Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3779-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
1-3779-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02107-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3779-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02107-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.2.5.4; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Martinaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą (reklamos gamyba), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2011-06-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį - 1040 Lt (8 MGL) bauda (bauda sumokėta 2011-12-09);

2) 2013-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 1300 Lt (10 MGL) bauda, į atliktos bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo para, kas atitinka 260 Lt (2 MGL) ir paskirta galutinė bausmė – 1040 Lt (8 MGL) bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis 2013-06-20, apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keikė savo žmoną N. G. necenzūriniais žodžiais, grasino jai sudaužyti veidą, padegti namus. Nukentėjusiajai išėjus iš namų, skambino jai į mobilų telefoną ir grasino, kad jai, jos motinai ir jų vaikams perpjaus gerkles ir sudegins sodo namelį.

Motyvuojamoji dalis

Taip J. G. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

J. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2013-06-20, apie 17.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kartu vartotų receptinių migdomųjų vaistų. Dėl apsvaigimo jis neatsimena dėl ko tiksliai kilo konfliktas su žmona N. G., tačiau neneigia, kad tai galėjo kilti dėl pinigų ar mobiliojo telefono, kurį jis bandė atimti iš savo žmonos. Jis neatsimena, dėl ko jam prireikė telefono. Prisipažįsta, kad vijosi žmoną ir buvo užsimojęs ranka, tačiau žmonai nesudavė. Neatsimena, kada skambino žmonai ir grasino nužudyti ar kitaip susidoroti, tačiau prisimena, kad grasino. Dėl savo būsenos kokiais žodžiais grasino pasakyti negali. Dėl savo poelgio labai gailisi ir jau atsiprašė žmonos (b.l. 52, 57).

Nukentėjusiosios N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2013-06-20, apie 17.00 val., jai grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose buvo jos vyras J. G.. Vyras vartoja antidepresantinius vaistus, tuo pat metu ir alkoholį, todėl nuolat būna apsvaigęs, apdujęs. Jai grįžus namo vyras pradėjo reikalauti pinigų, nes pats niekur nedirba ir pajamų neturi. Jis prašė jam duoti 5 litus, ji jam davė 4 litus, o jis pradėjo šaukti, kad trūksta dar 1 lito. Tada J. paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad jį parduos, nes jam reikėjo pinigų alkoholiui. Atėmusi iš vyro savo telefoną, ji išbėgo iš namų. Tuomet vyras pradėjo grasinti, kad sudaužys namuose esančius daiktus, sudegins butą ir sudaužys jai veidą. Konflikto metu J. G. keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo užsimojęs trenkti, tačiau jai pavyko pabėgti. Ji iškvietė policijos pareigūnus, o vyras, išgirdęs, kad yra kviečiama policija, pabėgo iš namų. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją, jie jai padėjo iš buto išnešti vertingesnius daiktus, kad vyras jų nesulaužytų. Vėliau ji išvažiavo į sodą. Būnant sode vyras pradėjo jai skambinėti į mobilųjį telefoną, grasino, kad jai, jos motinai ir jų vaikams perpjaus gerkles, sudegins sodo namelį. Medikų pagalbos po įvykio jai neprireikė. Konflikto metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo, vyras prieš ją fizinio smurto nenaudojo, vaikai konflikto nematė. Vėliau, po konflikto vyras jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Vyras labai pasikeitė, jis suprato, kad konfliktai kyla dėl alkoholio vartojimo, todėl po šio įvykio bando gydytis, kreipėsi į anoniminius alkoholikus (b.l. 9-10, 11, 12-13).

2013 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyta, kad ten vyksta konfliktas tarp vyro ir žmonos. N. G. nurodė, kad jai grįžus iš darbo, J. G. pradėjo ją stumdyti, reikalauti pinigų, grasino susidoroti fiziškai (b.l. 3-5).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą su žmona N. G., grasino ją sumušti bei sulaužyti bute esančius daiktus, buvo užsimojęs ranka, ko pasėkoje ši turėjo kviesti policijos pareigūnus, bėgti iš namų, išnešti iš jų vertingesnius daiktus. Nukentėjusiajai būnant sodo namelyje, kaltinamasis grasino telefonu perpjauti jai, jos motinai ir jų vaikams gerkles bei sudeginti sodo namelį. Visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad nukentėjusioji kaltinamojo grasinimus vertino kaip realius, nes turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie bus realizuoti. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. G. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda (b. l. 61).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį - žmoną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. G. - praeityje du kartus teistas (b. l. 24), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 22-23), Sodros duomenimis dirba J. G. reklaminėje-prekybos firmoje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 18). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-01-13 iki 2013-01-21. Jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 30), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydėsi nuo 2009-11-12 iki 2009-11-16. Jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas ir depresinė reakcija, suicidinis bandymas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 29), nuo 2012-10-19 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (b. l. 27, 28), specialisto išvados duomenimis, J. G. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 36). Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 MGL (1170 Lt) bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesni teistumai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

Kaltinamajam J. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 58-59), kuri paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą.

Kaltinamajam J. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. G., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė