Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 4 mėn. laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs 2018 m. balandžio 18 d., teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Ž. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sesers sveikatą: jis 2021-06-23 apie 18.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė sesei F. Z. vieną kartą į veidą, padarydamas jai veido sumušimą, pasireiškusį lūpų patinimu ir odos nubrozdinimu smakre, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios F. Z. sveikatą.

Kaltinamasis S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad 2021-06-22 vakare atvažiavo pas sesę F. Z. į svečius ir liko nakvoti. Minėtą vakarą jie visi, t. y. jis, sesuo ir jos sugyventinis, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, 2021-06-23 dienos metu visi nuvažiavo į kavinę „E.“, kur gėrė alų. Neatsimena, kad kavinėje būtų įvykęs koks nors konfliktas. Atsimena, kad sumokėjo už užsakymą ir grįžo į butą, kuriame gyvena sesuo, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko, jis pamiršo, kur padėjo savo pinigus, ir pradėjo apie tai klausinėti sesers. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis mostelėjo ranką norėdamas nuo savęs atstumti sesę ir tuo metu delnu pataikė jai į veidą. Tyčios suduoti sesei smūgį, ar ją kaip nors sužaloti, nebuvo. Ir jis, ir sesuo buvo neblaivūs, jų judesiai buvo nekoordinuoti, todėl taip ir gavosi, kad jis norėdamas ranka ją atstumti, pataikė delnu jai į nosį. Tas plekštelėjimas nebuvo stiprus, bet sesei iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Greitąją medicinos pagalbą tikriausiai iškvietė sugyventinis. Sesuo su medikais išvažiavo į ligoninę, o jis radęs mikrobanginėje krosnelėje paslėptus pinigus, kuriuos asmeniškai ten ir padėjo, nuėjo miegoti. Po šio įvykio susitikęs su sese dar nebuvo. (b. l. 93-95)

Nukentėjusioji F. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad bute gyvena kartu su sugyventiniu V. R.. 2021-06-22 pas juos į svečius atvažiavo jos brolis S. Ž.. 2021-06-23 dienos metu visi trise vartojo alkoholinius gėrimus kavinėje. Jau tada tarp jos ir brolio įvyko žodinis konfliktas. Po kurio laiko jie visi grįžo namo ir toliau, jau namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vartodama alkoholį, ji nevalgė, todėl, kai vėliau buvo tikrinamas jos blaivumas, pripūtė 3,01 promilę. Jie susipyko dėl pinigų, t. y. negalėjo rasti brolio pinigų, kuriuos prieš tai paslėpė, nes tuo metu jau buvo visi girti. S. Ž. buvo komos būsenoje ir pagalvojęs, kad ji pavogė jo pinigus, nesusivaldęs kumščiu vieną kartą nestipriai sudavė jai į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nors jokio skausmo ji nejautė, tačiau išsigandusi, kad jai nuo smūgio galėjo sužaloti nosį, paskambinusi 112, paprašė iškviesti greitosios pagalbos medikus. Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į ligoninę. Ligoninėje buvo padaryta nosies nuotrauka, kuri parodė, kad jokio lūžio nėra, ir išleido namo. Grįžusi namo iš ligoninės, ji paskambino 112 ir paprašė iškviesti policijos pareigūnų, nes bijojo eiti namo. Užėjusi namo pamatė, kad brolis suradęs savo pinigus, miega. Atvykusius policijos pareigūnus paprašė brolį išvežti iš buto. Ji su pareiškimu kreiptis į policiją neketina ir šiuo metu su pareiškimu nesikreips, nes pretenzijų broliui neturi. Nosis sveika, sužalota nebuvo. (b. l. 20-24)

Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su sugyventine F. Z. nuomoja butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2021-06-23 dienos metu, jis, F. Z. ir pastarosios brolis S. Ž., vartojo alkoholinius gėrimus kavinėje „E.“. Ten tarp F. ir jos brolio įvyko žodinis konfliktas. Po kurio laiko jie grįžo namo bei bute ir toliau visi gėrė. Apie 17:30 val., laiko tiksliai nurodyti negali, S. Ž., kadangi jau buvo girtas, negalėjo rasti pinigų, kuriuos prieš tai paslėpė jų bute. Netikėtai S., jam atrodo delnu, plekštelėjo F. per norį ir iš pastarosios nosies pradėjo bėgti kraujas. Tiksliai negali apibūdinti to smūgio, nes kai viskas įvyko nelabai matė. Viskas įvyko netikėtai, jie tuo metu visi sėdėjo virtuvėje, be to buvo išgėręs. Jam atrodo, kad tas plekštelėjimas nebuvo stiprus. F. pamačiusi kraują išsigando ir paprašė paskambinti ir iškviesti Greitosios medicinos pagalbos medikus, ką jis ir padarė. Atvykę GMP darbuotojai, kartu su F. nuvyko į Lazdynų ligoninę, nes įtarė, kad gali būtį nosies lūžis. Jis tada nuėjo į parduotuvę, o vėliau nuvažiavo taksi paimti F. iš ligoninės. Tuo metu S. Ž. buvo bute. F., kiek žino, nosies lūžis nustatytas nebuvo. Grįžę namo jis iš savo telefono paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, tam kad pareigūnai S. Ž. išvežtų iš jų buto. Ar F. po suduoto smūgio buvo sukeltas fizinis skausmas, pasakyti negali, nes jie apie tai nekalbėjo, be to kaip minėjo buvo visi gerokai išgėrę. (b. l. 50-53)

Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-06-24 apie 00.32 val. dirbdamas kartu su vyr. patruliu G. Č. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad įvyko konfliktas tarp pranešėjos ir jos brolio ir pranešėja šiuo metu važiuoja iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir lauks adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie namo, kieme juos pasitiko pranešėja F. Z., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Nuo F. Z. sklido stiprus alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Patikrinus blaivumą F. Z. buvo nustatytas 3,01 promilių girtumas. Pastaroji paaiškino, kad susipyko su broliu S. Ž., ir kad pastarasis konflikto metu jai sudavė į nosį. Papildė, kad ji pati buvo nuvykusi į RVUL, kur jai buvo suteikta medicinos pagalba ir nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžis. Papildė, kad nors broliui jokių pretenzijų, dėl nosies sulaužymo neturi, tačiau kadangi šiuo metu brolis namuose, bijo grįžti namo. F. Z. veidas buvo patinęs, kitų akivaizdžių smurto žymių ant veido nesimatė. Visi kartu užėjo į butą, kuriame bendra tvarka pažeista nebuvo, nors matėsi, kad bute buvo girtaujama. Kambaryje rado miegantį, kaip paaiškėjo S. Ž., kurį pažadino. Buvo akivaizdžiai matyti, kad ir S. Ž. yra neblaivus, negalėjo suprasti, kas vyksta ir dėl ko jis buvo pažadintas ir apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo. S. Ž. elgėsi ramiai. S. Ž. buvo sulaikytas ir 01.10 val. pristatytas į Vilniaus AVPK OVS, kur jam buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 56-59)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. L. 2021-06-24 tarnybiniame pranešime, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad pranešėja visiškai neblaivi (nustatytas 3,01 promilių girtumas), nieko paaiškinti nesugebėjo, susikalbėti nepavyko. Smurtu įtariamas asmuo nieko nepaaiškino. (b. l. 6-9)

Iš 2021 m. liepos 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai: 2021-06-23 policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), BODY kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo medžiaga iš 5 failų: 2021_0624_004632_005, 2021_0624_004632_006, 2021-0624_005627_007, 2021-06-24_010101_008, 2021_0624_010600_009.

- Įjungus failą 2021_0624_004632_005 ekrane matome įrašą „VLN-PK-619692 2021/06/24 00:44:33“, kamera fiksuoja prie mano laiptinės sėdinčią, rūkančią (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos aplinkybių F. Z.), šalia kurios stovi (iš medžiagos aplinkybių V. R.). F. Z. sako: „Į savo namus negaliu užeiti“. Policijos pareigūnai grąžino F. Z. medicininio dokumento išrašą, nurodo užeiti į butą, iš kurio paims pastarosios brolį. F. Z. nurodo, kad brolis yra labai agresyvus, kad ji jam neturi jokių… bet nori, kad jis išeitų. Sako kad nori eiti miegoti. V. R. padeda F. Z. atsikelti. V. R. kalba, kad F. Z. brolis turi 11 000 eurų. F. Z. sako, kad jis (brolis) išeitų iš jos namų, kad eitų į mašiną, ar kur jis nori ten važiuoja, tiegul ką nori, tą daro. Kad jai jau antra, trečia kartą nenori F. Z. judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. F. Z. prašo policijos pareigūnų išprašyti brolio iš buto. Užeinant kalba apie pinigus. V. R. raktais atrakina butą, esantį pirmame aukšte. Visi užeina į butą, kamera fiksuoja kambaryje ant lovos gulintį vyrą. Įrašo trukmė 03:33 min.

- Įjungus failą 2021_0624_004632_006, ekrane matome įrašą „VLN-PK-619692 2021/06/24 00:51:05“. Kamera fiksuoja, kad policijos pareigūnai aiškinasi dėl automobilio BMW raktelių, užeina į kambarį, kur ant lovos guli pusnuogis vyras (iš bylos aplinkybių galimai S. Ž.). Nurodo vyrui keltis, apsirengti ir važiuoti su jais. Antrame plane girdosi moteriškas (iš bylos aplinkybių nukentėjusiosios F. Z. balsas), kuri sako: „tiegul savo babkes, raktelius pasiima ir kur išeina“. S. Ž. pradeda rengtis, iš jo kalbos, judesio matyti, kad yra apsvaigęs. S. Ž. elgėsi ramiai, nesipriešina. Kitos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos, neužfiksuota. Įrašo trukmė 05:24 min.

- Įjungus failą 2021-0624_005627_007 ekrane matome įrašą „VLN-PK-619692 2021/06/24 00:56:27“, kamera fiksuoja kaip įtariamasis S. Ž. tikrina savo rankinuko turinį, paima savo akinius. Užeina į virtuvę, kur ant stalo stovi lėkštes su maistų, paima cigaretes bei kartu su policijos pareigūnais išeina iš buto bei iš namo laiptinės ir prieina prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Kas įvykio į metu nekalbama. Kitos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos, neužfiksuota. Įrašo trukmė 03:03 min.

- Įjungus failą 2021-06-24_010101_008 ekrane matome įrašą „VLN-PK-619692 2021/06/24 00:59:44“, kamera fiksuoja prie tarnybinio automobilio rūkantį įtariamąjį S. Ž.. S. Ž. nesipriešinęs pats įsėdą į tarnybiniame automobilyje, sulaikytiems skirtą vietą. Policijos pareigūnai grįžta į butą ir duoda pusti į alkotesterį F. Z., tikslu nustatyti jos girtumą. Alkotesteris fiksuoja F. Z. 3,01 promilių girtumą. Ant F. Z. lupos matosi sumušimas. F. Z. nurodė, kad būnant kavinėje „E.“ kilo konfliktas su broliu jis jai sudavė, kad jie visi buvo girti. Policijos pareigūnas įrašo alkotesterio duomenys žurnale, kuriame pasirašo F. Z.. Įrašo trukmė 06:28 min.

- Įjungus failą 2021_0624_010600_009 ekrane matome įrašą „VLN-PK-619692 2021/06/24 01:06:00“, kamera fiksuoja, kad policijos pareigūnas išeina iš buto ir grįžta prie tarnybinio automobilio. Kitos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Įrašo trukmė 01:42 min. (b. l. 69-70)

Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 23 d. tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu buvo suduotas smūgis seseriai F. Z., dėl kurio lūžo nosis. (b. l. 1)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. birželio 23 d. 23.41 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėja F. Z. važiuoja iš Lazdynų ligoninės ir nori iškviesti policiją, kadangi jos namuose yra jos brolis S. Ž., kuris ją primušė. (b. l. 10)

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenimis, S. Ž. 2021 m. birželio 24 d. 1.36 val. buvo nustatyta 1,89 prom. etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 77) Patikros sertifikato duomenimis, alkotesteris tinkamas naudoti iki 2021 m. spalio 6 d. (b. l. 79)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojas R. R., susipažinęs su F. Z. medicinos elektroninio dokumentų nuorašais (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir DVD iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, konstatavo, kad F. Z. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs lūpų patinimu ir odos nubrozdinimu smakre. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2021-06-23 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 35)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. Ž., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia žodinio konflikto metu kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą, padarydamas jai veido sumušimą, pasireiškusį lūpų patinimu ir odos nubrozdinimu smakre, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pamiršęs, kur padėjo savo pinigus, pradėjo apie juos klausinėti sesers. Dėl to kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis mostelėjo ranka norėdamas nuo savęs atstumti F. Z. ir tuo metu delnu pataikė jai į veidą. Abu buvo neblaivūs, judesiai tuo metu buvo nekoordinuoti. Nukentėjusi iš esmės patvirtino, kad su broliu S. Ž. susipyko dėl pinigų – dėl to, kad negalėjo rasti brolio pinigų, kuriuos prieš tai paslėpė, nes tuo metu visi buvo girti. S. Ž. pagalvojęs, kad ji pavogė jo pinigus, nesusivaldė ir kumščiu vieną kartą nestipriai sudavė jai į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji išsigando. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė davė nuoseklius parodymus. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių F. Z. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojas R. R., susipažinęs su F. Z. medicinos elektroninio dokumentų nuorašais (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir DVD iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, konstatavo, kad F. Z. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs lūpų patinimu ir odos nubrozdinimu smakre. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2021 m. birželio 23 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 35) Teismas nenustatė priežasčių abejoti šia specialisto išvada. Taigi šis įrodymas taip pat patvirtina F. Z. padarytų sužalojimų lokalizaciją, kurią minėjo nukentėjusioji. Byloje taip pat nenustatyta, kad F. Z. turėjo sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialisto, iki nagrinėjamo įvykio. Taigi teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad S. Ž. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimus būtent nagrinėjamo įvykio metu. Taip pat S. Ž. kaltę patvirtina skambučio bendrosios pagalbos telefonu duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, proceso veiksmų atlikimo protokolų duomenys, t. y. visa ši įrodymų grandinė įrodo kaltinamojo S. Ž. kaltę.

Taigi S. Ž. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti minėti padariniai, tačiau nors ir nenorėjo padaryti sužalojimų, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji F. Z. yra kaltinamojo S. Ž. sesuo, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. Ž. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 142-143).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. Ž. padarė tyčinę (netiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. Ž. savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Ž. praeityje vieną kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, teistumas išnykęs. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 1 metus baustas administracine tvarka, baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 131-133). Kaltinamasis šiuo metu dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu, S. Ž. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs smurtauti. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, S. Ž. paskirtina 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Be to, prokurorė prašo S. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, kuri yra susijusi su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

S. Ž. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. birželio 25 d. (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 19,05 Eur išlaidų, susijusių nukentėjusiosios F. Z. gydymu, atlyginimo, taip pat 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 42). Kaip minėta, S. Ž. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, dėl to jai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Teismas nenustatė priežasčių abejoti suteiktų gydymo paslaugų nukentėjusiesiems poreikiu ir kainomis. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl priteistinas iš S. Ž.. Taip pat iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Byloje esančius du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir S. Ž. paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant S. Ž. viso bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. Ž. taikyto laikino sulaikymo laiką sulaikytas nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. birželio 25 d. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti S. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš S. Ž. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 19,05 Eur, susijusius su nukentėjusiosios F. Z. gydymo išlaidomis, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Byloje esančius du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.