Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-28 · Administracinė byla Nr. I-1910-561/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
I-1910-561/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04934-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Tomas Blinstrubis, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „AREKA“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1910-561/2017Proceso Nr. 3-61-3-04934-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič,

dalyvaujant atsakovės atstovui Algirdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AREKA“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AREKA“ (toliau – Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. lapkričio 23 d. nurodymą Nr. (21.22-08) 423-40 „Mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais“ (toliau – ir Nurodymas).

Skunde pareiškėja nurodė, kad VMI Nurodymu nepagrįstai Bendrovei nurodė laikinai nuo 2016-11-25 iki 2017-11-24 atsiskaityti su juridiniais ir/ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, kadangi VMI nustatė, kad Bendrovė, turėdama 11 748,68 Eur mokestinę nepriemoką, vykdo atsiskaitymus per kasą su juridiniais asmenimis. VMI 2016 m. lapkričio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-8058 (toliau – Pažyma) nurodė užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei skubiai spręsti klausimą dėl skolos biudžetui (11 748,68 Eur) sumokėjimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyta eilės tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad Bendrovės veikla yra specifinė – patalpų nuoma. Veiklos pobūdis sąlygoja, kad įmonės pajamos yra nereguliarios ir nuolat kintančios, nes priklauso nuo klientų, išnuomojamų patalpų skaičiaus, strateginės patalpų vietos, ploto, o veiklos vykdymui būtinos išlaidos atsiskaitymui su tiekėjais, kad nesutriktų įmonės veikla. Taip pat būtinos ir neišvengiamos išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui. Klientai už paslaugas dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais, todėl pareiškėja su tiekėjais ir darbuotojais atsiskaito per kasą grynaisiais pinigais.

Bendrovė pabrėžė, kad mokesčių administratoriui nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog atsiskaitydama grynaisiais pinigais, pareiškėja gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Atvirkščiai, dedamos visos įmanomos pastangos, kad būtų atsiskaityta su VMI.

Pareiškėjos įsitikinimu, įmonė, siekdama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir taip vykdyti mokestines prievoles valstybės biudžetui, vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Siekia atkurti einamąjį mokumą. Visa tai užtikrina, kad būtų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad VMI Nurodymu, iš esmės, sąlygoja, jog Bendrovė dar papildomai patirtų išlaidų. Bendrovė stengiasi išlikti verslo sektoriuje ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau akivaizdu, kad neatlikus einamųjų mokėjimų tiekėjams ir darbuotojams darbo užmokesčio, įmonės veikla negrįžtamai sutriktų, o tai sąlygotų Bendrovės bankrotą ir eliminuotų galimybę vykdyti mokestines prievoles.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad VMI nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. vykdyto operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė, turėdama 11 748,68 Eur mokestinę nepriemoką, kurios išieškojimui buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), vykdo atsiskaitymus per kasą su juridiniais asmenimis.

VMI paaiškino, kad taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 104² straipsnio 3 punktą, nurodymas mokesčių mokėtojui duodamas, jei patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, o FR1200 formos pildymo taisyklių 4.2.5 papunktyje detalizuojama nurodant, jog mokesčių administratorius, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant gali būti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, atkreipia dėmesį į tokius faktus, kai mokesčių mokėtojas atsiskaito grynaisiais pinigais su juridiniais asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, kai mokesčių administratorius davė nurodymą kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) arba priėmė sprendimą nurašyti mokestines nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje.

VMI pabrėžė, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyti ir Pažymoje nurodyti Bendrovės pažeidimai buvo pakankamas pagrindas VMI daryti pagrįsto pobūdžio prielaidą, jog tokie pažeidimai bus daromi ir ateityje, ir priimti Nurodymą Bendrovės atžvilgiu.

VMI pažymėjo, kad Bendrovė po Nurodymo priėmimo nesikreipė į mokesčių administratorių, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negali įvykdyti Nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu VMI atstovas patvirtino atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, remiantis VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. vasario 2 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 10 432,08 Eur, iš jų: 1 919,90 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 267,18 Eur PVM delspinigių, 404,00 Eur Pelno mokesčio ir 21,60 Eur PM delspinigių, 7 259,30 Eur Nekilnojamo turto mokesčio ir 559,65 Eur NTM delspinigių, 0,45 Eur pagal vykdomuosius Lietuvos institucijų dokumentus. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014 m. spalio 27 d. ir nors nuo 2014 m. Bendrovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas, priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų) ir turto, Bendrovė įsiskolinimo valstybės biudžetui pilnai nepadengė.

