- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- e2-428-372/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00120-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iltė“
- Atsakovas
- UAB „Norkida“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė , sekretoriaujant D. K., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iltė“ įgaliotai atstovei K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iltė“ ieškinį atsakovei UAB „Norkida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Iltė“ (ieškinio pateikimo metu - uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Norkida“ 118022,25 Eur skolą, 74,53 Eur paskolos palūkanas, 2182,60 Eur kompensacines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 120279,38 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020-07-16 įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – ir Schema), kuria pavedė ŽŪPGF įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. ŽŪPGF, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininku – RATO kredito unija ir jai suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą. Paskolos davėjas ir atsakovė 2022-06-23 sudarė Paskolos sutartį Nr. FT4-16 (toliau – ir Paskolos sutartis) dėl 125500 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovei paskolos sumą atskaičius atsakovės mokėtiną sutarties sudarymo mokestį, t. y. 2 500 Eur, nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties 2.5.1 punktą ir 2.8.1 punktą. Atsakovė Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus (Paskolos sutarties 3 ir 6.3 punktai). Atsakovė nevykdė šio įsipareigojimo, tuo pažeisdama Paskolos sutarties nuostatas. Atsakovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, paskolos davėjas, vadovaudamasis Paskolos sutarties 5.7 ir 5.10 punktais, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ŽŪPGF. Reikalavimo teisių perleidimas tarp ŽŪPGF ir paskolos davėjo yra įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir reikalavimo perleidimo aktu. INVEGA 2024-02-19 atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo. Pranešimu atsakovė buvo įpareigota iki 2024-03-20 imtinai grąžinti ieškovei pradelstas įmokas pagal paskolos sutartį bei susidariusias lengvatines paskolos palūkanas.
3. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų 7477,75 Eur paskolos sumai bei 1100,25 Eur palūkanoms. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovė nebeatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas. Atsakovė, negrąžindama paskolos pagal grafiką ir nemokėdamas palūkanų, pažeidė ne tik Paskolos sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.870 straipsnio 1 dalies, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.874 straipsnio nuostatas. Atsakovei nepadengus įsiskolinimo, ieškovė 2024-03-28, vadovaudamasi Paskolos sutarties 5.5. ir 5.5.1. punktais, vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį dėl paskolos gavėjo esminio Paskolos sutarties pažeidimo. Atsakovės skola pagal Paskolos sutartį 2024-08-12 datai sudaro: negrąžinta paskolos suma – 118022,25 Eur; nesumokėtos palūkanos – 74,53 Eur (palūkanų norma – 0,51 procento metinių palūkanų); kompensacinės palūkanos – 2182,60 Eur (palūkanų norma – 5 procentai metinių palūkanų, palūkanos priskaičiuotos nuo 2024-03-29 iki 2024-08-11, t. y. nuo Paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio teismui pateikimo), kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.
5. Atsakovė UAB „Norkida“, nepraleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyto termino, pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimai grindžiami tuo, kad 2022-06-23 paskolos sutartis Nr. FT416
(toliau - Paskolos sutartis) 2024-03-28 nutraukta iš ieškovės pusės nepagrįstai.
6. Nepaisant suformuotos teismų praktikos, CK 6.217 str. nuostatų, ieškovė Paskolos sutartį nutraukė skubotai, taip paneigdama galimybes išsaugoti jos vykdymą. Kaip matyti iš Paskolos sutarties nuostatų, ji turėjo būti vykdoma iki 2028-06-20,t. y. Paskolos sutartis buvo ilgalaikė. Ieškovė, net ir sudariusi Paskolos sutartį, neturėjo pagrindo tikėtis, kad ji bus įvykdyta greitu metu. Dėl to, trumpą laiką pasireiškęs Paskolos sutarties pažeidimas, remiantis cituota LAT praktika ir CK 6.217 str., neturėjo pagrindo ieškovei nedelsiant nutraukti Paskolos sutarties. Ieškovė nebandė ginti savo teisių kitais būdais nei neatidėliotinas Paskolos sutarties nutraukimas. Juolab, atsakovė Paskolos sutartį vykdė, kaip matyti iš ieškinio, buvo sumokėjęs 7477,75 Eur. Taigi, Paskolos sutartis kurį laiką buvo vykdoma, dėl ko ieškovė galėjo įsitikinti, kad Paskolos sutartį atsakovė sudarė išties turėdamas siekį ją įvykdyti.
