Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. e2-476-400/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
e2-476-400/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09224-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
V. P., D. S.
Civilinė byla Nr. e2-476-400/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09224-2015-8
Procesinio dokumento kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.6.5.1.;(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė,

vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąją dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams V. P. ir D. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 131,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovai buvo įpareigoti per 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti 2015 m. gruodžio 11 d. asmeniškai (b. l. 26-27). Atsiliepimai į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikti, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovai išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be pateisina­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė atsiliepimo į ieš­ki­nį (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (LR CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nustatė, kad atsakovai draudžiamu įrankiu – statomu tinklu, neteisėtai žvejodami Nevėžio upėje sugavo vieną karšį ir vieną lyną. Už pažeidimus atsakovams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai AM Nr. 112116 ir AM Nr. 112117 (b.l. 5-6; 9-10). Už neteisėtai sužvejotas žuvis, 2015 m. birželio 22 d. nutarimais Nr. AM 106734 ir Nr. AM 106733 pažeidėjai buvo nubausti 150 Eur administracine bauda pagal LR ATPK 87 str. 3 d. (b.l. 7-8; 12-13) Nutarimai yra įsiteisėję, todėl vertintina, kad pažeidėjai su neteisėtu žvejybos faktu ir paskirta nuobauda sutiko. Neteisėtai žvejodami atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų 2013 m. sausio 4 d. Nr. D1-14 „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ (toliau –Taisyklės) 10.1 ir 11.2 punktų nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Taisyklių 19 punktu, atsakovai, užsiėmę mėgėjiška žvejyba bei pažeidę Taisykles, privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą. Žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Dl-280 (2013-01-04 įsakymo D1-14 pakeitimas) patvirtintu padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1076 patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais, taikant Statistikos departamento nustatytą žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientą 1,093 ir sudaro 131,16 Eur (b.l. 18).

Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas numato keturias sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti -neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ,bei asmens kaltę (LR CK 6.246-6.249 str.). LR CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota atsakovų kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir jos sukeltų pasekmių - žalos.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str., 32 str. numato civilinę atsakomybę, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (CPK 6.246 str.). Turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Atsakovai, neteisėtai žvejodami elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl jiems atsirado pareiga atlyginti padarytą žalą. Atsakovai į agentūros 2015 m. liepos 7 d. pateiktą pretenziją dėl žalos padarytos gamtai atlyginimo, nesureagavo ir žalos neatlygino (b.l. 16,17). Byloje duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui žalą nėra, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinas žalos atlyginimas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl 131,16 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.201, 6.245, 6.246, 6.249 str.).

Iš atsakovų valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 79, 80, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,16 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 16 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, ja.k. 190742529, naudai.

Priteisti iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminį mokestį, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto aplinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rima Šimbelytė