Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-22 · Administracinė byla Nr. A-662-3662-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
A-662-3662-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00154-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-3662/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00154-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. K. skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbą“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti atsakovą išmokėti už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtą ir neapmokėtą laiką – 6037,41 Lt; priteisti iš atsakovo delspinigių sumas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.; nepatenkinus pastarųjų dviejų reikalavimų, įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti atsiskaitymo už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu atliktą darbą tvarkos teisėtumo vertinimą, apskaičiuoti jam priklausančias neišmokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas išmokėti.

Nurodė, kad, dirbdamas Komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje tyrėju, dirba pagal bendrą grafiką, kuriame yra pažymėta keletas darbo dienų operatyvinėje grupėje. Paprastai jis dirba nuo 8.00 iki 17.00 val. ir, baigus darbą, jo niekas nekeičia. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pamaininio darbo pobūdžio. Paaiškino, kad mėnesio pabaigoje jam būdavo atsiunčiamas kito mėnesio darbo grafikas, kuriame nurodytos darbo ir nedarbo dienos, kas tuo metu turi būti darbo grupėje. Pripažino, kad yra sudaromi darbo grafikai, jog būtų užtikrintas policijos darbo funkcijų atlikimas ištisą parą ir pagal darbo grafiką dirba jis arba kitas pagal darbo grafiką paskirtas asmuo. Pareiškėjo manymu, Komisariatas privalo sumokėti už darbą poilsio dienomis, už kurias jam nebuvo tinkamai sumokėta.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundus prašė skundus atmesti. Nurodė Vidaus reikalų statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1150 ir teigė, kad vadovaujantis šiais teisės aktais buvo nustatytas darbo laiko režimas ir aprašytas Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-147 patvirtinto Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento IV skyriaus dalyje ,,Operatyvinė grupė“. Pasak atsakovo, pareiškėjui buvo privaloma dirbti operatyvinėje grupėje pagal atskirus grafikus, tai numatyta Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.18 punkte.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-351/2011 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėjo, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą svarbu nustatyti, koks darbo režimas (darbo organizavimo forma) buvo nustatytas pareiškėjui jo nurodomu laikotarpiu. Nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimus dėl apmokėjimo už darbą, dirbtą poilsio dienomis, iš esmės sieja su tarnybinių pareigų atlikimu operatyvinėje grupėje, tačiau pažymėjo, kad, norint teisiškai įvertinti darbo režimo (darbo organizavimo formos) pobūdį šioje operatyvinėje grupėje, būtina įvertinti ir kitų atliekamų jo darbo funkcijų pobūdį bei jų darbo režimo (darbo organizavimo formos) pobūdį. Iš byloje surinktų įrodymų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių, budėjimo grafikų, Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento ir kt. darė prielaidą, kad pareiškėjo pagrindinė darbo funkcija – tyrėjo pareigų atlikimas, o darbas operatyvinėje grupėje yra papildoma darbo funkcija, susijusi su pagrindinės darbo funkcijos atlikimu. Iš paminėtų įrodymų taip pat darė prielaidą, jog pagrindinės darbo funkcijos – tyrėjo pareigų atlikimas, buvo organizuotas nustatant ne ilgesnės kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą (Statuto 29 str. 1 d.), o papildomos funkcijos – darbo operatyvinėje grupėje atlikimas, buvo organizuotas, nustatant budėjimą įstaigoje po 12 val. dieną ir / arba naktį (Statuto 31 str.). Konstatavo, kad, norint nustatyti bylos išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes – pareiškėjo darbo režimo pobūdį tiek vykdant tyrėjo pareigas, tiek operatyvinėje grupėje, būtina ištirti bei įvertinti pirminius įrodymus, kuriais yra individualizuotas pareiškėjo darbo teisinių santykių turinys. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šių pirminių įrodymų neišsireikalavo, jų neištyrė bei atitinkamai neįvertino. Konstatavo, kad apygardos administracinio teismo išvados dėl byloje kilusio ginčo grindžiamos tik prielaidomis ir negali būti pripažintos objektyviomis, kas sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą turi būti surinkti įrodymai, kurie individualizuoja pareiškėjo tuo laikotarpiu eitos pareigybės darbo teisinių santykių turinį bei įvertinti visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, padarant atitinkamas išvadas dėl pareiškėjo darbo pobūdžio, jam atliekant tyrėjo bei operatyvinės grupės nario funkcijas, dėl darbo režimo (darbo organizavimo formos), kuriuo buvo atliekamos šios funkcijos.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo, ir sutiko su pareiškėjo motyvais, kad pareigūnų 48 val. per savaitę darbo laiko normos įvedimo vidaus reikalų įstaigoje konstatavimui būtina nustatyti sąlygų visumą (vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas). Nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą. Teigė, jog šis faktas patvirtina, kad Mažeikių rajono policijos komisariate dirbančių tyrėjų darbas galėjo būti organizuojamas kaip pamaininis, vadovaujantis Statuto 29 straipsnio 3 dalimi nustatant 48 val. per savaitę darbo laiko normą. Pažymėjo, kad tuo pačiu nutarimu Vyriausybė patvirtino nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio apskaitos ypatumus, nustatydama, kad pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, su kuriais pareigūnai supažindinami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Nurodė, kad pareigūnų darbo laiko paskirstymą per pamainą, vadovaudamiesi šiais darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumais, darbo tvarkos taisyklėse detaliai nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų vadovai arba jų įgalioti pareigūnai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija, jog Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinės grupės darbo laikas buvo nurodomas operatyvinės grupės mėnesio grafikuose, su kuriais jis buvo supažindinamas.

Pažymėjo, jog dar viena iš būtinų sąlygų, kad atliekamas pareigūno darbas būtų pripažįstamas pamaininiu – turi būti vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas. Nurodė, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 5-V-294 2 punkte nustatė policijos įstaigų pareigūnams, dirbantiems pamainomis, ne ilgesnę kaip 24 valandų pamainos trukmę ir nuo 40 iki 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-824 minėtas punktas buvo pakeistas, nustatant, kad policijos pareigūnų, dirbančių pamainomis, savaitės darbo laiko norma gali viršyti 40 valandų savaitės darbo laiko normą, bet ne daugiau kaip iki 48 valandų, tačiau per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį ši norma neturi viršyti darbo laiko normos, apskaičiuotos pagal 40 valandų savaitės darbo laiko normą. Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas 2005 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 73-1V-117 patvirtino Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarką, kurios antrame skyriuje reglamentuotas operatyvinių grupių darbo organizavimas ir jų sudėtis, į kurią įeina ir tyrėjo pareigas atliekantys pareigūnai. Šioje tvarkoje nustatyta, kad Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinė grupė – tai operatyviai pavaldi operatyvaus valdymo padalinio budėtojui policijos įstaigos vadovo patvirtinta darbuotojų grupė. Operatyvaus valdymo padalinio budėtojas – tai pamainomis dirbantis teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio vyresnysis pareigūnas, tiesiogiai atsakingas už pamainos pareigūnams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Teismas darė išvadą, kad operatyvinės grupės nariai, dirbdami jos sudėtyje ir būdami pavaldūs budėtojui, kuriam, baigiantis pamainos laikui, turi perduoti pamainos metu įformintus dokumentus ir surinktas medžiagas, taip pat laikytini pamainomis dirbančiais pareigūnais.

Konstatavo, kad Mažeikių rajono operatyvinėje grupėje pareigūnai dirbo pamaininiu režimu. Sutiko su pareiškėjo atstovo nuomone, kad ginčijamu laikotarpiu, kai pareiškėjas vykdė tyrėjo pareigas, jis dirbo Mažeikių rajono darbo reglamento nustatytu režimu, t. y. pirmadieniais–ketvirtadieniais, nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 val. iki 15.45 val. Kadangi, remiantis Pareigybės aprašymu, viena iš tyrėjo tiesioginių funkcijų yra „pagal atskirus grafikus dirbti operatyvinės-tardyminės grupės sudėtyje“, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas operatyvinėje grupėje, dirbo pamaininiu režimu.

IV.

Pareiškėjas M. K. apeliaciniu skundu (b. l. 149-156, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu poilsio dienomis atliktą darbą jam priklausantį apmokėjimą – 6037,41 Lt, ir atitinkamai delspinigius iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Statuto 29 straipsnio 3 dalį, netinkamai išaiškino pamaininio darbo laiko režimo įvedimo tvarką ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu dirbo pamaininiu darbo laiko režimu. Nurodo Statuto 29 straipsnio 3 dalį ir daro išvadą, kad tam, jog konkretus pareigūnas būtų laikomas dirbančiu pamainomis, būtina nustatyti juridinių faktų visumą. Atkreipia dėmesį, jog tam, kad būtų galima konstatuoti Statuto 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto juridinio fakto – faktinio darbo pamainomis – buvimą, būtinas nuolatinumo požymis. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju darbas operatyvinėje grupėje turi pamaininio darbo požymių, tačiau operatyvinė grupė yra sudaroma kiekvienai pamainai atskirai, nėra paskirti nuolatiniai tik operatyvinėje grupėje dirbantys pareigūnai, visi pareigūnai tam tikru periodiškumu (maždaug po keturis kartus per mėnesį) yra paskiriami dirbti šioje grupėje ir vykdyti operatyvaus reagavimo funkcijas. Paaiškina, kad darbas operatyvinės grupės sudėtyje nėra vienintelė ir / ar pagrindinė jo darbo organizavimo forma, o tik viena iš jo pareigybei priskirtų funkcijų, kurią jis vykdydavo tik maždaug po keturis kartus per mėnesį. Teigia, kad didžiąją savo laiko dalį jis dirbo įprastu darbo laiko režimu ir tuo metu atlikdavo kitas (be darbo operatyvinėje grupėje) jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Paaiškina, kad kriminalinės policijos skyriaus ir operatyvaus valdymo padalinio veiklos tikslas, paskirtis ir darbo pobūdis iš esmės skiriasi. Mano, kad teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į tai, kad Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai, dirbdami operatyvinėje grupėje, būdavo pavaldūs pamainomis dirbantiems operatyvaus valdymo padalinio budėtojams, nusprendė, jog šie tyrėjai (taip pat ir pareiškėjas), kaip operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai, yra dirbantys pamainomis. Nurodo Statuto 29 straipsnį ir pažymi, kad konkretaus darbo laiko režimo pasirinkimas (nustatymas) lemia tam tikrus pareigūnų darbo ir poilsio režimo ypatumus, todėl pasirenkant konkretų darbo organizavimo būdą turi būti nustatomas vienas konkretus darbo laiko režimas, nes šių režimų taikymas vienu metu iškreipia pačią jų įstatyminio išskyrimo esmę. Mano, jog teismas, pasisakydamas dėl to, kad jam nustatytas darbo laiko režimas yra kintantis, klaidingai išaiškino ir taikė Statuto 29 straipsnio 1, 3 dalis. Paaiškina, kad jis nėra operatyviai į iškvietimus reaguojantis, faktiškai nuolat operatyvinėje grupėje dirbantis pareigūnas, todėl mano, jog negali būti laikomas pamainomis dirbančiu pareigūnu, kurio darbo pobūdis nulemtų būtinybę taikyti pamaininio darbo laiko režimo ypatumus. Daro išvadą, kad šiuo atveju nėra vieno iš Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių faktų – pareiškėjas nuolat pamainomis nedirba. Pažymi, kad dalį ginčijamo laikotarpio (nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. gruodžio 14 d.) galiojusio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 5-V-294 2 punkte buvo nustatyta, jog pareigūnų, dirbančių pamainomis, sąrašą bei konkrečią pamainos pradžią, pabaigą ir savaitės darbo laiko normą turi nustatyti policijos įstaigų vadovai. Nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-824 2 punktu policijos įstaigų vadovams buvo pavesta sudaryti ir patvirtinti pareigų, kurias einantys policijos pareigūnai laikomi dirbantys pamainomis, sąrašą. Pažymi, kad nurodytais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais buvo keičiama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinta Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcija, pagal kurios 1 punktą, ji skirta nustatyti pagrindines policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo nuostatas. Daro išvadą, kad pakeitimas taikomas policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimui reguliuoti. Kadangi pareiškėjas dirba ne operatyvaus valdymo padalinyje, o Kriminalinės policijos skyriuje, mano, jog minėtų įsakymų nuostatos jo veiklai netaikytinos. Atkreipia dėmesį, kad minėtais įsakymais teritorinių policijos įstaigų vadovams buvo