Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-718/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
1-51-718/2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01434-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
G. T., D. B.
Kaltinamasis
A. T., K. B.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas, Rimvydas Paulauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-51-718/2014(Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01434-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Renatai Safinai, Robertai Idzelytei-Baniulienei, Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorams Valdui Grabauskui, Vytautui Agintui,nukentėjusiesiems G. T., D. B.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,kaltinamiesiems A. T., K. B.,kaltinamųjų gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta viešųjų darbų bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturi mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per keturis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. T. ir K. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, sugadino svetimą turtą: 2012-09-22, apie 04.30 val., Kepėjų ir Pasiuntinių gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, A. T. ir K. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia be jokios priežasties įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra A. T. vieną kartą dešine koja spyrus nukentėjusiajam G. T. į krūtinės sritį, pastarajam nukritus ant grindinio ir praradus sąmonę, pradėjo jį spardyti, nemažiau penkis kartus spyrė į krūtinės, nugaros šonus, galvą, kojas, tyčia užlipo ant nukritusių nukentėjusiojo G. T. akinių, kurių vertė 293 litai, juos sulaužė, K. B. viena ranka apkabinęs nukentėjusiajam D. B. kaklą ir panaudodamas fizinę jėgą, kita ranka užlaužęs dešinės rankos riešą už nugaros vieną kartą spyrė į dešinę koją ir tokiu būdu D. B. parklupdė, toliau užlauždamas ranką ir panaudodamas fizinę jėgą, paguldė jį ant šono. Taip A. T. ir K. B. įžūliu elgesiu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. B. ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam G. T., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sugadino svetimą turtą padarydami nukentėjusiajam G. T. 293 litų turtinę žalą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, 2012 m. rugsėjo mėn., buvo Gargžduose su A. T., D. P., I. P. ir S. K., gėrė alų. Po kurio laiko D. P. su A. T. pradėjo pyktis, susipyko dėl to, kad ji paskambino A. T. sugyventinei S. D.. Mano, kad A. T. tuo metu gyveno su S. D.. Kai jie susikivirčijo, jis, K. B., nenorėjo ten būti, todėl nusprendė važiuoti į Klaipėda. Buvo apie 01.30 val. Pasiūlė A. T. kartu važiuoti, jis sutiko, paskambino S. D.. Į Klaipėdą atvažiavo taksi automobiliu, nuėjo į barą „Kurpiai“, kur tuo metu buvo S. D.. Į barą atvažiavo apie 02.00 val. S. D. tą vakarą jis pirmą kartą pamatė, ji buvo su drauge Julija. Jos sėdėjo pačiame baro gale, prie šokių aikštelės, ten netoliose buvo audio kolonėlė ir buvo sunku susišnekėti. Jis su A. T. gėrė alų, A. T. bendravo su S. D., jis, tai yra K. B., pasijuto vienas, S. D. draugė pasišalino. Tik vėliau sužinojo, kad A. T. ir S. D. draugė Julija vienas kito nemėgsta. Jis, K. B., pakalbino kažkokias merginas, pašoko su jomis, S. D. su A. T. buvo kartu. Nukentėjusiųjų bare nepastebėjo. Bare tuo metu buvo daug žmonių. 