- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2351-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00051-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- H. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-405-647/2014 pagal ieškovo R. V. ieškinius atsakovei H. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, servituto nustatymo bei teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus be atsakovės sutikimo pripažinimo, ir atsakovės H. M. priešieškinį dėl bendrai valdomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, kompensacijos ir servituto nustatymo (tretieji asmenys - Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. V. ieškiniu prašė: 1. atidalinti natūra ieškovui R. V. tenkančią 1/2 dalį 67,75 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamojo namo padalijimo projektą, parengtą UAB „Baltas fonas“, tokiu būdu: ieškovui R. V. – patalpos, pažymėtos indeksu A, atsakovei H. M. – patalpos, pažymėtos indeksu B; 2. atidalinti mišriu būdu (natūra ir nustatant kompensaciją (mainus) kitu bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu) ieškovui R. V. tenkančią 1004/1549 dalį 0,1549 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetų - 2 vnt.) (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II padalijimo projektą, parengtą UAB „Baltas fonas", kodas: 126153755, tokiu būdu: a) ieškovui R. V. - 728/1549 dalį 0,1549 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,0276 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); b) atsakovei H. M. - 821/1549 dalį 0,1549 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (lauko tualetai - 2 vnt.), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) 3. Pripažinti ieškovo R. V. teisę atlikti 1/2 dalies 67,75 kv. m. bendro ploto pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios ieškovui R. V., rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą darbus pagal gyvenamojo namo rekonstravimo projektinį pasiūlymą, parengtą UAB „Baltas fonas“, be atsakovės H. M. sutikimo; 4. priteisti iš atsakovės H. M. ieškovo R. V. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kitu ieškiniu ieškovas R. V. prašė: 1. atidalinti natūra ieškovui R. V. tenkančią 1/2 dalį 67,75 kv. m. bendro ploto pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Gyvenamojo namo padalijimo projektą, parengtą UAB „Baltas fonas“, kodas: 126153755, tokiu būdu: ieškovui R. V. - patalpos, pažymėtos indeksu A, atsakovei H. M. - patalpos, pažymėtos indeksu B; 2. atidalinti natūra ieškovui R. V. tenkančią 1004/1549 dalį 0,1549 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (pažymėtą indeksu A), 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (pažymėtą indeksu A), 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetų - 2 vnt.) (duomenys neskelbtini) (pažymėtą indeksu A), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Žemės sklypo ir kitų statinių padalijimo projektą, parengtą UAB „Baltas fonas“; 3. atidalinti natūra ieškovui R. V. tenkančią 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (pažymėtą indeksu A), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Ūkinio pastato padalijimo projektą, parengtą UAB „Baltas fonas“; 4. nustatyti ieškovo R. V. naudai neatlygintiną ir neterminuotą servitutą (pažymėtą indeksu S), suteikiantį teisę naudotis atsakovei H. M. nuosavybės teise priklausančio 0,0276 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalimi, reikalinga prieiti prie Ieškovui R. V. atidalintos 1/2 Ūkinio pastato II dalies ir ją remontuoti ar kitaip aptarnauti; 5. pripažinti ieškovo R. V. teisę atlikti 1/2 dalies 67,75 kv. m. bendro ploto pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios ieškovui R. V., rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą darbus pagal Gyvenamojo namo rekonstravimo projektinį pasiūlymą, parengtą UAB „Baltas fonas“, be atsakovės H. M. sutikimo; 6. priteisti iš atsakovės H. M. ieškovo R. V. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad ginčas prasidėjo dėl to, kad pareiškė kaimynei, jog nori daryti rekonstrukciją pas save ir jam buvo pasakyta, kad jokios statybos nevyks. Todėl pradėjo ieškoti kelių atidalinti, pasiūlė keletą variantų, kaip galima būtų tai daryti. Objekto vertė yra 108 000 Lt šios dienos kainomis. Turto vertinimo išvadų šiuo metu neturi, turės artimiausiu metu (kitą savaitę). Jam buvo pasiūlyta 50 000 Lt, kad viską atiduotų. Žemės sklypo parduoti nenorėjo, norėjo padaryti rekonstrukciją. Mano, kad namas šiuo metu nėra tinkamas gyvenimui. Dėl servituto, jam reikalinga galimybė bet kada, reikiamu metu, prieiti prie jam priklausančios daržinės dalies ir naudotis ja. Galimybę įsivaizduoja pagal pateiktą pasiūlymą. Sutiktų atidalinti pagal esamą situaciją, taip kaip yra dabar – ribos, tvoros, kad nebūtų jokių ginčų. Nori atsidalinti ir kuo greičiau.