pavesta tvirtinti konkrečioje policijos įstaigoje pamainomis dirbančių pareigūnų pareigybių sąrašus bei spręsti jų darbo organizavimo klausimus, tačiau nei viename šių įsakymų nenurodoma, kad policijos įstaigų vadovams būtų suteikti įgaliojimai įvesti pamaininį darbo laiko režimą. Daro išvadą, kad Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas tokių įgaliojimų ginčijamu laikotarpiu neturėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 73-1V-117 buvo patvirtinta Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarka, o ne pareigų, kurias užimantys pareigūnai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašas. Pažymi, kad Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarka tiesiogiai nenustato, jog operatyvinės grupės nariams yra įvedamas pamaininis darbo laiko režimas, o tik apibrėžia šios grupės narių tarpusavio pavaldumą, teises bei pareigas. Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo dar vieno iš Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių faktų – nei centrinės vidaus reikalų įstaigos, nei Mažeikių rajono policijos komisariato vadovo sprendimo dėl pamaininio darbo laiko režimo Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams įvedimo. Nurodo ginčijamu laikotarpiu galiojusią Statuto 29 straipsnio 5 dalies redakciją, Statuto 29 straipsnio 3 dalį ir daro išvadą, kad net ir pamainomis dirbantiems pareigūnams už poilsio dienomis atliktą darbą turi būti apmokama papildomai. Pažymi, kad teismas, net ir nusprendęs, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu dirbo pamaininiu darbo laiko režimu, turėjo įvertinti, ar pagrįstai už poilsio dienomis atliktą darbą su pareiškėju nebuvo atsiskaityta.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160-163, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad apeliantas patvirtino, jog pamainomis dirbo maždaug po keturis kartus per mėnesį, kas, atsakovo manymu, yra nuolatinumo požymis. Nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymai, galioję skundžiamu laikotarpiu, reglamentavo ne tik policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimą, bet nustatė ir policijos pareigūnų, dirbančių pamainomis 48 val. savaitės darbo laiko normą. Daro išvadą, kad tai yra vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas. Pažymi, kad Pareigybės aprašymo 7.18 punkte numatyta pareiga dirbti operatyvinės grupės sudėtyje pagal atskirus grafikus. Daro išvadą, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu dirbo operatyvinėje grupėje pamainomis. Nurodo Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, 161 straipsnio 1, 3 dalis, 194 straipsnį ir daro išvadą, kad apelianto teiginys, jog net ir pamainomis dirbantiems pareigūnams už poilsio dienomis atliktą darbą turi būti apmokama papildomai, neturi teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo darbo laiko organizavimo formos ir teisės į apmokėjimą už darbą poilsio dienomis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. ėjo Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo, o nuo 2008 m. spalio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą dirbo poilsio dienomis, tačiau už tai nebuvo mokama Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka. Be to, dirbto laiko dalį, nesant prašymo, atsakovas savavališkai kompensavo papildomomis poilsio dienomis, tačiau už šias dienas nesumokėjo. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbą“ atsisakė sumokėti už poilsio dienomis dirbtą laiką, kadangi pareiškėjo darbą operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais pagal grafiką vertino kaip darbą pamainomis, kuris nelaikytinas darbu poilsio dienomis. Taigi nagrinėjamo ginčo dalykas yra susijęs su pareiškėjo darbo laiko organizavimo formos nustatymu ir jo teisės į apmokėjimą už darbą poilsio dienomis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d įgyvendinimu.

Akcentuotina, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija). Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma; šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu; šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Statuto 31 straipsnyje yra numatyta galimybė statutinio pareigūno darbą organizuoti įvedant budėjimus, kai pareigūnas laisvu nuo tarnybos metu turi būti iš anksto aptartoje vietoje – įstaigoje arba namuose, kad jį būtų galima iškviesti atlikti neatidėliotinus, su tarnybos veikla susijusius, veiksmus.

Pažymėtina, jog aiškinant šias Statuto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. birželio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008, taip pat žr. administracines bylas Nr. A438-337/2009, Nr. A261-166/2009, Nr. A556-105/2009, Nr. A63 -1706/2009) laikomasi pozicijos, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu įstatymu – Statutu, kuriame pareigūnų darbo laikas yra specialiai ir išsamiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“). Statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai, turi būti įstatymo nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo užimamos pareigos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintą Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (toliau – ir Sąrašas), žr. šio Sąrašo 1.19 punktą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys bei bylos nagrinėjimo metu papildomai surinkti įrodymai (t. 1, b. l. 43–149, t. 2, b. l. 4–121) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo darbas realiai buvo organizuojamas kaip pamaininis. Byloje esantys įrodymai: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, budėjimo grafikai, Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-147 patvirtintas Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), dirbant aštuonias valandas per dieną, išskyrus atvejus, kai pagal grafikus jis buvo paskiriamas į operatyvinę grupę ir savo pareigas turėjo vykdyti 12 valandų. Tokie atvejai, t. y. darbas operatyvinėje grupėje, tyrėjams būdavo nustatomi keletą kartų (dažniausiai keturis) per mėnesį. Taigi pagrindinė pareiškėjo darbo funkcija – tyrėjo pareigų vykdymas – buvo organizuotas nustatant ne ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą (Statuto 29 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu darbas operatyvinėje grupėje, kaip papildoma darbo funkcija (susijusi su pagrindinės funkcijos atlikimu), – organizuotas nustatant budėjimą įstaigoje po 12 val. dieną ir/arba naktį (Statuto 31 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo įstatymo (Statuto) nustatytos sąlygos, leidžiančios vertinti pareiškėjo darbą kaip pamaininį ir, atitinkamai, taikyti jo atžvilgiu darbo laiko organizavimo ir apmokėjimo už darbą poilsio dienomis nuostatas, įtvirtintas Statuto 29 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau buvo minėta, konkretaus pareigūno atžvilgiu taikant 48 val. per savaitę darbo laiko normą, nustatytai Statuto 29 straipsnio 3 dalyje, nepakanka vien tos aplinkybės, jog pareigūno pareigybė yra įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, bet turi egzistuoti ir kitos teisiškai reikšmingos sąlygos: 1) vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos, kurioms įgyvendinti reikalinga atitinkama pareigybė, turi būti nepertraukiamai vykdomos (dirbama pamainomis); 2) turi būti priimtas įstaigos vadovo (nagrinėjamu atveju Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos) sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas užimantiems pareigūnams nustatymo.

Dėl šių sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog, visų pirma, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. rugpjūčio 16 įsakymu Nr. 5-V-499 patvirtinto Tipinio teritorinių policijos įstaigų operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos aprašo 2 punktu, teritorinė policijos įstaigos operatyvinė grupė apibrėžiama kaip operatyviai pavaldi operatyvaus valdymo padalinio budėtojui policijos įstaigos vadovo patvirtinta darbuotojų grupė, kuri privalo operatyviai reaguoti į skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius bei išvykti į įvykio vietas atlikti neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, palaikyti viešosios tvarkos, nukentėjusiems asmenims suteikti pagalbos ir pan. Kaip matyti iš pareiškėjo pareigybės – Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo – aprašymo (t. 3, b. l. 70–71), šios pareigybės tikslas – aiškinti įvykdytus ar ruošiamus vykdyti nusikaltimus ir teisės pažeidimus aptarnaujamoje teritorijoje ar priskirtų nusikalstamų veikų tyrimo srityje, vykdyti teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugoti viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrinti piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą pareigūno kompetencijai priskirtose bylose, vykdyti operatyvinę veiklą, analizuoti nusikalstamumo būklę, priežastis ir sąlygas priskirtoje teritorijoje ar atskirų nusikalstamų veikų tyrimo srityje, teikti siūlymus komisariato vadovybei dėl darbo kokybės pagerinimo. Atsižvelgiant į tai, bei vertinant pareigybės aprašyme nurodytas konkrečias pareiškėjo darbo funkcijas (t. 3, b. l. 71) darytina išvada, jog darbas operatyvinės grupės sudėtyje, operatyvus reagavimas į iškvietimus ir pan. nebuvo pagrindinė (esminė) pareiškėjui priskirta darbo funkcija bei jo darbo forma (pareigybės aprašymo 19 punkte nurodyta, jog pareiškėjui pavedama „pagal atskirus grafikus dirbti operatyvinės-tardyminės grupės sudėtyje“). Be to, iš atsakovo veiklą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų turinio (Reglamento 56–58 punktai, t. 2, b. l. 166; Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtintos Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarkos 2, 6, 13, 14, 16 – 17 punktai (t. 3, b. l. 47–49), taip pat kitos atsakovo pateiktos informacijos (Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2009 m. rugsėjo 23 d. tarnybinis prašymas dėl tarnybos organizavimo) matyti, jog ši grupė yra sudaroma kiekvienai pamainai atskirai, nėra paskirti nuolatiniai šioje grupėje dirbantys Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo padalinio pareigūnai, priešingai, kaip pripažįsta ir atsakovas, visi pareigūnai tam tikru periodiškumu buvo paskiriami dirbti šioje grupėje ir vykdyti operatyvaus reagavimo funkcijas. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo darbas operatyvinėje grupėje galėjo būti kvalifikuojamas kaip tam tikrų nuolatinių (nepertraukiamų) funkcijų vykdymas, suponuojantis teisinę būtinybę taikyti pareiškėjui pamaininio darbo laiko režimą.