7. Pati Paskolos sutarties sudarymo esmė tai valstybės paramos pagrindu ūkio subjektams skiriama paskola dėl to, kad visas šalies ūkis patyrė neigiamas pasekmės dėl COVID19 pandemijos. Esant tokioms Paskolos sutarties ištakoms, ieškovė galėjo numanyti, kad atsakovė susidurs su trumpalaikiais sunkumais vykdant Paskolos sutartį, nes ji tam ir sudaryta, kad palengvinti atsakovės finansinę padėtį. Vis tik neatsižvelgiant į tai ieškovė ėmėsi kraštutinių priemonių ir iškart nutraukė Paskolos sutartį. Manytina, kad tai nepagrįsta.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė 2024 m. rugpjūčio 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodė, kad nesutinka su tuo, kad paskolos sutartis buvo nutraukta skubotai. Paskolos sutarties 5.5. ir 5.5.1. p. numatyta, kad kreditorius turi teisę: „5.5. Vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjęs Paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, ir (arba) reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas ir kitas mokėti priklausančias sumas, esant nors vienai iš šių aplinkybių:
5.5.1. Paskolos gavėjas ilgiau kaip 45 (keturiasdešimt penkias) dienas delsia sumokėti pagal Sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo Finansų tarpininko rašytinio pareikalavimo dienos“.
9. Atsakovei nevykdant savo finansinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises iš paskolos davėjo, 2024-02-19 išsiuntė pranešimą dėl Paskolos sutarties nutraukimo ir įpareigojo per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų laikotarpį atlikti mokėjimus pagal Paskolos sutartį. Pranešimas atsakovei buvo įteiktas Paskolos sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu, t. y. – tinkamai, todėl faktas apie Paskolos sutarties galimą nutraukimą atsakovei buvo žinomas, tačiau pastaroji vis vien nesiėmė jokių veiksmų, siekiant ištaisyti susidariusią padėtį. 2024-03-15 ieškovė priminė atsakovei apie besibaigiantį terminą, išsiųsdama raštą. Taigi, ieškovė tinkamai įgyvendino pirmąjį reikalavimą vienašaliam sutarties nutraukimui.
10. Paskolos sutartyje įspėjimo terminas – 30 (trisdešimt) dienų, būtent toks, kokį numato ir CK reikalavimai, todėl antrasis reikalavimas vienašaliam sutarties nutraukimui taip pat yra pilnai įgyvendintas. Taigi, galima teigti, kad 2024-03-28 Paskolos sutartis nutraukta tinkamai ir teisėtai, laikantis Paskolos sutarties ir CK reikalavimų. Pažymėtina, jog Paskolos sutarties nutraukimo metu atsakovė vėlavo mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką net 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) dienų.
11. LAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Paskolos sutarties pagrindu atsakovė prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Paskolos sutartį, tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodytų aplinkybių, šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką (Paskolos sutarties nutraukimo metu atsakovė vėlavo mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką net 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) dienų), o CK 6.881 str. nustatyta viena iš esminių kredito sutarties sąlygų bei atsakovės įsipareigojimas – pareiga tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal Paskolos sutartį (Paskolos sutarties Bendrosios dalies 3. ir 6.3. p). Tai, kad paskolos įmokų mokėjimas yra esminė Paskolos sutarties sąlyga, patvirtina ir CK 6.874 str. 2 d. nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jei paskolos sutartis nustato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas (šiuo atveju ieškovė) turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis .Taigi, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostato Vadinasi, iš šalių negali būti reikalaujama, kad esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 str. 2 d. nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 str. 5 d. nereikalinga. Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos¹. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad netinkamai vykdė Paskolos sutartį, t. y. vėlavo ir toliau nevykdo įmokų pagal grafiką. Ieškovė Paskolos sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant esminiam Paskolos sutarties pažeidimui ir laikantis nustatytos tvarkos.
12. CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta. Teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi nustatyti, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje ir įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
13. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi CK 6.217 str. 5 d. įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.
14. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas Paskolos sutarties išsaugojimui ir ne kartą siuntė pranešimus dėl skolos grąžinimo, taip pat ne kartą buvo susisiekta telefonu, bet atsakovė vis vengė atlikti pradelstas įmokas pagal Paskolos sutartį. Atsakovė Prieštaravimuose teigia, kad Paskolos sutarties tinkamai neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl savo paties kontrahentų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. dėl SAGA FUR kailių aukcionų. Pabrėžtina, kad atsakovė neteikė prašymų dėl skolos grąžinimo atidėjimo, neteikė jokios rašytinės informacijos apie susiklosčiusią padėti - dėl SAGA FUR kailių aukcionų. Nors atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos atliko mokėjimų tik 8 578,00 EUR sumai, kuri buvo paskirstyta sekančiai: 7477,75 EUR paskolos sumai ir 1100,25 EUR palūkanoms, šie mokėjimai nepadengė pradelstos Paskolos sutarties dalies. Toks atsakovės pasyvumas tik įrodo, kad neįdėtos maksimalios pastangos vykdant Paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 3 dalimi, paskyrė teismo posėdį.
