Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį 60 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 200 dienų laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 11.55 val., lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu sudavė J. K. į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 rugsėjo 15 d. pradėjo (duomenys neskelbtini), vartojo daug alkoholio kelias paras. Naktį rugsėjo 16 d. atėjo į lošimų automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Į minėtą saloną atėjo vienas, buvo išgėręs, ten vartojo alkoholį ir žaidė prie žaidimų aparatų. Bežaidžiant prie tų lošimų automatų jis užmigo (kelinta valanda buvo neprisimina). Su savimi turėjo apie 600 Eur grynais ir pajutęs, kad jį kažkas žadina, tampo už rūbų, pagalvojo, kad nori jį apvogti, todėl pabudęs iš miegų ir dar nesiorientuodamas aplinkoje trenkė vieną kartą savo dešinės rankos delnu merginai į galvos sritį. Galvojo, jog ta mergina nori jį apvogti. Tik po to, kai trenkė merginai, suprato, kad tai ta pati mergina, kuri dirba salone. Tai supratęs pasišalino iš salono, nes pasidarė gėda, kad trenkė to salono darbuotojai. Po šio incidento į minėtą lošimų automatų saloną grįžęs nebuvo.

Be D. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios J. K. parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. B. 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 11.55 val., lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą J. K., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus D. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusiajai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę D. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti galutinę bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.