Ieškovo atstovas nurodė, kad pareikštų ieškinių teisinis pagrindas yra CK 4.80 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad įgyvendindamas bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, remiasi kasacinio teismo praktika. Du ieškiniai atsirado dėl nesutarimų su atsakove ir iš derybų metu atsakovės išsakytų pozicijų. Jiems iš esmės tiktų ir vienas, ir kitas variantas, o antrasis ieškinys parengtas atsižvelgiant į derybų metu išsakytas pozicijas. Kadangi juos tenkintų abu variantai, pasiliko prie abiejų variantų. Mano, kad turi būti sprendžiamas tik vienas klausimas, ar tai bus pasidalijimas, ar naudojimosi tvarkos nustatymas. Jų interesus labiau atitinka situacija, kai būtų nenustatyta naudojimosi tvarka, o būtent išspręstas turto pasidalijimo klausimas. Mano, kad tai atitiks tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, planai skiriasi neženkliai. Atsižvelgiant į ginčo trukmę, padėtį, derybas, nustačius tik naudojimosi tvarką, ateityje bus nauji ginčai. Rūsys jokiame plane nenurodytas, t. y. neteisėtai pastatytas statinys, tvoros taip pat yra neteisėtai pastatyti statiniai. Iš neteisės negali atsirasti teisė.
Atsakovė H. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1. Nustatyti, kad 0,1549 ha bendrai valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: ieškovo R. V. 1004/1549 dalį plane pažymėtą A nuo atsakovės 545/1549 dalies, plane pažymėtos raide B, skiria koordinačių taškai 11, 12, 13, 14, 15 16, 17, 3, nustatyti 2004 m lapkričio 25 d. S. L. individualios įmonės 1549 kv. m. žemės sklypo plane M 1 : 500 su koordinačių žiniaraščiu; 2. Priteisti iš ieškovo R. V. atsakovei H. M. 4 040,76 Lt piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo 3,42 kv. m. (duomenys neskelbtini); 3. Nustatyti atsakovės nuosavybė teise valdomam 0,0276 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) atlygintiną 19 kv. m., 1 metro pločio pėsčiųjų tako servitutą, suteikiantį ieškovui R. V., teisę prieiti prie jam priklausančios ūkinio statinio (duomenys neskelbtini) ¹/₂ dalies perimetrą pagal 2013 m. parengtą UAB „Krianta“ žemės sklypo planą iki bendrosios dalinės nuosavybės į ūkinį statinį pabaigos; 4. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė H. M. prašė ieškinius atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad turtą paveldėjo po mamos mirties. Yra tvoros, yra viskas atskirta. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai ieškovas davė jai popierius dėl statybų, o ji atsisakė pasirašyti. Savo sklype tvarkosi, sodina daržą. Ieškovą mato labai retai, viskas yra apleista. Pagal antrą ieškinį nepatektų į rūsį, kadangi tvora būtų perkelta. Dėl pastato rekonstrukcijos su ja iš esmės sutiktų. Jos dalis sutvarkyta, apkalta, įvestas vanduo, todėl dabar rekonstruoti neketina. Apkalė ir ieškovo pusės dalį, ieškovas už tai neatsilygino. Jai buvo atsiųsti piešiniai, eskizai, tačiau nenurodyta nei kaip viskas veiks namo konstrukcijas, nei kuo dengs stogą. Buvo parašyta tik kad dviejų butų priestatas. Dėl servituto nesutinka, kadangi servitutas numatytas vos ne per pusę sklypo. Namas registrų centre padalintas pusiau, tačiau ji naudojasi mažesne dalimi, norėtų kompensacijos. Rūsys jau yra virš penkiasdešimt metų, ji jo nestatė.
Atsakovės atstovas nurodė, kad naudojimosi tvarka yra geriau, kadangi ji yra parengta atsižvelgiant į paties ieškovo pasiūlytą ir sudarytą planą, kuris buvo pasiūlytas dar 2004 m., parengtas matininko Lisausko individualios įmonės, registruotas registre. Paremtas būtent faktinio naudojimosi tvarka, nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių. Atsakovė dalimi naudojasi seniai, yra įdirbusi tą žemę, apsodinusi ilgamečiais augalais. Todėl mano, kad šis būdas yra priimtinesnis nei siūlomas atidalijimas, juolab, kad žemės sklype yra vienas namas, kuris irgi valdomas bendrąją daline nuosavybe ir negali būti dalintas kaip atskiras daiktas. Dėl servituto nurodė, kad servitutas iš prigimties yra atlygintinas, t.y. tarnaujančio daikto savininkas praranda tam tikras teises, jos yra ribojamos, tai turi būti kompensuoja. Dėl to yra siūlymas dėl tako servituto nustatymo, kuris leistų ieškovui esant ginčui naudotis ūkinio statinio dalimi. Nuosavybę atsakovė turi į pusę gyvenamojo namo, tuo tarpu naudojasi mažesne dalimi. Pagal statinio konfigūraciją yra neįmanoma 3,42 kv. m. atiduoti atsakovei. Kompensacija yra racionalesnis pasiūlymas. Ieškiniai yra neteisėti ir nepagrįstai. Priešieškinys yra pagrįstas nusistovėjusia tvarka. Rūsys yra faktiškai naudojamas, užfiksuotas nuotraukose, tai yra statinio dalis. Atsakovė iš vidaus įeiti į rūsį negali. Dėl rekonstrukcijos ieškovas turėjo pateikti tinkamus, įstatymų reikalavimus atitinkančius pasiūlymus.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti teisę atlikti namo dalies rekonstravimo darbus be atsakovės sutikimo yra pagrįstas, prašė teismo šį ieškinio reikalavimą tenkinti, o kitus nagrinėti savo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, todėl atsižvelgiant į pavestą institucijai kompetenciją bei atliekamas funkcijas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinius atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino - nustatė 0,1549 ha bendrai valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2004 m lapkričio 25 d. S. L. individualios įmonės parengtą 1549 kv. m. žemės sklypo planą M 1 : 500, jog ieškovo R. V. 1004/1549 dalį plane pažymėtą A nuo atsakovės H. M. 545/1549 dalies, plane pažymėtos raide B, skiria koordinačių taškai 11, 12, 13, 14, 15 16, 17, 3; priteisė iš ieškovo R. V. atsakovei H. M. 4 040,76 Lt piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo 3,42 kv. m. (duomenys neskelbtini); nustatė atsakovės nuosavybė teise valdomam 0,0276 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) 19 kv. m., 1 metro pločio pėsčiųjų tako servitutą, suteikiantį ieškovui teisę prieiti prie jam priklausančios ūkinio statinio (duomenys neskelbtini) 1/2 dalies perimetrą pagal 2013 m. parengtą UAB „Krianta“ žemės sklypo planą, už nustatytą servitutą išmokant atsakovei H. M. vienkartinę 1 000 Lt dydžio kompensaciją; priteisė iš ieškovo R. V. atsakovei H. M., 4 121 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo R. V. 20,88 Lt pašto išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui R. V. priklauso 1004/1549 dalys 0,1549 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis 67,75 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetų - 2 vnt.), (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso 545/1549 dalys 0,1549 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 67,75 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetų - 2 vnt.), (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).
Vertindamas ieškovo pasiūlytus atidalijimo būdus, teismas pažymėjo, kad iki šiol dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių išdėstymo konfliktų nebuvo kilę. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi. Atsakovės naudojamoje dalyje yra jos sodas, daržas, įėjimas į rūsį. Ieškovo ir atsakovės naudojamas sklypo dalis skiria tvora. Ieškovo siūlomi atidalijimo būdai pažeistų nusistovėjusią tvarką, padarytų žalos, pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į faktinę situaciją, todėl konstatavo, kad ieškovo siūlomi atidalijimo būdai yra neproporcingi ir nepagrįsti.
Vertindamas atsakovės argumentus ir prašymą nustatyti, kad 0,1549 ha bendrai valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: kad ieškovo R. V. 1004/1549 dalį plane pažymėtą A nuo atsakovės 545/1549 dalies, plane pažymėtos raide B, skiria koordinačių taškai 11, 12, 13, 14, 15 16, 17, 3, nustatyti 2004 m lapkričio 25 d. S. L. individualios įmonės 1549 kv. m. žemės sklypo plane M 1 : 500 su koordinačių žiniaraščiu, teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo plane (t. 2 b. l. 8) nurodytos koordinatės atitinka faktiškai šalių naudojamas dalis ir nusistovėjusią tvarką. Konstatavo, kad jos nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės interesų, atitinka teisėtumo, socialinės tvarkos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, todėl tokį priešieškinio reikalavimą tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra pagrįstas. Nurodė, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, t.y. nustatant naudojimosi tvarką be jau nurodytų kriterijų turi būti atsižvelgiama ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktiškai valdomas dalis (t. 1 b. l. 31, 63-65) bei į nekilnojamojo turto vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (80 000 Lt), bendraturčių dalys nėra lygios.
Atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti teisę atlikti rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą darbus pagal gyvenamojo namo rekonstravimo projektinį pasiūlymą, parengtą UAB „Baltas fonas“, be atsakovės sutikimo, teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindė tik pateikdamas UAB „Baltas fonas“ parengtus gyvenamojo namo padalijimo projektus, kurie skiriasi, todėl nėra aišku pagal kurį projektą ieškovas norėtų atlikti namo rekonstravimą. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo teisės atlikti namo rekonstrukciją, o pateikdamas neišsamią informaciją atsakovei pažeidė šalių kooperavimosi pareigą.
Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti jo naudai neatlygintiną ir neterminuotą servitutą (pažymėtą indeksu S), suteikiantį teisę naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančio 0,0276 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalimi, reikalingą prieiti prie ieškovui atidalintos 1/2 Ūkinio pastato II dalies ir ją remontuoti ar kitaip aptarnauti, ir atsakovės prašymo nustatyti atlygintiną 19 kv. m., 1 metro pločio pėsčiųjų tako servitutą, suteikiantį ieškovui teisę prieiti prie jam priklausančios ūkinio statinio (duomenys neskelbtini) 1/2 dalies perimetrą pagal 2013 m. parengtą UAB „Krianta“ žemės sklypo planą iki bendrosios dalinės nuosavybės į ūkinį statinį pabaigos, teismas nurodė, kad atsižvlgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės prašymas laikytinas pagrįstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių atidalijimo ir servituto nustatymo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė ieškovo kaip nuosavybės teisės turėtojo teisę atsidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, ją rekonstruoti ir ja disponuoti.
Pasisakydamas dėl ieškovo teisės atsidalinti jam priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią, jeigu tuo pačiu metu prašoma ir atidalinti nekilnojamojo turto objektą ir nustatyti juo naudojimosi tvarką, prioritetas taikomas atidalijimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje dėl bendrosios nuosavybės padalijimo 22 punkte išaiškino, kad esant skirtingiems šalių reikalavimams (nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti), prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Tokiu atveju, ieškovui pasiūlius visiškai abiejų šalių interesus atitinkantį nuosavybės padalijimo būdą, teismas neturėjo teisės atmesti ieškovo pareikšto reikalavimo, nes nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra yra galimas ir įmanomas. Teismas nevertino, kad ieškovui nesutinkant nei su siūloma naudojimo tvarka, nei su jos būdu, ateityje galima išvengti tolesnių ginčų tik atidalijant ieškovui priklausančią dalį. Be to, nustačius tik naudojimosi tvarką ieškovas bus priverstas inicijuoti naują teisminį procesą. Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių Įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d.nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. ?. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neteisėtai priteisė iš ieškovo atsakovei kompensaciją dėl naudojimosi atsakovės dalimi nustačius naudojimosi objektais tvarką. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad kompensacija už didesnę tenkamo turto dalį priteisiama tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008 išaiškinta, kad įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismo argumentas, jog bus pakeista nusistovėjusi tvarka yra nepagrįstas, nes ieškovo įstatymo nustatyta prigimtinė teisė atsidalinti jam priklausančią nuosavybę, remiantis suformuota teismų praktika, turi prioritetą prieš bet kokią nusistovėjusią tvarką. Atsakovė savo ruožtu nepasiūlė nei vieno bendrosios nuosavybės atidalijimo varianto. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009; kt.).
Pasisakydamas dėl ieškovo pasiūlyto nuosavybės atidalijimo būdo atitikimo abiejų šalių interesus, nurodo, kad teismui pateikė Gyvenamojo namo padalijimo natūra projektą (ieškinio priedas Nr. 6), kuris UAB „Baltas fonas“ parengtas atsižvelgiant į faktiškai atsakovės ir ieškovo šiuo metu naudojamas gyvenamojo namo patalpas. Gyvenamąjį namą padalinti tarp ieškovo ir atsakovės siūloma lygiomis dalimis, išskiriant atsakovei tas patalpas, kuriose ji nuolat faktiškai gyvena ir yra arčiausiai greta esančių ir atsakovės faktiškai naudojamų kiemo bei sodo - daržo. Tai patvirtina, kad ieškovo siūlomas gyvenamojo namo padalijimo tarp ieškovo ir atsakovės būdas yra optimalus ir nekeliantis abejonių dėl normalaus atidalintų dalių funkcionavimo. Ieškovas taip pat prašė jam priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrai su atsakove valdomo Žemės sklypo I, Ūkinio pastato I, Kiemo statinių ir Ūkinio pastato II atidalinti visiškai, o ieškovui priklausančią 1004/1549 dalį Žemės sklypo I, 1/2 dalį Ūkinio pastato I ir 1/2 dalį Kiemo statinių atidalinti natūra pagal Žemės sklypo ir statinių padalijimo projektą (ieškinio priedas Nr. 7), o 1/2 dalis Ūkinio pastato II - atidalintina natūra pagal Ūkinio pastato padalijimo projektą (ieškinio priedas Nr. 8). Ieškovo pasiūlytas atidalijimo būdas nesuteiks jokio pranašumo nei ieškovui, nei atsakovei,
Pasisakydamas dėl ieškovo teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės dalies rekonstrukciją, pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas turėjo pateikti duomenis dėl galimo rekonstrukcijos poveikio atsakovės gyvenamojo namo daliai, nes jokie teisės aktai ir teismų praktika tokio reikalavimo nenumato. Teismo sprendime nebuvo nurodyta, kuria teisės nuostata remiantis ieškovas privalėjo pateikti analizę dėl rekonstruojamos dalies poveikio atsakovės namo daliai, nes jau vien išsamaus projekto pateikimas preziumuoja, jog atsakovė visapusiškai yra informuota apie būsimos rekonstrukcijos pasekmes ir įtaką namo daliai. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl to, jog ieškovas pateikė kelis projektus, teismas nežinojo, kuriuo vadovautis. Būtent bylos nagrinėjimo metu tiek teismui, tiek ir atsakovei buvo išsakyta aiški pozicija- keli projektų variantai buvo pateikti tam, kad atsakovė išsirinktų jai priimtinausią.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė H. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl atidalijimo būdo teismo keliu, teismas turi parinkti tokį sprendimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančio bendro turto (daikto) dalį. Teismo parinktas bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo būdas turi užtikrinti tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (LAT civilinių bylų kolegijos bylos Nr. 3K-3-166/2007; Nr. 466/2008). Tinkamas minėtų įstatymo nuostatų įgyvendinimas, kuriuo turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju, priklauso ne nuo bendro pobūdžio konstatavimo, bet nuo konkrečių kiekvienos bylos faktinių aplinkybių nustatymo, įvertinimo į kurį nukreiptas reikalavimas nutraukti bendrosios nuosavybės teisę nustatymo, jo struktūros, turimų dalių bendroje nuosavybėje patikrinimo, galimybės atlikti pertvarkymus ir kt. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, visų bendraturčių interesus.
Anot atsakovės, ieškovo teiginiai, kad jo siūlomas bendro su atsakove atidalijimo būdas ir turto padalijimo projektai atitinka abiejų šalių interesus, faktinį jų naudojimą, neatitinka faktinių bylos duomenų. Pirmajame ieškinyje ieškovas siūlė padidinti atsakovei bendrai valdomo 0,1549 ha žemės sklypo dalį nuo 545/1549 iki 821/1549 dalies, taip pat perdalinant kitus bendrai valdomus statinius bei ieškovui priteisti atsakovės valdomą 0,0276 ha žemės sklypą. Ieškovas ieškinyje reikalavo atidalinti jo nuosavybę taip vadinamu „mišriu“ būdu. Ginčui spręsti jis siūlė taikyti dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias CK normas. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 505 kopijos matyti, kad 0,0276 ha žemės sklypą atsakovė valdo asmeninės nuosavybės teise. Todėl sprendžiant ginčą dėl daiktų perdalijimo asmenine nuosavybės teise valdomam daiktui, negali būti taikomos bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančios teisės normos. Todėl pirmajame ieškinyje siūlomas atsakovei asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą transformuoti į kitą daiktą, taikant bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias CK normas be savininko sutikimo reikštų neteisėtą šių teisės normų reguliavimo sferos išplėtimą ir savininko teisių pažeidimą (CK 1. 2, 4.93 straipsniai). Be to, ieškovo pirmajame ieškinyje siūlomas žemės sklypų atidalijimo projektas neatitinka ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p., 21 p. reikalavimų. Neatlikti ir nepateikti pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, atidalijimo žemės sklypų projekto tikslieji kadastriniai matavimai bei nesiekiama ieškovo deklaruojamo turto atidalijimo tikslo - suformuoti atskirus žemė sklypus, nes projekte siūlomas bendras per abu sklypus naujai formuojamas įvažiavimas. Antrajame ieškinyje ieškovas pateikė kitą, UAB „Baltas Fonas“ parengtą 0,1549 ha žemės sklypo atidalijimo projektą ( b.1.128), kuris pažeidžia imperatyvias LR Žemės įstatymo 40 str. 2 d. ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p., kurie reikalauja, kad prie statinio turi būti vienas žemės sklypas, reikalingas jam eksploatuoti, išskyrus atvejus kai suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemė sklypas. Ieškovas siūlo keisti esamą naudojimosi žemės sklypų tvarką, jų konfigūraciją ir sklypo bei statinių naudojimosi dali, tai pažeidžia per daugelį metų, nusistovėjusią bendraturčių sklypo dalių naudojimosi tvarką, kuri natūroje atskirta vidine tvora.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydama dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tais atvejais, kai naudojamos dalys neatitinka idealias bendrai valdomame name dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybė teise po 1/2 dalį valdo vienbutį 67,75 kv.m. bendrojo ploto gyvenamąjį namą. Tačiau ieškovas faktiškai nuosavybės teise valdo didesnę dalį namo. Skirtumas sudaro 3,42 kv.m. Teismas įvertinęs šalių faktiškai valdomas gyvenamojo namo dalis, namo vertę pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (80000 Lt), pagrįstai priteisė atsakovei 4 040,76 Lt kompensaciją už 3,42 kv.m. gyvenamojo namo dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė dėl ieškovo teisės atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstravimą nurodo, jog tam, kad gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai be kitų reikalavimų privalo pateikti žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu minėti daiktai priklauso bendrosios dalinės nuosavybė teise keliams bendraturčiams. Tai, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statinio rekonstrukcijos poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti savo siekius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Kadangi vienbutis gyvenamasis namas, kurio rekonstravimo dalies siekia ieškovas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybė teise yra taikoma CK 75 str. 1 dalies taisyklė, nustatanti, kad toks daiktas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą. Nagrinėjamojo byloje ieškovas pateikė kelis vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo į dvibutį variantus, parengtus UAB „Baltas fonas“, tačiau nenurodė, kuriam iš jų teikia prioritetą ir kuriuo reikia vadovautis. Pažymi, kad gyvenamasis namas yra medinis. Statybos metai - 1940 m. Jo nusidėvėjimas pagal 2010 m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra 70 procentų. Kadangi namas ir jo konstrukcijos yra medinės, didele dalimi nusidėvėjusios, atsakovei aktualu, kokį poveikį darys namo rekonstravimas į dvibutį namą, jo medinėms konstrukcijoms. Taip nėra nurodoma kitų inžinerinių duomenų, duomenų apie priešgaisrinę apsaugą ir kita.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimas naikinamas ir bylą gražinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose.
Dėl bylos esmės
Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad šalys yra namų valdos esančios (duomenys neskelbtini). bendrasavininkai - ieškovui R. V. priklauso 1004/1549 dalys 0,1549 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 67,75 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetų - 2 vnt.), (duomenys neskelbtini); atsakovei priklauso 545/1549 dalys 0,1549 ha nurodyto žemės sklypo, 1/2 dalis 67,75 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetų - 2 vnt.), (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamojoje byloje ieškovas reikalauja jam priklausančių turto dalių atsidalijimo, o atsakovė – naudojimosi tvarkos nustatymo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, konstatavo, kad ieškovo siūlomi atidalijimo būdai pažeistų šalių naudojimosi turtu nusistovėjusią tvarką, padarytų žalos, pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į faktinę situaciją, todėl konstatavo, kad ieškovo siūlomi atidalijimo būdai yra neproporcingi ir nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš bylos medžiagos duomenų daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį dėl atsidalijimo ir tenkindamas priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė ieškovo kaip nuosavybės teisės turėtojo teisę atsidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, ją rekonstruoti ir ja disponuoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006).
Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių Įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras, V. V., J. K. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006).
Kaip teisingai nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra yra galimas ir įmanomas, todėl teismas neturėjo teisės atmesti ieškovo pareikšto reikalavimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pateikė du atsidalijimo projektus, su kuriais atsakovė nesutiko. Šio konkrečiu atveju teismas turėjo pareigą nustatyti atsakovei terminą paruošti ir pateikti teismui savo atsidalijimo projektą, taip pat nustačius konkretus ieškovo atsidalijimo projektų trūkumus arba neatitikimą įstatymui, privalėjo pareikalauti iš ieškovo pašalinti trūkumus ir tam nustatyti atitinkamą terminą. Kasacinis teismas konstatavo, kad „Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai „ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P., O. M. B., bylos Nr. 3K-3-559/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003).
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nenagrinėjo kiekvieno ieškovo atsidalijimo projekto atskirai, nenustatė jo projektų konkrečių trūkumų, o tik apsiribojo konstatavimu, kad ieškovo siūlomi atidalijimo būdai yra neproporcingi ir nepagrįsti, ieškovo siūlomi atidalijimo būdai pažeistų nusistovėjusią tvarką, padarytų žalos, pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui. Įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą numato, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003).
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kokia žala būtų padaryta atsakovei (proporcinga ar neproporcinga), kaip konkrečiai atsidalijimas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, taip pat nebuvo ir svarstoma, ar nagrinėjamu atveju įmanoma už tam tikrų turto objektų dalį priteisti kompensaciją. Kai šalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi kelis atskirus objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimos tokio atidalijimo iš bendrosios nuosavybės varianto paieškos, kad, vienai šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kitu turtu. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, vertintina, ar civilinių teisinių santykių subjektai – bendraturčiai – veikia pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kaip to reikalaujama CK 1.5 straipsnyje; šiais principais privalo vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymų normas, taip įgyvendinama teismo diskrecijos teisė kurti ir formuoti teismų praktiką pagal egzistuojančią teisės sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).
Esant įstatymo nuostatai, kad tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka, ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir detaliai ieškovo reikalavimo dėl atsidalijimo nenagrinėjo, iš atsakovės atsidalijimo projekto nereikalavo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl išdėstytų anksčiau aplinkybių pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tik išnagrinėjus turto atsidalijimo klausimą, bus įmanoma svarstyti ieškovo reikalavimo dėl rekonstrukcijos pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant minėtą ieškovo reikalavimą, teismas turi atsižvelgti į atsakovės argumentus, kad ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas nėra informatyvus atsakovės teisių apsaugos atžvilgiu. Teisėjų kolegijos manymu, šiam tikslui ieškovas gali pateikti ieškovei projekto rengėjo paaiškinamąjį raštą.
Kadangi byla bus nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, tai išnagrinėjus bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas iš naujo svarstys bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 327 str. 1d. 2p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.