Atsiliepimas
16. Ieškovės UAB „Iltė“ įgaliota atstovė K. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame bei atsiliepime į atsakovo prieštaravimus išdėstytais argumentais, prašė palikti galioti preliminarų sprendimą. Ji prašė priteisti 118 022,25 EUR skolą, 74,53 EUR paskolos palūkanų, 2 182,60 EUR kompensacinių palūkanų, prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 120 279,38 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Atsakovės atstovas raštu prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020-07-16 įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą, kuria pavedė ŽŪPGF įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. ŽŪPGF, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininku – RATO kredito unija, ir jai suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą. Paskolos davėjas ir atsakovė 2022-06-23 sudarė Paskolos sutartį Nr. FT4-16 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 125500 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovei paskolos sumą atskaičius atsakovės mokėtiną sutarties sudarymo mokestį, t. y. 2 500 Eur, nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties 2.5.1. ir 2.8.1 punktus. Atsakovė Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus (Paskolos sutarties 3 ir 6.3 p.). Atsakovė nevykdė šio įsipareigojimo, tuo pažeisdamas Paskolos sutarties nuostatas.
19. Atsakovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, paskolos davėjas, vadovaudamasis Paskolos sutarties 4.8. punktu, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ŽŪPGF. Reikalavimo teisių perleidimas tarp ŽŪPGF ir Paskolos davėjo yra įformintas 2024-02-08 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir reikalavimo perleidimo aktu. INVEGA 2024-02-19 atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo. Pranešimu atsakovė buvo įpareigota iki 2024-03-20 imtinai grąžinti pradelstas įmokas pagal paskolos sutartį bei lengvatines paskolos palūkanas. Atsakovei nepadengus įsiskolinimo, INVEGA 2024-03-28 nutraukė sutartį su atsakove.
20. Atsakovės skolą pagal Paskolos sutartį 2024-08-12 datai sudaro: negrąžinta paskolos suma – 118022,25 Eur; nesumokėtos palūkanos – 74,53 Eur (palūkanų norma – 0,51 procento metinių palūkanų); kompensacinės palūkanos – 2182,60 Eur (palūkanų norma – 5 procentai metinių palūkanų, palūkanos priskaičiuotos nuo 2024-03-29 iki 2024-08-11, t. y. nuo Paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio teismui pateikimo), kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
21. Byloje duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
22. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė jau pasirašydama Paskolos sutartį žinojo, jog jai tinkamai nevykdant finansinių įsipareigojimų Paskolos sutartis gali būti neatlygintinai perleidžiama, t. y. Paskolos sutarties šalys susitarė, jog įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymo atveju, INVEGA turi teisę raštu informavusi klientą (atsakovę) prieš 5 (penkias) dienas perduoti visas reikalavimo teises pagal sutartį ŽŪPGF, kuri turi teisę išieškojimą pagal sutartį pavesti atlikti trečiajam asmeniui, todėl klientas neprieštarauja reikalavimų teisių perleidimui ir iš anksto sutinka tokiu atveju ŽŪPGF, kaip naujam kreditoriui, toliau vykdyti sutartį. Tokiu atveju visi tolimesni kreditavimo santykiai sprendžiami tarp ŽŪPGF (kaip naujojo kreditoriaus) ir kliento (kaip skolininko), o INVEGA nebeturės jokių teisių ir/ar pareigų pagal šią sutartį. Taigi, atsakovė pasirašydama Paskolos sutartį, sutiko ir neprieštaravo reikalavimo teisių perleidimui.
24. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta. Teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi nustatyti, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje ir įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad ieškovė turėjo pagrindo nutraukti sutartį, kadangi atsakovė ilgą laiką nemokėjo sutartų mokėjimų pagal sutarties sąlygas. Kad atsakovė buvo nerūpestinga ir neatidi, patvirtina ir jos veiksmai – nesikreipimas į ieškovę ir kompromisų neieškojimas, nesikreipimas dėl priešieškinio pateikimo ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
25. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovė gavo paskolą, kurią privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartus mokesčius (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi paskolos sumą ar sumokėjęs su ja susijusias sumas (išskyrus 8578 Eur sumą, kuri paskirstyta skolai ir palūkanoms), todėl ieškovei 2024-03-28 teisėtai nutraukus paskolos sutartį, iš atsakovės ieškovei priteisiama 118022,25 Eur negrąžinta paskolos suma (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnis).
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 74,53 Eur nesumokėtas paskolos palūkanas. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje.
28. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 118096,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
29. Ieškovė taip pat prašo priteisti 2182,60 Eur kompensacines palūkanas. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2182,60 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2024-03-29 iki 2024-08-12, taikant 5 procentų metinių palūkanų normą, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 išaiškino, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Todėl kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma.
31. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką, į tai, jog išimties iš minėtos normos draudimo taikymas nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstas įstatymu, todėl vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteisiama 936,65 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. preliminarų sprendimą pakeisti iš dalies ir priimti galutinį sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iltė“, juridinio asmens kodas 110084026, iš atsakovės UAB „Norkida“, juridinio asmens kodas 302752093, 118022,25 Eur (vienas šimtas aštuoniolika tūkstančių dvidešimt du eurus 25 centus) skolos, 74,53 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 53 centus) paskolos palūkanų, 2182,60 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 60 centų) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 118096,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Norkida“, juridinio asmens kodas 302752093, valstybei 978,63 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 63 centus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.