Siekiant nustatyti nepriemokos valstybės biudžetui vykdymą ir jos susidarymo priežastis, 2016 m. spalio 11 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-7397 pagrindu, VMI nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. vykdė Bendrovės operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Bendrovė, turėdama 11 748,68 Eur mokestinę nepriemoką, kurios išieškojimui buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), vykdo atsiskaitymus per kasą su juridiniais asmenimis. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad kasos likutis 2015 m. spalio 1 d. buvo 458,30 Eur. Per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. kasoje užpajamuota 42 820,00 Eur, iš kasos išlaiduota 42 397,44 Eur (atsiskaityta su tiekėjais už pirktas prekes ir paslaugas, išduota atskaitingiems asmenims). Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, grynaisiais pinigais atsiskaitinėdama su tiekėjais, atskaitingais asmenimis, nesilaiko CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, kadangi Bendrovė mokėjo už paslaugas, atsiskaitinėjo su tiekėjais, atskaitingais asmenimis, tačiau nevykdė mokėjimų į valstybės biudžetą pagal mokestines prievoles.

Vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 21 punktu, 34 straipsniu bei 104² straipsniu, siekdama užkirsti kelią Bendrovei ir toliau vengti pareigos mokėti mokesčius valstybei bei įvertinusi Bendrovės mokestinę nepriemoką, VMI priėmė Nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl VMI priimto Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kuris nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

MAĮ 104² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienerių metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalo apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1517/2014 konstatavo, kad, „remiantis MAĮ 104² straipsnio 3 dalimi, viena iš būtinų sąlygų šiai teisės normai taikyti yra tai, kad atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Antra būtina sąlyga šiai teisės normai taikyti yra tai, jog turi egzistuoti pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Iš šioje sąlygoje pateiktų formuluočių – „yra pagrįsta rizika, kad ... gali slėpti ... ar kitaip vengti“ matyti, kad šiai sąlygai realizuoti pakanka nustatyti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios ateityje gali įvykti, bet nebūtinai. Iš MAĮ 104² straipsnio 1 dalies taip pat matyti, kad šios poveikio priemonės (atsiskaityti negrynaisiais pinigais) paskirtis yra prevencinė, nes ja yra siekiama išvengti galimo ateityje mokesčių nesumokėjimo ir pan. Kaip taisyklė, apie asmens veiksmus, kuriuos jis atliks ateityje, yra spėjama (daroma prielaida) iš to asmens veiksmų, kuriuos jis atlieka šiuo metu ar atliko praeityje. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad mokesčio mokėtojo daromi ar padaryti praeityje mokesčių įstatymų pažeidimai, atsiskaitant grynaisiais pinigais, paprastai ir yra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą daryti pagrįsto pobūdžio prielaidas, jog mokesčio mokėtojas ir ateityje darys šiuos pažeidimus“.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad VMI Nurodymas buvo priimtas pagrįstai, tinkamai vadovaujantis MAĮ 104² straipsnyje numatytomis imperatyviomis sąlygomis bei VMI nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. vykdyto operatyvaus patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad Bendrovė, turėdama 11 748,68 Eur mokestinę nepriemoką, kurios išieškojimui buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), vykdė atsiskaitymus per kasą su juridiniais asmenimis.

MAĮ 104² straipsnio nuostatų įgyvendinimui yra skirtos VMI viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklės. Taikant MAĮ 104² straipsnio 3 punkte įtvirtintą sąlygą, kad nurodymas mokesčių mokėtojui duodamas, jei patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, minėtų taisyklių 4.2.5. papunktyje detalizuojama nurodant, jog mokesčių administratorius, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant gali būti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, atkreipia dėmesį į tokius faktus, kai mokesčių mokėtojas atsiskaito grynaisiais pinigais su juridiniais asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, kai mokesčių administratorius davė nurodymą kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) arba priėmė sprendimą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje.

Teismas daro išvadą, kad minėto VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatyti ir Pažymoje nurodyti Bendrovės pažeidimai buvo tinkamas ir pakankamas pagrindas mokesčių administratoriui daryti pagrįstą prielaidą, jog tokie pažeidimai bus daromi ir ateityje, todėl VMI priėmė pagrįstą Nurodymą Bendrovės atžvilgiu.

Teismas daro išvadą, kad MAĮ 104² straipsnio 4 dalis reglamentuoja tokius atvejus, kai nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, tačiau mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalo apie tai raštu pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas daro išvadą, kad Bendrovė po VMI Nurodymo priėmimo nesikreipė į mokesčių administratorių, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negali įvykdyti Nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas konstatuoja, kad nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, kuriuo siekiama užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kiti VMI veiksmai, susiję su mokesčių išieškojimu į valstybės biudžetą, nedavė teigiamų rezultatų, Bendrovės atsiskaitymas su valstybės biudžetu nevyko sklandžiai, operatyvaus patikrinimo metu VMI nustatė akivaizdžius CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimus (iš pradžių buvo atsiskaitoma su juridiniais ir fiziniais asmenimis, o ne su valstybės biudžetu), todėl VMI ir priėmė Nurodymą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai įvertinus ginčo aplinkybes bei tinkamai pritaikius nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti VMI Nurodymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AREKA“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Tomas BlinstrubisArūnas KaminskasJūratė Gaidytė-Lavrinovič