- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- AS-146-809-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02964-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Centro
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Centro poliklinikai ir Narimantui Balčiūnui dėl įsakymo ir ataskaitos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) pripažinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba ) direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. T1-775-(1.1.) „Dėl pacientui A. U. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) ir Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 14 d. kontrolės Nr. T3-12/2013 ataskaitą Nr. D17-99-(1.27.) neteisėtais bei juos panaikinti; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kurioje padarytą rašymo apsirikimą ištaisė 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, atsisakė priimti A. U. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui, taip pat grąžinti A. U. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remdamasis paminėtomis įstatymo normomis, teismas nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. T1-775-(1.1.), kuriuo nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. VšĮ Centro poliklinikoje jam buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teisėtumo.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atlieka teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę ir turi teisę atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Pagal minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, Tarnyba turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį (2 dalis). Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo per trisdešimt dienų gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, nurodytų šiame įstatyme, nutarimų vykdymo. Sisteminiu būdu aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės įstaigos, šiuo atveju Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, sprendimas ta apimtimi, kuria išreikšti viešojo administravimo institucijos valdingi patvarkymai, yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. jo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, jog tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A146-1195/2012, A502-2968/2011, A756-2036/2008 ir kt.).
Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendimai, kuriais įvertinama asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, ta apimtimi, kuria sveikatos priežiūros įstaigai nėra nustatyti valinio pobūdžio patvarkymai, o tik konstatuojama teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, negali būti administracinių bylų nagrinėjimo dalyku, kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nesuteikia kompetencijos ginti konkrečių asmenų teises, o sprendimai dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pacientams teisių ir pareigų tiesiogiai nesukuria. Bylos pagal pacientų skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės įstaigos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose. Pagal pobūdį sprendimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS146-153/2012, AS63-650/2011, A602-1249/2012, AS525-829/2011, AS63-104/2009 ir kt.).
Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sprendimai dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik tuo atveju, kai skundą teismui paduoda sveikatos priežiūros paslaugas teikusi įstaiga, kai ginčijamu sprendimu jai nustatyti valiniai viešojo administravimo subjekto patvarkymai.
Nagrinėjamu atveju skundą teismui dėl Tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. T1-775-(1.1.) panaikinimo padavė asmuo, kuriam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė buvo vertinama. Iš pareiškėjo skundo turinio teismas nustatė, kad ginčas keliamas dėl Tarnybos atlikto tyrimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rezultatų. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl atsisakė priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 14 d. kontrolės Nr. T3-12/2013 ataskaitą Nr. D17-99-(1.27.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 (publikuota: Administracinė jurisprudencija Nr. 21) yra konstatavęs, kad tarpinis dokumentas yra pagrindas įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) aktą – sprendimą, tačiau jis negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgdamas į minėtą išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčijama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 14 d. kontrolės Nr. T3-12/2013 ataskaita Nr. D17-99-(1.27.) yra tarpinio pobūdžio aktas, todėl, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS4-8/2009, AS63-551/2009), kurioje pažymėta, kad tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, dėl to toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. T1-775-(1.1.) ir Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 14 d. kontrolės Nr. T3-12/2013 ataskaitą Nr. D17-99-(1.27.) neteisėtais atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Reikalavimą įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. skundą teismas vertino kaip išvestinio pobūdžio, todėl jį taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas A. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas grindžia atskirąjį skundą teisminės gynybos prieinamumo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugo konvencijos 6, 13 str., ABTĮ 22 str. 1 d), pabrėždamas, jog siekiant paduoti skundą, asmeniui pakanka manyti, kad jo teisės buvo pažeistos viešojo administravimo subjekto aktu/veiksmais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų pažeidimo. Skundo priėmimo stadijoje teismas ėmėsi spręsti ne procesinio, bet materialiojo teisinio pobūdžio klausimą dėl to, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą, nors neišnagrinėjęs bylos iš esmės teismas neturėjo objektyvios galimybės a priori nustatyti, ar Įsakymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, ir ar dėl to jo skundas gali būti tenkinamas. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesilaikė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. nutartyje nenurodė, į kokią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas pripažintinas sukeliančiu jam teisines pasekmes, nes jis laikytinas prima facie įrodymu, t. y. jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d.). Pareiškėjas mano, kad Įsakymas, būdamas prima facie įrodymu, netiesiogiai sukuria jam pareigą įrodinėjimo procese paneigti Įsakyme išdėstytas aplinkybes, kitai šaliai remiantis šiuo dokumentu kaip prima facie įrodymu. Atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymas daro įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, pareiškėjas mano, kad šio Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti nagrinėjamas teismo administracinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 17 d. kreipėsi su skundu (b. l. 94–99) į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl jam VšĮ Centro poliklinikoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius pagal pareiškėjo skundą atliko VšĮ Centro poliklinikoje pacientui A. U. nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę ir surašė 2013 m. birželio 14 d. kontrolės Nr. T3-12/2013 ataskaitą Nr. D17-99-(1.27.) (toliau – ir Kontrolės ataskaita Nr. D17-99-(1.27.)).Kontrolės ataskaitoje Nr. D17-99-(1.27.) pateikė kontrolės išvadas, kad pacientui A. U. VšĮ Centro poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, taip pat pateikė Tarnybos rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ Centro poliklinikai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo (b. l. 117–121). Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Kontrolės ataskaitą Nr. D17-99-(1.27.), 2013 m. birželio 17 d. priėmė įsakymą Nr. T1-775-(1.1.) „Dėl pacientui A. U. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-775-(1.1.)), kuriame nustatė, kad VšĮ Centro poliklinikoje pacientui A. U. asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, t. y. buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kad šio paciento teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista. Įsakyme išaiškinta, kad pacientas ar VšĮ Centro poliklinika, nesutinkantys su šiuo įsakymu, turi teisę per vieną mėnesį nuo įsakymo kopijos įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas A. U. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. T1-775-(1.1.) ir Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 14 d. kontrolės Nr. T3-12/2013 ataskaitą Nr. D17-99-(1.27.) bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. skundą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai yra pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę.
Atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir jo nuostatas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinės kontrolės detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinės kontrolės dokumentų nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra kontrolės procedūros dokumentas, kuris savaime nesukuria teisinių pasekmių asmeniui (pacientui). Šis dokumentas tik parodo asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijos poziciją dėl tikrinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir gali būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl paslaugų netinkamo suteikimo asmeniui atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Teisines pasekmes asmeniui (pacientui) sukeliančiais administraciniais aktais, nagrinėtinais administracinio proceso tvarka, laikomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitų pagrindu priimti sprendimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-244/2013, AS146-647/2013, Nr.AS492-26/2013, Nr.A552-2713/2012, Nr.AS442-461/2010, Nr.A2-1217/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju toks sprendimas (bendrąja prasme) yra Tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. T1-775-(1.1.).
Viena iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos funkcijų – nagrinėti pacientų skundus. Skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (galioja 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. T1-137 redakcija). Pagal Aprašo nuostatas, kontrolės ataskaita dėl atitinkamų įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo ir pacientų teisių pažeidimo ar nepažeidimo yra vienas iš asmens skundo nagrinėjimo procedūros dokumentų (Aprašo 26.2 p.). Aprašo 29 punkte nurodyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas įforminant direktoriaus įsakymu. Aprašo 32 punkte įtvirtinta, kad asmuo pateikęs skundą ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantis su šio Aprašo 29 punkte nurodytu Tarnybos sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Minėtas teisinis reguliavimas aiškiai atriboja, kad ginčo administraciniame teisme nagrinėjimo dalykas yra Tarnybos sprendimas, priimtas išnagrinėjus asmens skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita yra tik skundo nagrinėjimo procedūros dokumentas, į kurį atsižvelgiama priimant sprendimą dėl asmens (paciento) skundo.
Tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. T1-775-(1.1.) yra Aprašo 29 punkte numatytas sprendimas, priimtas Tarnybai pagal kompetenciją išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Šis sprendimas, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, gali būti skundžiamas administraciniam teismui (Aprašo 32 p.).
Pirmosios instancijos teismas, 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 14 d. kontrolės Nr. T3-12/2013 ataskaitos panaikinimo, šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Ši nutarties dalis yra pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista. Tačiau nutarties dalis ta apimtimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. T1-775-(1.1.), yra nepagrįsta, neteisėta, todėl šioje dalyje naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos Įsakymas Nr. T1-775-(1.1.) priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. skundą, pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti šį skundą iš naujo laikytinas susijusiu su reikalavimu panaikinti Įsakymą Nr. T1-775-(1.1.). Todėl naikintina ir ta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. skundą iš naujo. Šio reikalavimo priėmimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ta apimtimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. U. skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. T1-775-(1.1.) panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. skundą. Perduoti šioje dalyje pareiškėjo A. U. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.