Antra, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo priimtas policijos įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo pareiškėjui nustatymo. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 5-V-294 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo" pakeitimo" 2 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5-V-824 „Dėl policijos pareigūnų, dirbančių pamainomis, pamainos trukmės nustatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 5-V-294 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo" pakeitimo" pakeitimo" 2 punktu (t. 3, b. l. 34–37) policijos įstaigų vadovams buvo pavesta tvirtinti konkrečioje policijos įstaigoje pamainomis dirbančių pareigūnų pareigybių sąrašus bei spręsti jų darbo organizavimo klausimus (pamainos trukmės, pradžios, pabaigos). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad lokaliniais Mažeikių rajono policijos komisariato vadovo įsakymais pareiškėjo pareigybė buvo priskirta pamainomis dirbančių pareigūnų kategorijai. Priešingai, iš Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu (toliau – ir Įsakymas) patvirtintos Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarkos matyti, kad šiame teisės akte nėra įtvirtinta nuostatų, apibrėžiančių, jog operatyvinės grupės nariams yra įvedamas pamaininis darbo laiko režimas, nustatoma konkreti pamainos trukmė, jos pradžia ir pabaiga. Šiame Įsakyme (jo 2 punkte) buvo nurodyta (imperatyviai įtvirtinta), jog pamainomis dirbančiais teritorinės policijos įstaigos pareigūnais laikytini Operatyvaus valdymo padalinio budėtojai, kuriems pavaldi policijos komisariato operatyvinė grupė. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nedirbo Mažeikių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinyje, nevykdė šių padalinių pareigūnams priskirtų funkcijų, numatytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. rugpjūčio 16 įsakymu Nr. 5-V-499 patvirtinto Tipinio teritorinių policijos įstaigų operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos aprašo III skyriuje. Taigi pareiškėjo, kaip Kriminalinės policijos skyriaus pareigūno (tyrėjo) pareigybės tikslai, paskirtis ir darbo pobūdis (funkcijos) kokybiškai skyrėsi nuo Operatyvaus valdymo padalinyje dirbusių pareigūnų darbo pobūdžio, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikomos šiai policijos pareigūnų kategorijai nustatytos darbo laiko organizavimo formos. Todėl darytina išvada, jog remiantis ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiais teisės aktais, teritorinių policijos įstaigų operatyvinėse grupėse dirbę pareigūnai nebuvo imperatyviai priskirti pareigūnų, kuriems taikomas pamaininis darbo režimas, kategorijai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.) pareiškėjo darbas operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais (poilsio dienomis) negalėjo būti vertinamas kaip darbas pamainomis (Statuto 29 straipsnio 3 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas bei atliktas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdytų funkcijų specifiką, jo darbas policijos komisariato operatyvinėje grupėje pripažintinas budėjimo laiku (Statuto 31 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu akcentuotina, jog Įsakymo 13 punkte buvo numatyta, kad darbo laiku operatyvinės grupės pareigūnai privalo būti savo tarnybiniuose kabinetuose ir į įvykio vietą išvykti nedelsiant, gavę budėtojo nurodymą; ne darbo laiku (nuo 17.00 val.) ir poilsio bei švenčių dienomis operatyvinės grupės nariai savo buvimo vietą (ryšį) privalo suderinti su budėtoju, o gavę jo nurodymą nedelsiant atvykti į komisariato budėtojų padalinį arba tiesiai į įvykio vietą; apie atvykimą į įvykio vietą operatyvinės grupės pareigūnas privalo informuoti budėtoją. Statuto 31 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį; pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Vadovaujantis Statuto 31 straipsnio 3 dalimi, už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Bylos medžiaga patvirtina, jog, kvalifikavęs pareiškėjo darbą operatyvinėje grupėje kaip pamaininį darbą, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su šio darbo apmokėjimu, t. y. netyrė bei netikrino duomenų ar tinkamai buvo apmokėta (kitomis formomis kompensuota) už budėjimo laiką, atsižvelgiant į jo trukmę bei kitas įstatymuose (Statute) įtvirtintas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pabrėžtina, jog šioms aplinkybėms išaiškinti būtina įvertinti ir pareiškėjo pateiktų apskaičiavimų apie 2006-2008 m. laikotarpiu susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką pagrįstumą, jų atitikimą pirminiams darbo laiko apskaitos dokumentams (t. 1, b. l. 22–24; t. 2, b. l. 146–147).

Atsižvelgiant į tai, jog bylos aplinkybėms išaiškinti būtina įvertinti daug naujų įrodymų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, grąžinant šiam teismui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas