Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-257-1072/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
1-257-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38708-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
V. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-257-1072/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38708-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant L. D.,dalyvaujant prokurorams V. J., G. V.,kaltinamajam V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas:

1) 2016 m. liepos 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį; 145 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimu, išdirbti 80 valandų per 4 mėn., globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2017 m. vasario 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės atėmimo;

3) 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų arešto, uždraudžiant teisę vairuoti autotransporto priemones 2 metams ir 490 eurų konfiskacija, turintis neišvykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai nuo alkoholio, o būtent:

jis, 2019 m. rugsėjo 9 d., laiko tarpe nuo 00 val. 20 min. iki 01 val. 10 min., nuo R. V. namų, esančių (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir kelio (duomenys neskelbtini) sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. atsisakė alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją bei atlikti asmens neblaivumo nustatymą, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė neblaivumo požymius, t. y. jam iš burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, o elgsena neadekvati.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. Ž. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. kasė bulves (duomenys neskelbtini) pas kaimyną A. V., po to pavėsinėje baliavojo, gėrė du butelius degtinės 2 l, alaus dviese su K. A., išvykusiu dabar į (duomenys neskelbtini). Iš A. V. namo išėjo girtas jau sutemus. Jo namai gal 50 metrų atstumu nuo A. V.. Tik išėjęs sutiko R. V., kuri ėjo pas jį. Ji draugė, ne sugyventinė, kartu negyvena. „Ką ji išsigalvoja, kad aš ją vežiau. Būna, kad vairuodavau be teisių, bet tą dieną aš nevairavau“. Su R. V. nebuvo ir nėra susipykęs, ji jo draugė. R. V. tą naktį nebuvo girta, ji išvis nevartoja alkoholio. Kai su R. V. parėjo į jo namus, ji įėjo į vidų, jis dar „plavinėjo“ kieme ir pamatė pareigūnus, kurie pasakė, kad jis vairavo, nes jo automobilio variklis karštas, todėl išvežė į komisariatą. Į alkotesterį nepūtė: „kodėl aš turiu pūsti?“ Neseniai iš T. D. ardymui nupirko automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, jis užvedimo raktelio neturi, užsikuria laidais. 2019 m. rugsėjo 8 d. automobilis jam išeinant kasti bulvių buvo kieme, o kad jis rastas ant kelio, reiškia kažkas pavogė automobilį. Automobilio raktelių nėra, automobilis užsikuria su laidais. Neatsimena, kad kam būtų davęs mašiną, bet atsimena, kad tikrai nevairavo, „mane ne už vairo pagavo“.

Kaltinamasis V. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d., nuo 09 val. 30 min. iki 18 val. 00 min. pas draugą A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kasė bulves. A. V. bulvių laukai yra netoli jo sodybos, gal 300 metrų atstumu nuo jo namų. Bulvių laukas apie 20 arų. Bulves kasė jis ir K. A.. Bulves kasė tik dviese, t. y. traktorius iškratė bulves, po ko jie dviese jas surinko. Baigę bulviakasį jis ir K. A. pas A. V. namų kieme esančioje pavėsinėje gėrė degtinę ir alų. Degtinės ir alaus išgėrė daug, nes gėrė dviese. A. V. kartu su jais negėrė, nes turėjo savų asmeninių reikalų. A. V. matė, kaip jie po bulviakasio pas jį pavėsinėje gėrė alų. Daugiau asmenų jo kieme nebuvo. Tikslaus laiko nežino, tamsiu paros metus, jis iš pavėsinės, kuri yra A. V. namų kieme, pėsčiomis ėjo į savo namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Eidamas į namus jis susitiko R. V.. Iš kur ta R. V. atsirado, jis nežino, nes jis neatsimena, nes tuo metu buvo neblaivus. R. V. buvo blaivi. A. V. namai yra per keturis kiemus nuo jo namų, galimai apie 300 metrų atstumu. Jis po išgertuvių pas R. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nevažiavo ir nebuvo. Jis pats jokios transporto priemonės neturi, teisę vairuoti transporto priemones jis yra praradęs prieš du metus. Kam įtarime nurodytas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jis net nežino, nes jis tokio automobilio neturi. R. V. išvis neturi jokio automobilio. K. A. turi automobilį Renault, o A. V. turi automobilį Audi. Kiek atsimena, jam ir R. V. atėjus į jo namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Ko jie atvažiavo į jo namų kiemą, jis nežino, nes jis jokio automobilio, būdamas neblaivus, nevairavo. Jis automobilio jokio jau du metus nėra vairavęs, vakar ir jokio automobilio jis nevairavo. Nuo įtarime nurodytos sankryžos pirmiausia yra E. V. namai, tada jo, nes jo namai yra prie degalinės. Pas R. V. galima nuvažiuoti tik tuo keliu, kuris yra nurodytas įtarime, t. y. keliu (duomenys neskelbtini). Jis net nesuprato, kodėl policijos pareigūnai jį sulaikė jo namų kieme ir atvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate jam pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, kiek kartų siūlė jis neatsimena. Jis blaivumo pasitikrinti nesutiko, nes kodėl jis turėjo tikrintis, jei net nesuprato dėl ko jį pristatė į policijos komisariatą. Neatsimena, ar policijos pareigūnai jam aiškino pasekmes susijusias dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą. Jis šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje registruotas yra. Pas gydytoją psichiatrą nesigydė, nuo priklausomybių nesigydė. Teistas yra (t. 1., b. l. 118-121).

Liudytoja R. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, ne sugyventiniai, parodymus duoti sutinka. V. Ž. neturi automobilio. Automobiliu jis vežė dienos metu ir blaivus. V. Ž. yra draugas, todėl nenori prieš jį liudyti. Prisimena, kad buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus gera valia, viskas, ką tyrėja D. N. parašė, yra tiesa, šiuos savo parodymus, pagarsintus teismo posėdžio metu, tvirtina.

Apklausta 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. N., liudytoja R. V. parodė, kad supranta jai išaiškintas liudytojo teises ir pareigas. Supranta, kad privalo sakyti tiesą, nes yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, kylančią atsakomybę ji supranta. Supranta, kad gali neduoti parodymų prieš save ar savo šeimos narį. Nuo 2019 m. kovo mėnesio ji pažįsta V. Ž.. V. Ž. yra jos draugas. Su V. Ž. ji kartu negyvena ir bendrais pinigais nesidalina. V. Ž. nėra jos sugyventinis, ar koks artimas šeimos narys. Ji savo įvykio dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d., duotus parodymus atsimena, savo duotų parodymų nekeičia ir juos tvirtina. Ji įvykio vakarą buvo blaivi, nes ji alkoholio visiškai nevartoja. 2019 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos ji neatsimena, nakties metu, apie vidurnaktį, t. y. 00 val. 00 min., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino V. Ž.. Kad skambina V. Ž. suprato, nes jo telefono numerį ji yra įsivedusi telefone ir jį yra užsivadinusi „(duomenys neskelbtini)“. V. Ž. mintinai telefono numerio nežino. V. Ž. paskambinęs jos pasiteiravo, ar ji miega. Ji V. Ž. atsakė, kad miega. Po to V. Ž. pasiūlė jai susitikti. Su V. Ž. nesutarė kur susitiks, jis jai nesakė, kad atvažiuos pas ją į namus. Telefoninio pokalbio metu suprato, kad V. Ž. yra neblaivus, t. y. jo kalba buvo nerišli jam pynėsi liežuvis. Su V. Ž. jai ne vieną kartą yra tekę kalbėti telefonu, todėl iš jo balso supranta, kada jis būna blaivus, o kada ne. Maždaug po šio skambučio praėjus apie 30 minučių, t. y. apie 00 val. 30 min. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo V. Ž.. Atvykęs V. Ž. jos paprašė parūkyti. Tuo metu ji nežinojo, kokiu būdu V. Ž. atvyko iki jos, t. y. pėsčiomis ar kokiu nors transportu. V. Ž. atėjus pastebėjo, kad jis yra neblaivus, t. y. nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti, kaip išgėrusio asmens. Ji V. Ž. neklausė, kokį alkoholį jis gėrė prieš atvykdamas pas ją, taip pat nesiteiravo, kokiu būdu jis atvyko pas ją į namus. Tuo metu namuose buvo jos mama ir brolis, kurie tuo metu miegojo ir nematė, kad pas ją atvyko V. Ž.. V. Ž. jos namuose užtruko apie 10-15 minučių, t. y. užtrūko tiek, kol ji apsirengė. Būdamas jos namuose V. Ž. pasiūlė išeiti jai į kiemą parūkyt. Išėjus į kiemą jie abu parūkė. Tuo metu V. Ž. pasiūlė važiuoti su juo tamsios spalvos automobiliu, kurio markės ji šiuo metu neatsimena, nelabai ji skiria automobilio markes. V. Ž. pas ją atėjo vienas, daugiau žmonių nebuvo. Tada ji ir V. Ž. tamsios spalvos automobiliu važiavo iš jos namų į (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis, keliu (duomenys neskelbtini) iš kurio įsuko į pagrindinę (duomenys neskelbtini). Ji minėtame automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o V. Ž. sėdėjo vairuotojo sėdynėje ir būdamas neblaivus vairavo automobilį. Kiek jai yra žinoma V. Ž. turi teisę vairuoti transporto priemones. Jai nebuvo baisu važiuoti su V. Ž. automobiliu, nors jis jį ir vairavo būdamas neblaivus. Ji nežino, iš kur V. Ž. gavo automobilį, su kuriuo jie tą vakarą važiavo. Nežino, ar automobilis yra registruotas V. Ž. vardu, ar ne. Ji V. Ž. net neklausė, iš kur jis tą automobilį paėmė. Nuo jos namų iki (duomenys neskelbtini) yra 2,5 kilometrai, tai jie galėjo važiuoti apie 5 ar 10 minučių. V. Ž. atvykęs pas ją ir vairuodamas tamsios spalvos automobilį alkoholio nevartojo, t. y. alkoholio negėrė. Jai važiuojant su V. Ž. minėtu automobiliu ir iš kelio (duomenys neskelbtini) įsukus į (duomenys neskelbtini) V. Ž. vairuojamas automobilis užgeso. Jiems užgesus (duomenys neskelbtini) gatvėje V. Ž. bandė užvesti automobilį, bet automobilis nesikūrė. Nepavykus užvesti automobilio ji ir V. Ž. išlipo iš minėto automobilio ir pėsčiomis ėjo iki V. Ž. namų. Ėjo ta pačia gatve, kur ir buvo užgesęs automobilis. Jei neklysta automobilis nuo V. Ž. buvo per 8 namus. Nuo automobilio V. Ž. namai nesimato. Išlipęs iš automobilio V. Ž. nevartojo jokio alkoholio. Automobilį paliko stovintį tamsoje. Jai ir V. Ž. išlipus iš automobilio ir einant link V. Ž. namų, tiksliau pasakius netoli jo namų, pamatė nuo degalinės pusės atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį. Policijos tarnybinis automobilis sustojo prie jų ir pareigūnas pasiteiravo, kur jie eina. V. Ž. pareigūnams pasakė, kad eina į namus. Tada policijos pareigūnai nuvažiavo tiesiai, link jų palikto automobilio, link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Maždaug po 5 minučių, jiems būnant V. Ž. namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko tie patys policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams ji jau buvo V. Ž. namų viduje. Atėjus policijos pareigūnui į namus ji buvo labai išsigandusi. Jai išėjus į kiemą V. Ž. jau buvo policijos tarnybiniame automobilyje. Policijos pareigūnai patikrino jai blaivumą. Ji nematė, ar policijos pareigūnai V. Ž. tikrino blaivumą. Policijos pareigūnai jos klausė, kas vairavo tamsios spalvos automobilį Opel, kurį jie rado paliktą stovintį (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu policijos pareigūnams nurodė, kad automobilį Opel vairavo V. Ž.. Ji nenorėtų dalyvauti akistatoje su V. Ž.. Po šio įvykio V. Ž. neprašė jos pakeisti parodymų. Ji tą vakarą automobilio Opel nevairavo, nes jį būdamas neblaivus vairavo V. Ž. (t. 1., b. l. 69-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 9 d. 01.54 val. apklausta liudytoja R. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00 val. 20 min. jai paskambino jos draugas V. Ž. ir pasiūlė važiuoti pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Maždaug po 20 minučių pas ją į namus atvažiavo V. Ž.. V. Ž. atvyko vienas tamsios spalvos automobiliu Opel. Atvykęs V. Ž. užėjo pas ją į butą, laukė kol ji apsirengs. Po maždaug 10 min. jie abu nuėjo į automobilį ir juo važiavo į Kurėnų kaimą. Automobilį vairavo V. Ž. būdamas neblaivus. Įsukus į (duomenys neskelbtini) automobilis užgeso, V. Ž. bandė užvesti automobilį, tačiau jam nepavyko, todėl jie automobilį paliko stovėti tamsoje. Nuo minėto automobilio ėjo link V. Ž. namų. Einant V. Ž. alkoholio negėrė. Eidami matė važiuojantį policijos automobilį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė V. Ž. (t. 1., b. l. 65-66).

Liudytoja D. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba tyrėja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja ir ikiteisminio tyrimo metu apklausė R. V.. R. V. kvietė į apklausą kelis kartus, šaukimo įteikti nepavyko, nes ji buvo nurodžiusi šeimos nariams neimti šaukimo, šaukimas buvo įteiktas per darbovietę. R. V. atvyko į apklausą gruodžio 12 d., jai buvo paaiškintos jos kaip liudytojos, teisės, ji parodė, kad nėra su V. Ž. sugyventiniai, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, po kurių susimąstė. Atvyko į apklausą su V. Ž., kuris norėjo dalyvauti apklausoje, bet jam buvo liepta laukti už durų, ketinta atlikti akistatą. V. Ž. nesulaukęs išvyko į Užimtumo tarnybą. Apklausos metu R. V. parodė nelabai norinti dalyvauti akistatoje. Parodymus davė laisva valia, ramiai papasakojo, tvirtai laikėsi savo parodymų. Jos parodymai sutapo su pirminiais jos parodymais bei kitų liudytojų paaiškinimais, nekėlė jokių abejonių. R. V. nesakė, kad būtų susipykusi su V. Ž. ar jis būtų bandęs įtakoti ją duoti atitinkamus parodymus.

Liudytojas A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. V. Ž. pas jį talkoje (duomenys neskelbtini) kasė bulves, po to su K. A. išgėrinėjo pavėsinėje. V. Ž. yra kaimynas, pas jį atėjo pėsčiomis. Po bulviakasio jis pats atsigėrė alaus ir ėjo ruoštis apie gyvulius, o grįžus pavėsinė buvo tuščia, V. Ž. buvo išvykęs. Sutemę dar nebuvo, gal 21 val.

Liudytojo A. V. teisme duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 77-80).

Liudytojas V. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. nakties metu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju V. N. ir tarnybiniu automobiliu užsuko į degalinę CirCle K Kurėnuose, nusipirko kavos, ir toliau važiavo patruliuoti (duomenys neskelbtini). Buvo karšta, vairavo atsidaręs langą, lėtai. Pastebėjo kelkraščiu einant iš matymo gerai žinomą V. Ž. su moterimi. Jis neklausiamas pradėjo šūkauti, kad eina namo, pasirodė neblaivus, šūkavo, blaškėsi, mosikavo rankomis. Jis (liudytojas) pastebėjo tolumoje stovintį policijos ekipažą, privažiavus pamatė kolegas J. J. ir S. K. bei tamsų ant vidurio kelio stovintį tuščią automobilį be avarinių šviesų ar ženklų. Kolegos apžiūrinėjo automobilį, o jis su V. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas V. Ž. į namus, kilus įtarimams, kad automobilį galėjo vairuoti jis. Išėjo neblaivus V. Ž., labai keikėsi, rėkė, „kas yra, aš nieko nepadariau“, nors dar jo niekuo nekaltino, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo R. V., slėpėsi kambary, buvo blaivi, jos paklausė, kodėl slepiasi, pasakė, kad išsigando. Paklausus, kas vairavo automobilį, ji pasakė, kad V. Ž., kad jie važiavo abu iš jos namų, esančių Rečionių kaime, pas V. Ž. į namus Kurėnuose, automobilis sugedo, nebeužsikūrė, todėl paliko. V. Ž. atsisakė pūsti alkotesterį, jis buvo nuvežtas prie kito pareigūnų ekipažo.

Liudytojo V. J. teisme duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 83-86).

Liudytojas V. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., nakties metu patruliavo su V. J., (duomenys neskelbtini) pamatė vidury gatvės paliktą tamsų automobilį. Jis patikrino, kad automobilis tuščias, nešvarus, nuo kapoto sklito šiluma, suprato, kad neseniai važiuota. Susisiekė su patruliais. Truputį pavažiavę (duomenys neskelbtini) sutiko keliu einančius vyrą ir moterį. Kolega V. J. atpažino vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo V. Ž.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus iš elgsenos, nemandagus. Pamatę, kad atvyko patruliai prie palikto automobilio, prie jų privažiavo, nurodė, kad sutiko keliu ėjusius vyrą ir moterį kaio galimai važiavusius automobiliu. Buvo nutarta nuvykti pas V. Ž.. Jį rado kieme rūkantį, paklausus ar vairavo, gynėsi, kad ne, alkoholio kiekio matuokliu tikrintis atsisakė. Paklausus, kur moteris, nurodė, kad name. Į namo visų įėjo V. J. ir apklausė moterį, ji nurodė, kad važiavo su V. Ž. automobiliu, kuris užgeso, todėl jį paliko. Įvykis buvo seniai, jo detalių smulkiau papasakoti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., nakties metu, galimai apie 01 val. 00 min., jam ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliui S. K. tarnybiniu automobiliu patruliuojant (duomenys neskelbtini), t. y. važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) ir užsukus į (duomenys neskelbtini), rado gatvės viduryje stovinti be šviesų automobilį Opel Vectra, kurio valstybinio numerio šiuo metu neatsimena. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie automobilio Opel Vectra pastebėjo, kad automobilio salone jokių asmenų nėra. Pabandžius atidaryti automobilio Opel Vectra dureles jos atsidarė, t. y. minėtas automobilis buvo neužrakintas. Neatsimena, ar automobilio salone buvo juntamas alkoholio kvapas, ar ne. Atsimenu, kad automobilio salone buvo nutraukti užvedimo instaliacijos laidai esantys po vairu. Tuo metu tolumoje matė dviejų asmenų siluetus einančius (duomenys neskelbtini) link degalinės. Aplinkui daugiau jokių asmenų nebuvo. Tuo pačiu metu nuo degalinės prie jų privažiavo policijos ekipažas „V7033“, kuriame tą vakarą dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. N. ir tyrėjas V. J.. Atvykusiems tyrėjams trumpai nurodė esamą situaciją. Tyrėjai pasakė, kad važiuodami nuo degalinės (duomenys neskelbtini) sutiko vyrą ir moterį, kurie galimai ir važiavo automobiliu Opel Vectra, nes patikrinus automobilio variklį jis buvo šiltas, kas leido manyti, kad automobiliu Opel Vectra buvo nesenai važiuota. Tada nedelsdamas policijos ekipažas V7033 sulaikė (duomenys neskelbtini) ėjusius asmenis, tuo metu paaiškėjo, kad tai yra V. Ž. ir R. V.. Jiems bendraujant su R. V. ši paaiškino, kad pas ją į namus automobiliu Opel Vectra atvažiavo V. Ž., po to jie abu minėtu automobilio važiavo pas V. Ž. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau įsukus į (duomenys neskelbtini) automobilis Opel Vectra užgeso ir daugiau neužsivedė, todėl jie nusprendė automobilį palikti gatvėje ir ėjo pėsčiomis pas V. Ž. į namus. R. V. nurodė, kad automobilį vairavo ne ji, o V. Ž.. Aiškinantis įvykio aplinkybes nuo V. Ž. sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl jam alkoholio kiekio matuokliu buvo siūloma pasitikrinti blaivumą, tačiau V. Ž. griežtai atsisakė tikrintis blaivumą. V. Ž. įvykio vietoje jiems sakė, kad jis automobilio Opel Vectra nevairavo ir net nežino, kam jis priklauso. Įvykio metu R. V. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas. Iš įvykio vietos automobilis Opel Vectra priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Patikrinus duomenų bazėse esančią informaciją buvo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. V. Ž. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dviems metams. Įvykio vietoje tarnybiniuose automobiliuose įrengti vaizdo įrašai dėl techninių kliūčių vaizdo įrašų nedarė (t. 1., b. l. 89-92).

Liudytojas P. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos buvo įsigijęs sau 2012 m. spalio mėnesį, išvykęs į užsienį paliko naudotis savo sesei. 2019 m. vasarą automobilį pardavė T. D., pardavime dalyvavo sesė. Automobilio neišregistravo, pamiršo. 2019 m. rugsėjo 9 d. naktį jam paskambino policijos pareigūnai, pasakė, kad rado jo automobilį kažkur laukuose, nežino, kas vairavo. Po to įvykio jis automobilį išregistravo.

Liudytojo P. B. teisme duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 44-47).

Liudytojas T. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad P. B. automobilį „Opel Vectra“, juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo sau 2019 m. vasaros pabaigoje ūkiniams reikalams kaime pas žmonos giminaičius (duomenys neskelbtini) atlikti, po to ketino priduoti į metalo laužą. Automobilio neregistravo. Tą pačią dieną į sodybą užėjo kaimynas V. Ž., paprašė parduoti jam tą automobilį ardymui. Pirkimo-pardavimo sutartį surašė ranka, gali būti, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., momento, kada V. Ž. jį paėmė iš kiemo, nematė. Automobilis kūrėsi sunkiai, užkūrus geriau negesinti.

Liudytojo T. D. teisme duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 58-61).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyriuasiojo patrulio J. J. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojos nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. 01.10 val. važiuojant su vyriausiuoju patruliu S. K. keliu (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini), kur gatvės vidury rado stovintį be šviesų automobilį Opel Vectra Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, jis buvo tuščias, tolumoje matėsi dviejų asmenų siluetai, kurie ėjo (duomenys neskelbtini). Tuo metu privažiavo ekipažas 7033, vyr tyrėjas V. N. ir V. J., vėliau sulaikę asmenis, kaip nustatyta, R. V. ir V. Ž.. R. V. parodė, jog kartu su Opel Vectra Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. Ž. važiavo į Lkurėnų kaimą, bet automobilis užgeso, jį paliko ir nuėjo pėsčiomis. Nuo V. Ž. sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, jis griežtai atsisakė ir nurodė nežinantis kieno šis automobilis (t. 1., b. l. 20).

Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra kelių susikirtimo sankryža, esanti (duomenys neskelbtini). Sankryžoje stovi automobilis Opel Vectra, kurio priekis ir galas paženklintas valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas juodos spalvos, neapgadintas. Automobilio salone, užvedimo spynelėje yra užvedimo raktelis, kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Automobilio bagažinė tuščia. Iš įvykio vietos automobilis Opel Vectra privertinai saugojimui išvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelę (t. 1., b. l. 5-7, 8-13, 23).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. 14 val. T. D. nusipirko P. B. priklausantį automobilį Opel Venctra Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 51).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. V. Ž. nusipirko T. D. priklausantį automobilį Opel Venctra Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 62).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. V. Ž. atsisakė tikrintis neblaivumą, jam nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati eisena, nerišli kalba, nekoordinuoti judeseniai (t. 1., b. l. 22).

Iš neblaivumo nustatymo alotesteriu Alcotest 6810 kvito matyti, jog R. V. 2019 m. rugsėjo 9 d. 01.23 val. nustatytas 0,00 promilės etilo alkoholio kraujyje (t. 1., b. l. 21).

Iš informacijos iš duomenų bazių apie kelių transporto priemonę, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad paskutinis registruotas automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas buvo T. D., kuris vėliau minėtą transporto priemonę pardavė V. Ž. (t. 1., b. l. 24, 25, 26, 51, 58-60, 62).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vytauto g. 109, Ukmergė (t. 1., b. l. 23).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio Opel Vectra kaina Lietuvoje (be PVM) yra 943 eurų (t. 1., b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu V. Ž. neginčijo, kad įvykio dieną buvo neblaivus, išgėrė daug stipraus alkoholio po bulviakasio pas A. V., tačiau neigė vairavęs. Dėl kaltinamojo neblaivumo būsenos teismui abejonių nekyla, nes V. Ž. parodymus patvirtino ir liudytojai A. V., R. V., policijos pareigūnai V. J., V. N.. Kaltinamojo teisme iškeltą versiją, kad jis nevairavo automobilio, o jam priklausantis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai buvo pavogtas iš kiemo, teismas laiko gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į nenuoseklius kaltinamojo parodymus. V. Ž. įvykio dieną būdamas savo namo kieme, atvykus policijos pareigūnams, nenurodė, kad pasigedo automobilio, priešingai – apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje teigė, jog jis apskritai neturi automobilio, jog šis konkretus automobilis jam tikrai nepriklauso, ir tik surinkus įrodymus apie automobilio pirkimo – pardavimo sandorius, kaltinamasis pripažino, kad yra šios transporto priemonės savininkas. Kad V. Ž. 2019 m. rugsėjo 9 d., laiko tarpe nuo 00 val. 20 min. iki 01 val. 10 min. vairavo Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patvirtino R. V., apklausta ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu, parodžiusi, jog V. Ž. atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini), jis buvo girtas, jam pynėsi liežuvis, po to kartu vyko į (duomenys neskelbtini), bet automobilis sugedo, todėl toliau ėjo pėsčiomis. R. V. parodymus patvirtino įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, policijos pareigūnai V. J. ir V. N. teisme parodę, jog sutiko šiuos du asmenis einančius (duomenys neskelbtini), V. J. atpažino V. Ž., kuris jo dar nepakalbinus pradėjo gintis „aš nieko nepadariau“, nerišli kalba ir eisena rodė, jog asmuo neblaivus, pabendravus su juo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Už keliasdešimt metrų nuo einančių V. Ž. ir R. V. stovėjo Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Remiantis policijos pareigūnų, apklaustų teismo posėdžio metu V. J. ir V. N., parodymais, bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto J. J. parodymais, tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog nuo automobilio variklio dangčio sklido šiluma. Tikslinga paminėti, jog Opel Vectra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. Ž. pardavęs T. D., ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo posėdžio metu parodė, jog transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nes gesdavo variklis. Tokios aplinkybės pačios savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau vertintinos visumoje su kitais įrodymais. Galiausiai pažymėtina, kad V. Ž. atsisakė tikrintis blaivumą, tai jis pripažino, jo parodymus teisme patvirtino ir liudytojai R. V., V. J. ir V. N., ir tai patvirtina rašytinis byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. V. Ž. atsisakė tikrintis neblaivumą, jam nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati eisena, nerišli kalba, nekoordinuoti judeseniai (t. 1., b. l. 22).

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė, padarius nusikaltimą, visiškai įrodyta. Baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina V. Ž. pareikštus kaltinimus, kad jis vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. Ž. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengė neblaivumo patikrinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. Ž. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę V. Ž., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Tiriant V. Ž. asmenybę nustatyta, kad jis teisiamas ketvirtą kartą (t. 1., b. l. 143-149), turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (t. 1., b. l. 183-188), yra bedarbis (t. 1., b. l. 180), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1., b. l. 181). Duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. V. Ž. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nes vairavo neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo būklę, vis tiek sėdo už vairo, toks kaltinamojo elgesys niekaip negali būti pateisintas. Kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Ž. 2018 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas 40 parų arešto bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekos 281 straipsnio 7 dalį (galiojusi redakcija 2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. gruodžio 11 d., žin. 2000, Nr. 89-2741, i. k. 1001010ISTAIII-1968) už tai, kad vairavo automboilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (t. 1., b. l. 152-156). Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad skirta paskutiniu nuosprendžiu arešto bausmė jokios teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, jo elgesio ir požiūrio į įstatymų nuostatų laikymąsi nepakeitė, todėl teismas sprendžia, kad V. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nežymiai didesnė nei sankcijoje numatytas jos minimalus dydis.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti V. Ž. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad V. Ž. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo išsakytą poziciją paskutinio žodžio metu, jog jis norėtų atlikti nemokamus darbus, būti naudingas visuomenei, be to, turi nepilnametę dukrą, siekia neprarasti su ja tėviško ryšio, registruojasi Užimtumo tarnyboje, siekia įsidarbinti. Teismo vertinimu, V. Ž. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostattų, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai ir baužiamojo poveikio priemonės galimai turės didesnį motyvuojamą poveikį keisti gyvenimo būdą, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį asmenį už visuomenės ribų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. Ž. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. 01 val. 10 min. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 14 val. 02 min., t. y. viena diena (t. 1., 100-101, 132-133), įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė skirti nemokamus darbus, ką teismas vertina kaip jo sutikimą juos dirbti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, V. Ž. skirtina 60 valandų per 4 mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

V. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, tačiau tikrintis neblaivumą, jis kategoriškai atsisakė, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisyklių ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. Ž. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis lygus sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

V. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – vairavo jam priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrintis neblaivumą kategoriškai atsisakė, nors jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai. Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. Ž. priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto (automobilio) konfiskavimo dalyje dienos (t. 1., b. l. 122-123, 124-127, 128).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai (2 vienetai), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (t. 1., b. l. 129-130, 131), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone.

Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimo (t. 1., b. l. 134-136) nustatyta, kad V. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 9 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 23), 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio raštu (b. l. 30-41), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos, esančios kelių susikirtimo sankryža, esanti (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai transportuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 40,00 eurų išlaidas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis V. Ž. dėl girtumo negalėjo vairuoti bei buvo tikslinga užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 (vieno šimto) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Baumę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. Ž. skirti įpareigojimus:

- registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suradus darbą, dirbti;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, V. Ž. skirti 60 valandų per 4 mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. Ž. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. 01 val. 10 min. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 14 val. 02 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. Ž. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. Ž. priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius (2 vienetai), perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 40,00 (keturiasdešimties) eurų išlaidas už priverstinį automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš V. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė