- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-399-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str. jai paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutarimu J. R. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nes ji, 2013 m. gruodžio 9 d., apie 12.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę, nepaliko tarpo iš šono bei kliudė stovintį automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindama abu automobilius. J. R. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132, 231.1 ir 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą dalyje, kurioje ji pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti arba, apeliacinės instancijos teismui pripažinus įrodyta, kad ji padarė ATPK 130 str. 1 d. nurodytą pažeidimą, skirti jai švelnesnę negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. neskirti papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, visiškai nesiaiškino jos kaltės turinio, nenurodė, kuo jos veiksmuose pasireiškė tiesioginė tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, savo sprendimo šiuo aspektu visiškai nemotyvavo, nenurodė, kuo pasireiškė pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo turinys. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 9 d. apie 12 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę. Pasukusi į dešinę užvažiavo ant ledo, dėl ko automobilį truputį sumėtė. Išgirdusi kažkokį garsą sustojo ir išlipo pasižiūrėti kas įvyko. Pamatė, kad jos automobilio dažai truputį nubrėžti. Tuomet apžiūrėjo šalia stovintį automobilį VW Polo, tačiau ant šio automobilio jokių susidūrimo žymių nepastebėjo, todėl pamanė, kad kitam automobiliui jokios žalos nepadarė. Įsitikinusi, kad svetimo turto nesugadino, todėl, manydama, jog neturi pasilikti įvykio vietoje ar apie tai pranešti policijos pareigūnams, pavažiavo keliasdešimt metrų iki netoliese esančio pašto ir ten pasistačiusi savo automobilį nuėjo į paštą. Išėjusi iš pašto prie savo automobilio pamatė policijos pareigūnus, kurie jai paaiškino, jog ji apgadino svetimą automobilį. Pavažiuodama keliasdešimt metrų iš įvykio vietos, ji nenorėjo apsunkinti kaltininko nustatymo ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, nesistengė išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo, t.y., būdama įsitikinusi, jog svetimo automobilio neapgadino, todėl neturi pareigos pasilikti įvykio vietoje ar apie įvykį pranešti policijos pareigūnams. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas savo nutarime pripažino, jog ji svetimo automobilio apgadinimų nepastebėjo.
Nurodo, kad eismo įvykio metu kilusi žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškusi itin nežymiais automobilio VW Polo apgadinimais, kurių ji net nepastebėjo, byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu ji buvo blaivi, jos automobilis yra apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl akivaizdu, jog ji neturėjo jokio motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai padarė nesuvokdama, jog savo veiksmais pažeidė kito automobilio savininko teisėtus interesus. Taigi, jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.
Tuo atveju, jeigu teismas laikytų nustatyta, kad jos padarytoje veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtis, prašo atkreipti dėmesį, kad jos padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, sukeltas įvykis yra mažareikšmis, nesukėlęs pavojaus kitiems asmenims, eismo įvykio metu tik itin nežymiai apgadintas kitas automobilis, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra nedidelė. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kad ji visiškai prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Nors nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jai buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau ji nėra piktybiška ar sisteminga Kelių eismo taisyklių pažeidinėtoja, pirmesnis jos padarytas pažeidimas taip pat nebuvo šiurkštus, be to, pats ankstesnis pažeidimas buvo padarytas prieš daugiau nei metus.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat pažymėjo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., buvo padarytas dėl didelio susijaudinimo ir pasimetimo, nepiktavališkai, jog ji svetimo automobilio sugadinimų nepastebėjo, savo automobilį paliko netoli įvykio vietos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė mažesnę pagrindinę administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., sankcijoje, t.y. 1000 Lt baudą, tačiau paskyrė ir papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Nurodo, jog dirba Vilniaus miesto lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nors jos darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, tačiau turėti teisę vairuoti transporto priemones jai yra būtina. Ji viena auginu tris mažamečius vaikus, jauniausiajai dukrai yra treji metai, lanko tą patį lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji dirba. Darbo diena prasideda labai anksti, darbe ji privalo būti 7 valandą ryto. Kartu su savimi į darželį vežasi ir jauniausiąją dukrą. Akivaizdu, jog netekusi teisės vairuoti transporto priemones ji nebegalės dirbti minėtame darželyje, kadangi neturėdama teisės vairuoti transporto priemones negalės nuvykti į darbą vietą, kuri yra pakankamai toli mano gyvenamosios vietos ir tokiu ankstyvu metu negalės su vos trijų metų vaiku nuvykti į ją visuomeniniu transportu.
Teigia, kad šiuo atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant jai papildomos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tuo atveju, jei nėra galimybės palikti sumažintą jai paskirtos baudos dydį ir tuo pat metu neskirti papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašo geriau paskirti visa ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, tačiau neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
J. R. nurodyta aplinkybė – tai, kad ji nepastebėjo apgadinimų ant nukentėjusiosios automobilio WV Polo, yra paneigta Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1 kuopos 3 būrio patrulio V. B. 2013 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu bei teismo posėdyje duotais parodymais, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose nurodyti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, taip pat nukentėjusiosios parodymais. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė privalėjo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 p., tačiau taisyklių nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Todėl jos veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius.
Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad apeliantė pagrįstai patraukta atsakomybėn tiek pagal ATPK 127 str. 2 d., tiek pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. R. apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra atmestinas.
Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo
Nors apylinkės teismas skundžiamu nutarimu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė pažeidėjai žymiai švelnesnę nei sankcijoje už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą numatytą baudą, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą parinko sankcijos ribose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju be apylinkės teismo nutarime nustatytų aplinkybių papildomai pažymėtina, kad J. R. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajai priklausantis automobilis apgadintas itin nežymiai, pati pažeidėja minėto automobilio apgadinimo nepastebėjo, apeliantės padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius iš esmės yra mažareikšmis, nukentėjusioji pretenzijų J. R. neturi. Taip pat, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ji augina 3 vaikus, 2 iš jų mažamečiai. Kaip matyti iš Vilniaus miesto lopšelio – darželio “ (duomenys neskelbtini)” 2014 m. vasario 20 d. pažymos, jauniausioji apeliantės dukra lanko tą patį lopšelį – darželį, kuriame auklėtoja dirba pati apeliantė.
Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamas atvejis laikytinas išskirtiniu, todėl pagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos apeliantės atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti dar labiau šveltinant jai paskirtą nuobaudą, t.y. neskiriant J. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą pakeisti:
vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. J. R. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams panaikinti.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.