Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

Priteista iš A. N. E. S. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 3 Lt pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pagal BK 281 st. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 8 val., , Kėdainių mieste, J.Basanavičiaus - Tilto gatvių sankryžoje, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį GAZ 21, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 120 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), reguliuojamoje sankryžoje važiuodamas kryptimi, kurią rodo ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, privalėdamas duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems (KET 120 p.), sukdamas į dešinę reguliuojamoje sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, parbloškė ir sužalojo perėja iš dešinės į kairę ėjusią pėsčiąją E. S., dėl ko nukentėjusiajai E. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-15 nuosprendį pakeisti, panaikinant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui taikymą; sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Skunde nurodo, kad kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto neatsargaus nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino jai padarytą turtinę žalą. Buvo pasiryžęs atlyginti nutenėjusiajai ir neturtinę žalą 4000-5000 Lt, tačiau nukentėjusioji nesutiko, nes ji pageidavo 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jo materialinė padėtis yra labai bloga, pragyvenimo šaltinis – gaunama senatvės pensija, kuri nėra didelė. Sutinka mokėti 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teismas galėjo iš jo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, nes jam dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas, gyvena toli nuo visuomeninio transporto stotelių.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji- atmesti.

A. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Vienas iš apeliacinio skundo prašymų yra tas, kad apeliantui nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, jo manymu teismas galėjo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės uždrausti apeliantui naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Šis prašymas nepagrįstas. Kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos pobūdį ir motyvus, teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus, į apelianto asmenybę ir A. N. skyrė tinkamą baudžiamojo poveikio priemonę. Skirdamas šią baudžiamąją poveikio priemonę teismas atsižvelgė į galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistąjį A. N., taip pat atsižvelgė į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (54 str.). Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti aplinkybė ta, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. A. N. įvykdė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, teisiamas pirmą kartą, savanoriškai atlygino turtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. N. nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą (b.l. 41), bei į tai, kad būdamas garbingo amžiaus – 76 metų, ir žinodamas, jog automobilis nedraustas privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, juo važinėjo, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą su kuo sutinka ir kolegija, kad tai leidžia nuteistąjį charakterizuoti kaip nedrausmingą vairuotoją. Jis nors ir matė, jog moteris įžengė į pėsčiųjų perėją, tačiau prieš perėją nesustojo, o norėdamas pėsčiąją apvažiuoti pasuko kairiau ir užvažiavo ant pėsčiosios ir tuo grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kolegijos nuomone teismas teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo teise skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir tinkamai parinko baudžiamojo poveikio priemonę, kuri savo prasme yra daugiau auklėjamojo nei baudžiamojo pobūdžio. Teismo manymu ši baudžiamojo poveikio priemonė yra pati tikslingiausia ir maksimaliai daranti poveikį apeliantui, kuris neatsakingai naudojasi jam suteikta teise vairuoti. O tai, kad nuteistajam dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas bei gyvena toli nuo visuomeninio transporto stotelių negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, kuriam keliami padidinti reikalavimai bei didesnė atsakomybė už juo padarytą žalą ir kuriuo naudojantis reikia elgtis ypač atsargiai, todėl nagrinėjamu atveju apelianto amžius bei jo ligos yra ne jo padėtį lengvinantys veiksniai, bet netgi atvirkščiai- šie veiksniai trukdo jam saugiai vairuoti automobilį ir reikia siekti, jog panašios ar dar sunkesnės pasekmės nepasikartotų ateityje. Jis turi realiai įvertinti įvykusią situaciją ir suprasti, kad be teisių yra ir pareigos, kurių nesilaikymas sukelia skaudžias pasekmes.

Kitas apeliacinio skundo prašymas yra sumažinti priteistą 10000 Lt neturtinę žalą. Su tokiu teismo sprendimu apeliantas nesitinka ir prašo šios žalos dydį sumažinti iki 4000 Lt. Ir šioje apeliacinio skundo dalyje kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais motyvais, kuriais remiantis nukentėjusiajai priteista būtent 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šiame kontekste pažymėtina, jog dėl šio autoįvykio nukentėjusioji prarado 65 proc. darbingumo ir pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, tai turėjo būti traktuota kaip sunkus kūno sužalojimas, kuris būtų pakeitęs ir nusikaltimo kvalifikavimą, bet skundo dėl to nėra, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas. Tačiau nustatant turtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į sužalojimų bei nedarbingumo netekimo mastą, todėl turint mintyje ir šią aplinkybę, apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos dydis negali būti laikomas per dideliu. Tiek pati nukentėjusi atlygintinos neturtinės žalos dydį sumažindama nuo 25000 iki 1000 litų, tiek teismas priteisdamas iš apelianto 10000 Lt, atsižvelgė į jo turtinę padėtį bei pajamas. A. N. pajamų gauna ne tik iš pensijos, bet ir iš savo ūkio, turi žemės, traktorių, automobilį, kurio eksploatacijai irgi reikia turėti materialinių resursų. Atsižvelgiant į visus šiuos bei pirmos instancijos teismo argumentus darytina išvada, jog priteista 10000 Lt dydžio neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju nėra per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra pagrindo ją mažinti.

Dėl visų nurodytų motyvų apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r ė:

Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.