjimas (e. b. l. 19). Atsižvelgdama į tai, ieškovė reikalavimą atsakovams sumažino iki 1 073,31 Eur. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 str.). Nustatyta ir tai, ko šalys neginčijo, kad minėtos patalpos užlietos iš (adresu: duomenys neskelbtini) buto, nulūžus detalei, esančiai po ventilio. Šiuo ventiliu uždaromas arba atidaromas vandens tiekimas butui, jis yra matomoje vietoje, į jį iš atsakovo M. V. buto įsukta paminėta detalė.
16. Atsakovas M. V. nesutinka, kad būtent jis yra atsakingas už žalą ir teigia, kad trūkusi detalė (ventilis, sklendė, nipelis kaip ją įvardija procesiniuose dokumentuose šalys) yra namo bendrojo naudojimo inžinierinėse sistemose ir už ją atsako ne buto savininkas, o namo administratorius, šiuo atveju atsakovas UAB „Antakalnio būstas“. Atsakovas savo argumentus grindžia, tuo, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos ir jų ribos, kas priklauso vartotojui ir kas priskirta namo administratoriui yra apibrėžtos ir detalizuotos įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau DGSB) įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. Dl-895 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo; Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 6.19 punktas). Akcentuoja, jog trūkusi detalė ir karšto vandens nuotėkio vieta buvo iki ventilio) ir apskaitos prietaiso (skaitiklio), t. y. ne jo, kaip vartotojui įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose priskirtoje, o būtent namo administratoriui priklausančiose prižiūrėti inžinierinės sistemos ribose.
17. Tuo tarpu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad avarijos priežastimi buvo trūkusi vandentiekio sklendės jungiamoji dalis, kuri galimai nustato bendrosios ir vartotojo inžinierinės įrangos ribą, už kurią atsakingi ir buto savininkas, ir namo administratorius. Ieškovė pažymi, kad ventilio jungiamoji dalis reikalinga tam, kad ventilį būtų galima prisukti prie vamzdžių, ar kitos įrangos. Ventilio jungiamoji dalis reikalinga ne visais atvejais. Jungiamoji dalis reikalinga tada, kai skiriasi ventilio ir jungiamos dalies skersmuo, arba jei šių abiejų dalių sriegiai yra išoriniai ar vidiniai (dalis galima sujungti, kai vienos dalies sriegis yra išorinis, o kitos - vidinis) ir kitais atvejais. Ieškovės nuomone, beveik visais atvejais ventilio jungiamoji dalis naudojama tik todėl, kad vamzdžių meistras neturi ventilio, kurį tiesiogiai būtų galima prijungti prie vamzdžio. Ta aplinkybė, kad meistras jungia ventilį tomis dalimis, kurias jis turi, ir kartais ventilį jungia tiesiogiai prie vamzdžio, o kartais per jungiamą dalį, anot ieškovės, nėra esminė.
18. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, nustatyta, kad į ventilį įsukta detalė, kaip vandentiekio sistemos dalis, realiai egzistavo atsakovo M. V. bute ir remiantis vien detalės lokalizacijos apibendrinta buvimo vieta (nurodant, kad ji buvo bute), priteisė žalą iš buto savininko. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu teigia, kad šiuo atveju yra solidarioji tiek atsakovo buto savininko, tiek namo administratoriaus atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nežiūrint į tai, kad trūkusi detalė buvo konkrečiame bute, nagrinėjamu atveju negali būti apsiribojama vien apibendrinta detalės buvimo vieta, nes bute randasi ne vien buto savininkui priklausančios inžinierinės sistemos, bet į butą patenka ir vamzdyno dalis, kuri yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas ir kurio priežiūra pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį įprastai pavedama atlikti namo administratoriui.
19. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, kuriomis apibrėžiamos bendrosios pastato inžinierinės sistemos ir jų ribos, sprendžiant dėl konkrečiam subjektui priskirto atsakomybės klausimo (ar atsakingas buto savininkas, namo administratorius, ar abu solidariai), šiuo atveju ypač svarbu nustatyti, ar trūkusi vamzdyno dalis (detalė), kuria buvo užlieti draudėjų butai, yra bendrojo naudojimo objektas ar asmeninės nuosavybės teise priklauso buto Nr. 20 savininkui M. V., ar bendra tiek buto savininko, tiek namo administratoriaus nuosavybė, ko pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo. Tai reiškia, kad turi būti aiškinamasi tiksli trūkusios detalės vieta, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. Dl-895 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 6.19 punktu, kas ją, kada ir dėl kokių priežasčių sumontavo. Nustačius šias aplinkybes, spręstinas detalės priklausomumo konkrečiai vienai iš šalių (ar abejoms kartu) ir atsakomybės klausimas.
20. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.