Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 72,41 Eur sumą iki 2015 m. kovo 13 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovui savo įsipareigojimų nevykdant vienašališkai 2015 m. balandžio 6 d. nuraukė sutartį. Ieškovo teigimu dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovo skola ieškovui sudaro 72,41 Eur negrąžintos paskolos suma ir 35,92 Eur palūkanos. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Pranešimo apie fizinį atsiskaitymą (Reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditų sutartis perleidimas) tarp UAB „4finance“ ir International Risk Management OÜ, 2016-03-10 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp International Risk Management OÜ ir UAB „Finansų administravimas“, 2016-05-10 Pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo ir ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei pareikštų reikalavimų matyti, kad pirminis kreditorius sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui iš viso 434,43 Eur dydžio kreditą, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl liko skolinga ieškovui 72,41 Eur negrąžintos paskolos suma ir 35,92 Eur palūkanos. Remiantis Civilinio kodekso 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties sampratą atitinkanti sutartis (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį), kurią sudarant kredito davėjas (ieškovas) privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokio principo įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų yra Vartojimo kredito įstatymas (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Vaitojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalimis preziumuojama, kad vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu nėra didesnė kaip 200 procentų. Vien įstatyminės prezumpcijos neviršijimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutarties kaina buvo sąžininga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, teismas kiekvienu atveju ex officio turi vertinti, ar vartojimo kredito sutarties kaina kaip ir bet kuri kita vartojimo sutarties nuostata buvo sąžininga ir nepažeidė vartotojų interesų (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgęs į tai, kad vartojimo kredito kainą sudaro tik mokėtinos sutartinės palūkanos, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad jos sudaro maždaug 1/7 kredito sumos, sprendžia, kad ieškovo nustatytos atsakovui 10,41 Eur sutartinės palūkanos yra protingo dydžio bei atitinka sąžiningą verslo praktiką (Civilinio proceso kodekso 6.886 straipsnio 1-2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovui neįvykdžius tinkamai savo sutartinės piniginės prievolės laiku grąžinti 72,41 Eur dydžio kreditą bei 10,41 Eur dydžio sutartines palūkanas, pastarosios sumos priteisiamos iš atsakovo ieškovui (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 25,51 Eur palūkanas, paskaičiuotas pagal vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte įtvirtintą 195,10 proc. palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. Šias palūkanas ieškovas laiko minimaliais nuostoliais, susidariusiais dėl to, kad ieškovas negalėjo atsakovo laiku negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų perskolinti. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties teismas ieškovo prašomas priteisti Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte nustatytas 195,10 proc. palūkanas mažina iki įstatyme įtvirtinto imperatyvaus 0,05 proc. dydžio, skaičiuojamo nuo laiku negrąžintos kredito ir sutartinių palūkanų 25,51 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. viso už minėtą laikotarpį priteisiant 1,89 Eur palūkanų.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 84,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. sausio 3 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi - jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 78,20 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina viso 11,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė patyrė 0,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, j. a. k. 304179870, naudai 72,41 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 41 ct) negrąžintą paskolą, 10,41 Eur (dešimties eurų 41 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 1,89 Eur (vieno euro 89 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 84,71 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 71 ct) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. sausio 3 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,73 Eur (vienuolikos eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.