- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-1044-530/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. (toliau – D. Š.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 81/04-719 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką D. Š. paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, iš dalies sudedant su 2010 m. sausio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. Š. paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant D. Š. galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 17 d.2016 m. birželio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-719 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. Š., tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi joje neišsamiai aptartos Komisijos nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės, o skundžiamo procesinio sprendimo motyvuojamoji dalis yra niekinė, kadangi joje apylinkės teismas remiasi vien tik savo subjektyvia nuomone, suformuota ankstesnių nuteistojo teistumų bei pažeistų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų kontekste. Skundu pabrėžiama, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per visą jam paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo skatintas 9 kartus, būdamas pataisos namuose mokėsi ir įgijo ožinių ir tiltinių kranų mašinisto specialybę, šiuo metu yra gavęs oficialų darbo pasiūlymą iš MB „duomenys neskelbtini“ sandėlio krovėjo ar metalo konstrukcijų surinkėjo darbo pareigoms, atlygino priteistą civilinį ieškinį. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo asmenines savybes, o būtent tai, kad jis nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturi polinkio į smurtinį elgesį, visiškai atsisakė alkoholio vartojimo, siekdamas visiškai atsiriboti nuo neigiamai jį veikusios aplinkos, nori pakeisti ir savo gyvenamąją vietą. Be to, jis aktyviai bendrauja su savo artimaisiais, yra mandagus, santūrus, su kitais asmenimis bendrauja pagarbiai, pasižymi gera emocine pusiausvyra, dažniausiai vadovaujasi protu, o ne emocijomis, gerai sutaria su aplinkiniais, sugeba atsižvelgti į jų poreikius, nesilaiko kriminalinės subkultūros. Tokiu būdu, D. Š. elgesys pataisos namuose, jo paties įsitikinimu, rodo tik teigiamus jo vertybių sistemos pokyčius.
3.2. Skundu akcentuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo D. Š. atžvilgiu, apsiribojo vien tik nuteistojo praeities įvertinimu, visiškai neatsižvelgdamas į jo pažangą pataisos namuose. Tačiau, buvę nuteistojo teistumai, sutinkamai su BVK nuostatomis, reglamentuojančiomis lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą, D. Š. teigimu, nelaikytini pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo aspektu pabrėžiama, kad įkalinimas iš esmės yra žalinga, nors tam tikrais sunkaus nusikalstamo elgesio atvejais vis dar neišvengiama priemonė. Ilga laisvės atėmimo bausmė negali paveikti nuteisto asmens teigiamai, priešingai, tokios bausmės atlikimas neabejotinai traumuoja asmenį.
Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo D. Š. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 52 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų turės darbą bei pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli D. Š. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai bei D. Š. negebėjimas atsispirti kriminalinių kompanionų įtakai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas D. Š. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas dar 6 kartus, pirmojo teistumo metu buvo ypatingai jauno amžiaus – vos 16 metų. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines D. Š. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau lygtinio paleidimo vykdymo sąlygas jis pažeidė. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad asmenį paleidžiant lygtinai vis tik siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, tuo tarpu aplinkybė, kad po lygtinio paleidimo taikymo D. Š. ir vėl nusikalto, rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, jog nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnius D. Š. nusikaltimus, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pavojingumas sulig kiekvienu teistumu, vis didėja, todėl šiuo atveju, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo elgesys bei jo pažanga turi būti įvertinama itin kruopščiai.
8.1. Šiame kontekste nors ir sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog ankstesni jo teistumai nelaikytini pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, tiek kiek jie atskleidžia D. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant jį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinami. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni D. Š. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant D. Š. lygtinį paleidimą, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, yra itin aktualus.
Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir D. Š. negebėjimas atsispirti kriminalinių kompanionų įtakai, kas, įvertinus kriminalinę nuteistojo istoriją, leidžia pagrįstai manyti, jog ši aplinkybė, gali paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą jam būnant laisvėje. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu D. Š. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, didina ne tik paties nusikaltimo, bet ir nuteistojo pavojingumą visuomenei bei pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Remiantis 2016 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, D. Š. nusikaltimus paprastai vykdo su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, jo gyvenimo stilius, buvęs iki nuteistojo patekimo į laisvės atėmimo vietą, buvo susijęs su nusikalstamu elgesiu. Ir nors šiuo metu D. Š. tvirtina kriminalinių kompanionų įtakai stengiantis nepasiduoti, tačiau tai, kad nuteistajam yra būdingas rizikingas ir nerūpestingas elgesys, pats D. Š. yra pakankamai impulsyvus, vis tik leidžia pagrįstai manyti, jog šis nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys vis dar išlieka aktualus. Darant šią išvadą, atkreiptinas paties nuteistojo dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad jis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, yra konstatuota ir nuteistojo elgesį pataisos namuose charakterizuojančioje 2016 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje.Sprendžiant D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintini ir jo finansiniai įsipareigojimai bei jo pastangos juos šalinant. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis pataisos namuose nedirba, finansiškai yra remiamas savo artimųjų. Nors, jo paties teigimu, laisvėje pragyvendavo iš savo paties uždirbamų pinigų, tačiau duomenų apie legalias nuteistojo pajamas šiam būnant laisvėje, nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šiuo metu pataisos namai turi vykdomųjų raštų apie teismo priteistus ieškinius ir kitus D. Š. finansinius įsipareigojimus 1917,83 eurų sumai, tačiau būdamas pataisos namuose nuteistasis sugebėjo atlyginti vos 50 eurų, kas, įvertinus nuteistojo teiginius, jog lygtinio paleidimo atveju finansiškai jį parems mama ir žmona, bei menką D. Š. darbo patirtį, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje, nors ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį (bus įdarbintas), nuteistasis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Darant šią išvadą, vis tik atkreiptinas dėmesys, jog, paties nuteistojo teigimu, iki suėmimo jis dirbo pas ūkininką, tačiau tai nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė – jis ir vėl įvykdė nusikalstamą veiką, susijusią su finansinės naudos siekimu (narkotinių medžiagų platinimas). Nors skundu apygardos teismui D. Š. ypatingai akcentuoja jam paskirtus devynis paskatinimus, tačiau tai, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada darytina ne tik įvertinus aukščiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, bet ir tai, kad 2012 m. lapkričio 6 d. už dienotvarkės pažeidimą D. Š. buvo paskirtas papeikimas, kuris buvo panaikintas tik 2013 m. rugsėjo 26 d. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pažanga išskirtinai teigiama linkme analizuojamu atveju pastebima tik nuo 2013 m. rugsėjo 26 d., kas, įvertinus jam, paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, vis tik nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. +Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.