- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-130-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- M. J.
- Advokatai
- Laima Svidrienė
- Kategorijos
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-350/2009
Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.1., 1.1.8.3., 2.4.6.3.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2009 m. kovo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal BK284 str. 1 d. ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų areštu. Neatvykusio į teisiamąjį posėdį Š. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad 2008m. gegužės 31 d. apie 2:00 val. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), prie Kupiškio autobusų stoties, viešoje vietoje, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. spyrė D. J. į šoną sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, akmeniu išdaužė automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą ir mesdamas akmenį į nuvažiuojantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą Š. K., išdaužė ir galinį automobilio stiklą, taip savo veiksmais sugadino Š. K. 480 litų vertės turtą.
Šalies argumentai
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendį dalyje, kuria M. J. skirta 40 parų arešto ir už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. skirti septynis mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę, nors atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino. Iš byloje esančios nuteistojo charakterizuojančios medžiagos matyti, kad M. J. eilę kartų teistas, jam ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis vėl padarė nusikalstamą veiką, ko pasekoje buvo pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, praėjus tik mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jis vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visos šios aplinkybės rodo M. J. antisocialinių nuostatų stiprumą bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. J. paskyrus švelnesnę bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą, o įvykdžius teismo paskirtą arešto bausmę – nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.. Todėl teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, o M. J. už padarytą nusikalstamą veiką turėtų būti paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skunda nuteistasis M. J. nurodo, kad teismas teisingai įvertino visas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes, todėl prokuroro skundas dėl neteisingai paskirtos bausmės atmestinas. Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal pavojingumą priskiriamas lengvesnių nusikaltimų kategorijai, todėl teismas teisingai taikė BK 55 str. nuostatas, kad už nesunkų nusikaltimą galima skirti su laisvės atėmimu nenusijusią bausmę. Todėl šiuo atveju, recidyviškumas neturi jokio ryšio su padarytu nusikaltimu, kuris yra atsitiktinio elgesio rezultatas, įvykęs dėl provokuojančių nukentėjusiųjų elgesio, ginant savo draugę G. G.. Be to, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta minimaliai, nukentėjusiesiems turtinė ir sveikatai žala padaryta minimaliai, todėl įvertinant veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pagrįstai jam paskirta švelnesnė bausmė.
Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis bei gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai M. J. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d., tačiau paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.).
Teisinga bausmė asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra tokia, kuria galima maksimaliai pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodytą bausmės paskirtį. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas parinko M. J. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą. Tačiau šiuo atveju pastarosios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja BK 56 str. 1 d. nuostatai recidyvistui paprastai skirti laisvės atėmimo bausmę. M. J. anksčiau teistas eilę kartų, ne kartą realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Nors nusikaltimas, už kurį M. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra nesunkus, tačiau jis yra tyčinis, padarytas įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą visuomenei. Visiškai nepagrįstas M. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad jo elgesį išprovokavo nukentėjusieji ir jis veiksmus atliko gindamas G. G.. Iš byloje ištirtų įrodymų viseto akivaizdžiai matyti, kad G. G. į įvykio vietą atvyko išimtinai savo pačios iniciatyva žinodama, kad ten bus nukentėjusieji ir ji nenurodė, kad ji nukentėjusiųjų būtų buvusi užpulta. Tai reiškia, kad nebuvo jokios priežasties M. J. G. G. ginti. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme M. J. parodė, kad jis nukentėjusiajam D. J. spyrė dėl to, kad išgirdo, jog buvo kalbama apie jį ir dėl to jis supyko. Taip pat pažymėtina, kad M. J. nuteistas ir už tai, kad akmeniu išdaužė nuvažiuojančio automobilio langus. Būtent M. J. nusikalstamų veiksmų pobūdis, apimtis rodo jo akivaizdų nusistatymą nesilaikyti įstatymų, todėl skundžiamu nuosprendžiu M. J. paskirtoji bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra aiškiai per švelni ir ja negalima pasiekti bausmės tikslų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendį pakeisti.
M. J. pagal BK 284 str. 1 d. skirti bausmę - laisvės atėmimą septyniems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.