04.00 val. išjungė muziką, baras užsidarė. S. D. pasigedo striukės. Jis paprašė apsaugos darbuotojo, kad padėtų paieškoti. Už 10 min. rado striukę už baro, S. D. pasiėmė striukę ir visi išėjo į lauką. Tuo metu apsaugos darbuotoju dirbo A. K.. Jie išėjo iš baro paskutiniai. Apsaugos darbuotoją matė pirmą kartą, šiame bare yra buvęs 3 kartus. Išėję iš baro ėjo Mėsininkų g. link Kepėjų g., Kepėjų ir Mėsininkų gatvių sankryžoje A. T. su S. D. pradėjo aiškintis, kas kaltas dėl jų pašlijusių santykių, jie kalbėjo pakeltu tonu. Jis, K. B., nenorėjo jų klausytis, todėl kiek atsiliko. Iš baro jie ėjo namo. Jis gyvena Gedminų g., o A. T. turėjo eiti pas S. D.. Ties Kepėjų g. ir Vežėjų g. pamatė prie namo kampo stovinčius du jam nepažįstamus asmenis, prie jų stovėjo A. T., S. D. sakė: „baikite, liaukitės“. Jis nesuprato kas ten vyksta. D. B. stovėjo jam atsukęs nugarą, A. T. - šonu. Žengė dar kelis žingsnius į šoną ir suprato, kad vyksta konfliktas. Konflikto pradžios nematė. G. T. laikė A. T. už rankos, o D. B. mosikavo rankomis A. T. prie galvos, A. T. petimi bandė gintis nuo smūgių. Jis, tai yra K. B., pagalvojo, kad A. T. yra užpultas, o S. D. išsigandusi šaukė: „baikite, liaukitės“. Suprato, kad reikia tą konfliktą nutraukti. Žinojo, kad A. T. yra fiziškai stiprus ir jeigu tas konfliktas išsivystys, neaišku kaip jis gali baigtis. Jis, K. B., griebė D. B. už nugaros, suėmė už pažastų, pradėjo jį tempti nuo konflikto vietos. D. B. pradėjo šaukti: „aš seimo narys“. Jis bandė jį tempti, o jis muistėsi, vis šaukė, kad yra seimo narys. Jis, K. B., jį nutempė apie 2,5 m., pasodino ant žemės ir prispaudė su savo krūtine jo krūtinę prie žemės. Po to jį paleido, o jis paėmė savo paltą ir juo užsidengė. Kai jis, K. B., atsistojo, pamatė šalia stovintį A. T.. Kai jis traukė D. B., S. D. pasišalino. Matė, kaip A. T. bandė išsivaduoti iš G. T., G. T. laikė A. T. ranką, A. T. bandė ištraukti ranką. A. T. traukė ranką, su visu svoriu sukdamasis apie savo ašį. Visas veiksmas vyko tarp dviejų stulpų. Kai A. T. traukė ranką, G. T. trenkėsi į stulpą su galva, atsitrenkęs atšoko, kelis žingsnius paėjo ir aukštielninkas krito nuo šaligatvio ant gatvės. Kraujo nebuvo. G. T. buvo labai girtas, D. B. buvo blaivesnis. A. T. pasakė, kad Skaistė dingo ir reikia ją rasti. Jis, A. T., pasakė, kad eis Vežėjų g., o jam, K. B., liepė eiti link Tiltų g. A. T. rado S. D. V. g. Jis, K. B., ėjo Tiltų g. Prie prekybos centro „Kiras“ būriavosi jaunuolių kompanija. Prie jo atvažiavo policijos pareigūnai, pribėgo D. B. ir dūrė į jį pirštu, apkaltino, kad jis jį mušė. Įsėdo į policijos automobilį, pakeliui policijos ekipažas paėmė A. T., jis buvo prie parduotuvės „Iki“, A. T. buvo su S. D., juos, tai yra kaltinamuosius, nuvežė į komisariatą. D. B. agresyviai elgėsi, jis bandė smūgiuoti į galvą A. T., bet jis pasilenkė, nematė, kad A. T. smūgiuotų. G. T. laikė A. T. už kairės rankos. Kai G. T. nukrito, bandė keltis, buvo sąmoningas, kažką burbėjo. Jis, K. B., D. B. paėmė už pažastų, taip ir pasodino jį spausdamas už krūtinės, jis labai priešinosi. G. T. į atsitrenkė į stulpą, ant kurio yra kelio ženklas „50 metrų sustoti draudžiama“. Baro „Kurpiai“ apsaugos darbuotojo nepažįsta, galėjo jam skambinti dėl parduodamų baldų. Su liudytoju A. T. yra bendravęs telefonu, liudytojo telefono numerį A. T. davė advokatas V.Žarkovas. A. T. pasakė, kad jie, kaltinamieji, nori dalyvauti apklausoje, vėliau A. T. paskambino ir pasakė, kad išvažiuoja į Vilnių, jam kainuoja visi važinėjimai ir prašė kompensuoti kelionės išlaidas. Po to su liudytoju susitikę nebuvo. Po įvykio buvo susitikęs su D. P., sakė jai, kad tarp jo, A. T. ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas. Matė, kad D. B. turėjo akinius, nepastebėjo, ar akinius turėjo G. T.. Ant žemės nukritusių akinių nematė, nes buvo tamsu. Nematė, ar G. T. buvo spardomas. Kai pamatė gulintį G. T., prie jo nieko nebuvo. S. D. jam minėjo, kad jos apklausų metu jai buvo daromas spaudimas. Jis, tai yra K. B., norėjo tik nutraukti konfliktą. Po įvykio A. T. jam pasakė, kad D. B. bare buvo priėjęs prie S. D..

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m rugsėjo 22 d. jis kartu su K. B. atvažiavo į klubą „Kurpiai“. Prieš tai buvo Gargžduose pas S. K., kepė šašlykus. Tuo metu jis draugavo su S. D.. D. P., su kuria turi bendrą vaiką, iš jam priklausančio telefono paskambino S. D., dėl ko jis supyko ir iš Gargždų išvažiavo. Paskambino S. D., sužinojo, kad ji yra klube “Kurpiai”. Apie 2.00 val. nakties su K. B. į “Kurpius” atvažiavo taksi automobiliu. S. D. buvo su drauge Julija. Gurkšnojo alų, šoko, bendravo, kadangi su Julija nebendravo, nematė kaip ji išvažiavo. K. B. vaikščiojo po klubą. Būnant bare D. B. buvo priėjęs prie S. D., pakvietė Skaistę šokti. S. D. atsisakė. Jis, A. T., liepė D. B. eiti iš čia ir jis nuėjo. D. B. su draugų kompanija sėdėjo baro antrajame aukšte. Vėliau, prieš barui užsidarant, S. D. pasakė, kad jos raktai dingo, visi nuėjo pas apsaugos darbuotoją, kuris pasakė, kad reikia palaukti kol visi žmonės išsiskirstys.Vėliau Skaistė pati rado savo raktus. Išėję iš baro ėjo visi kartu Kepėjų g., jis, tai yra A. T., su Skaiste pradėjo aiškintis kas iš jų kaltas, kad jie nesusituokė. K. B. nuo jų atsiliko, ėjo 10 m. atstumu. Kepėjų -Vežėjų g. prie namo kampo pamatė du stovinčius vyriškius. Praeinat pro tuos vyrus, išgirdo frazę „ko čia aiškinatės“.Tai pasakė G. T. ir stvėrė A. T. už kairės rankos. Tada kitas vyras, D. B., pasakė „čia ta merga iš baro“. Tada jis, tai yra A. T., suprato, kad čia tas pats vyras iš baro, kuris kvietė šokti S. D.. D. B. užsimojo dešine ranka, trenkė jam per petį, jis, tai yra A. T., atsitraukė visa jėga ir atsisukęs pamatė G. T. gulintį ant žemės. Jis gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies, buvo sąmoningas, judino kojas ir rankas. K. B. laikė apsikabinęs D. B.. Jis tik norėjo apsiginti ir išvengti smūgio į galvą. Pastebėjo, kad S. D. nėra. Paliko G. T. gulintį, nuėjo ieškoti draugės, kurią rado prie naktinio klubo “Elcalor”. K. B. nubėgo link Tiltų g., norėjo sustabdyti maršrutinį taksi automobilį. Su S. D. ėjo Tiltų g., nuėjo prie “Pajūrio” prekybos centro. S. D. papasakojo, kad ten buvo seimo narys, kad jis ją mergino dar iki to įvykio, kol A. T. su K. B. atvyko į klubą. Prie jų privažiavo policijos automobilis, K. B. jau sėdėjo automobilio viduje, juos nuvežė į policijos komisariatą. Po įvykio buvo skelbimas, kad ieškomi asmenys, matę tą įvykį, nurodytas advokato telefono numeris. Lapkričio mėnesį advokatas pranešė, kad atsiliepė žmogus, matęs įvykį, pasakė, kad reikės dalyvauti šio liudytojo apklausoje, apklausa turėjo vykti policijoje. Skelbimo turinio nežino. Ieškoti liudytojų patarė advokatas, su liudytoju susitikęs nebuvo. Jokio atsakomojo smūgio nukentėjusiajam nesudavė, nukentėjusysis buvo neblaivus ir iš inercijos ištrauktos rankos trenkėsi į stulpą. Jis to nematė, nes buvo nusisukęs. Kai atsisuko, nukentėjusysis G. T. jau gulėjo ant žemės. Jokio poveikio liudytojai S. D. nedarė, nesakė jai ką sakyti per apklausas. S. D. pati jam pasakojo, kad ją apklausiant tyrėjas Antanavičius darė jai psichologinį spaudimą

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2012-09-22 su G. T. buvo bare „Kurpiai“, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo su draugais, su krepšinio komandos „Neptūnas“ treneriais. Nors vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi gerai. Draugai sėdėjo klubo antrajame aukšte, jis su G. T. – pirmajame. Kaltinamieji su merginomis taip pat buvo pirmajame aukšte, sėdėjo prie laiptų į antrą aukštą. Su kaltinamaisiais nebendravo, bet buvo apsižodžiavę. Jam, D. B., lipant į baro antrą aukštą, A. T. pakišo jam koją. Kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kai A. T. pakišo koją, nieko jam nesakė, nes pamanė, kad kaltinamasis tiesiog juokauja, ar nori susipažinti. Paklausė kaltinamojo, ar jis nesuklydo, tada A. T. pasiūlė išeiti į lauką „išsiaiškinti“, jis, D. B., į tai nereagavo ir užlipo į antrą aukštą. Suprato, kad kažkuo nepatiko A. T.. Baro apsaugos darbuotojų pagalbos neprašė. Su kaltinamųjų merginomis nešoko. Bare buvo apie 2 valandas. Apie 4.00 val. baras užsidarė ir jis su G. T. susiruošė eiti namo. Kai ėjo iš baro, kaltinamieji liko bare, garsiai ginčijosi su merginomis, šaukė. Netrukus po kelių minučių lauke juos pasivijo kaltinamieji A. T. ir K. B.. Su jais buvo mergina. A. T. užpuolė G. T., spyrė jam į koją, į krūtinę, tada pradėjo spardyti kojomis jį gulintį. Iš pradžių nukritęs G. T. gulėjo ant nugaros, o kai A. T. pradėjo jį spardyti, susirietė. Taip pat A. T. sulaužė G. T. akinius, tyčia užlipo ant jų. Akiniai nukrito ant grindinio po A. T. suduoto smūgio. Jis, tai yra D. B., norėjo apginti G. T., tada jį užpuolė K. B., apkabino iš už nugaros jam už kaklo, smaugdamas jį, užlaužė jam ranką už nugaros, spyrė ir pargriovė jį ant žemės. D. B. šaukė ir liepė nejudėti, nes bus blogai. Su kaltinamaisiais buvusi mergina šaukė, prašė kaltinamųjų liautis. Vėliau kaltinamieji pasišalino, prieš tai liepė nejudėti. Pamatęs, kad G. T. guli be sąmonės, paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 pagalbai. Būdamas šoko būsenoje bandė papasakoti pareigūnui, kokia linkme nubėgo įtariamieji. Medicininės pagalbos G. T. nekvietė, nes buvo šoko būsenoje, jis apčiuopė G. T. pulsą. Tuo metu buvo Kepėjų gatvėje. Jis pats sekė bėgančius kaltinamuosius. Ėjo link Tiltų gatvės, dairėsi į šonus. Sutikti asmenys nurodė, kad kaltinamieji nubėgo link senojo turgaus. Besivydamas kaltinamuosius telefonu bendravo su pagalbos tarnybos Nr. 112 darbuotoju. Policijos pareigūnai sulaikė K. B., o vėliau ir A. T., kuris buvo su mergina. Mergina buvo sutrikusi, sakė A. T., kad “ir vėl kartojasi”. Merginos policijos pareigūnai sulaikę nebuvo. Vėliau policijos pareigūnai paprašė atvykti rašyti pareiškimą, bet jis nusprendė sugrįžti pas draugą G. T.. Jam grįžus į įvykio vietą, G. T. sėdėjo ant šaligatvio, šalia buvo jo sulaužyti akiniai, jis sunkiai orientavosi. G. T. buvo vienas. Jis, tai yra D. B., pasiūlė jį palydėti iki namų Liepų g., palydėjęs G. T. nuvažiavo į komisariatą. G. T. kaktoje matėsi gumbas, buvo įdrėskimų, jis skundėsi skausmais krūtinės srityje. Kaltinamųjų neprovokavo, ramiai ėjo namo iš baro. Net nespėjo suvokti kas vyksta ir nespėjo apsiginti. Jokių sužalojimų kaltinamiesiems nepadarė. Dėl patirto įvykio buvo įžeistas jo orumas, pasijuto nemaloniai, jam padaryta 5000 Lt dydžio neturtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuosius atpažino iš foto nuotraukų. Įvykio metu jis, D. B., gyveno Vilniuje, buvo atvykęs Klaipėdą, nes čia gyvena jo mama. Su S. D. asmeniškai nebendravo.

Nukentėjusysis G. T. parodė, kad 2012-09-22 su draugu D. B. nuėjo į barą „Kurpiai“, bare gėrė degtinę ir viskį. Prieš tai buvo „Klaipėda“ viešbučio bare, ten išgėrė apie 80-120 g degtinės. Buvo sąmoningas, jautėsi gerai. Apie 4.00 val. baras užsidarė, todėl jie su D. B. išėjo į lauką, ruošėsi susirasti taksi automobilį, kad D. B. galėtų grįžti namo. Einant Kepėjų gatve prie 9-o namo juos pasivijo grupė asmenų. Tuo metu buvo nusisukęs, atsisukęs pajuto smūgį koja į krūtinę. Nematė, kas smūgiavo, nes viskas įvyko labai greitai. Prarado sąmonę, o kai po kurio laiko sąmonę atgavo, atsikėlė, atsisėdo ant šaligatvio. Atgavęs sąmonę jis gulėjo šonu ant šaligatvio. Tuo metu jis buvo vienas. Vėliau atėjo D. B., paklausė kaip jaučiasi, ar važiuos į ligoninę, padavė jam akinius. Akiniai buvo sulaužyti, vienas lęšis buvo sudužęs. Užsidėjo akinius, kad matytų nors viena akimi. Į ligoninę važiuoti atsisakė, nes jautė, kad lūžusių kaulų nėra. D. B. palydėjo jį namo ir išvažiavo. Nepamena, ar būnant bare vyko konfliktai su kaltinamaisiais. Pats su kaltinamaisiais nekonfliktavo. Įvykio aplinkybes sužinojo iš D. B.. Sekančią dieną po įvykio kreipėsi į ligoninę, nes susidarė kraujosruvos, jis išsigando. Ligoninėje buvo padarytas galvos smegenų patikrinimas - kompiuterinė tomografija, komplikacijų po įvykio nekilo. Galvos dešinėje pusėje buvo guzas, abu riešai ir kelis buvo nubrozdinti. Po įvykio ant veido susidarė didelės kraujosruvos, todėl vengė eiti į susitikimus, kas turėjo įtakos jo verslui, nes jis dirbo direktoriumi trijose bendrovėse. Akinių vertė 293 Lt. Buvo įžeistas jo orumas, jautėsi nepatogiai dėl kraujosruvų veide, jam padaryta neturtinę žalą įvertina 8000 Lt.

Liudytoja D. P. parodė, kad A. T. yra jos buvęs draugas, su juo turi bendrą vaiką. Paties įvykio nematė, skaitė apie jį laikraštyje. Tuo metu gyveno su A. T.. Įvykio dieną buvo Gargžduose pas puseserę, visi vartojo alkoholį. Su A. T. susipyko, todėl jis kartu su K. B. išvažiavo į Klaipėdą. Kur jie nuvažiavo, ji nežino. Su A. T. susitiko po 2 dienų. Jis trumpai papasakojo apie įvykį, sakė, kad nukentėjusieji patys kalti. Sekančią dieną vakare K. B. buvo atvažiavęs pasiimti automobilio, kurį buvo palikęs išvažiavęs su A. T., ir papasakojo, kad įvyko muštynės su nukentėjusiaisiais, kad nukentėjusieji kalti dėl įvykusių muštynių ir kad buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai. Bare “Kurpiai” nukentėjusysis priekabiavo prie S. D., todėl ir kilo konfliktas. Muštynių iniciatoriais buvo nukentėjusieji. K. B. pirmasis pasakė apie muštynes. A. T. yra anksčiau vartojęs smurtą prieš ją, dėl to kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, nes su kaltinamuoju susitaikydavo. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. klausė jos, ką ji pasakojo apklausos metu. Kaltinamųjų kūne sužalojimų nebuvo. Su kaltinamuoju A. T. šiuo metu jokių santykių nepalaiko.

Liudytoja S. D. parodė, kad kelis metus gyveno kartu su kaltinamuoju A. T., su K. B. yra pažįstami. 2012-09-21 vakare su drauge išėjo į miestą, iš A. T. telefono numerio paskambino D. P., nes tuo metu A. T. gyveno su ja. Po kurio laiko paskambino pats A. T., paklausė, kur ji yra, ir pasakė, kad atvažiuos. A. T. skambino apie 1.00 val., ji tuo metu buvo bare „Kurpiai“. A. T. į barą atvažiavo kartu su K. B. apie 1.30 val. Kaltinamieji buvo išgėrę. Visi kartu sėdėjo prie šokių aikštelės, prie baro – ji, tai yra S. D., su drauge, ir abu kaltinamieji. Visi vartojo alkoholį, gėrė alų, šoko. Bare nukentėjusysis D. B. pakvietė ją šokti, bet ji atsisakė. Kaltinamajam A. T. tai nepatiko. Jis pasakė nukentėjusiajam „eik iš čia“, „ varyk iš čia”. D. B. nuėjo nieko neatsakęs. Vėliau visi išėjo į lauką parūkyti, ten buvo nukentėjusysis D. B. su draugu. A. T. su nukentėjusiuoju vėl apsižodžiavo. Kai baras užsidarė, pastebėjo, kad pametė raktus, jų ieškojo. Suradusi raktus ji su kaltinamaisiais išėjo iš baro. Su ja buvusi draugė namo išvažiavo anksčiau. Visi kartu ėjo link centrinės gatvės, ėjo susikabinusi su A. T., K. B. ėjo toliau jiems iš paskos, apie 10-12 m atstumu. Pamatė stovinčius du vyrus, priėjusi arčiau pamatė, kad tai D. B. su draugu. Jie stovėjo, šnekėjosi. D. B. pasakė: „čia ta mergaitė iš baro“, ir įvyko konfliktas. Matė, kaip A. T. sudavė smūgį G. T., kuris nuo suduoto smūgio krito ant nugaros. Paties smūgio nematė, bet A. T. stovėjo šalia nukentėjusiojo, po to nukentėjusysis G. T. nugriuvo. Trumpam nusisuko, mano kad G. T. krisdamas atsitrenkė galva į grindinį ir dėl to prarado sąmonę. D. B. ėjo link G. T., bet K. B. jam neleido, sulaikė jį, jie atsistojo vienas prieš kitą. Nematė, ką tuo metu darė A. T., tik pastebėjo kojos smūgį į gulinčio G. T. pusę. Išsigandusi pabėgo. Po 2-3 min. ją pasivijo A. T., ji tuo metu ėjo link “Pajūrio” prekyvietės. A. T. pasakė, kad nieko rimto neįvyko. Sustojo prie “Pajūrio” prekyvietės, tuo metu prie jų privažiavo policijos ekipažas ir išvežė A. T.. Jis prašė jos važiuoti kartu, bet ji nusprendė važiuoti namo. Buvo išsigandusi, neklausė A. T., kur yra K. B.. Sekančią dieną paskambino A. T. ir pasisiūlė ateiti į svečius. Jis skambino tą pačią dieną 14.00 val. Atvažiavęs pasakojo, kad įvyko tik susistumdymas. Kad A. T. būtų sužalotas, nepastebėjo. Mano, kad kažkas pastūmė ir spardė gulintį G. T.. A. T. sakė, kad kalti nukentėjusieji. Praėjus mėnesiui laiko, kai A. T. pas ją, tai yra S. D., apsigyveno, jis paprašė, kad ji nueitų į policiją ir duotų jam palankius parodymus. A. T. prašė, kad ji pasakytų, kad nieko nematė, kad A. T. bandė išsisukti nuo smūgio, todėl G. T. nukrito, kad čia viskas įvyko netyčia ir kad G. T. griebė A. T. už rankos. Ji sutiko, nes su A. T. santykiai buvo artimi, nuėjo į policijos komisariatą ir davė neteisingus parodymus. Po kurio laiko išsigando, pajuto atsakomybę ir pasakė tiesą. K. B. jos neprašė keisti parodymų, bet kai A. T. to prašydavo, jis stovėjo šalia. A. T. jos atžvilgiu buvo naudojęs smurtą. G. T. savo elgesiu A. T. neprovokavo.

Liudytoja J. K. parodė, kad įvykio dieną su drauge S. D. buvo klube “Kurpiai”. Į klubą atėjo po 0.00 val., vėliau atvažiavo A. T., todėl ji, J. K., nuėjo ir atsisėdo toliau nuo jų, nes A. T. jai nepatiko. S. D. su A. T. šoko. Vėliau ji, J. K., išėjo namo. Su A. T. apie įvykį nesikalbėjo. Sekančią dieną paskambino S. D., papasakojo, kad įvyko muštynės, kad ją kvietė šokti seimo narys ir dėl to A. T. supyko. A. T. yra ūmaus ir karšto būdo, stačiokas, dėl to ir kilo konfliktas. Kai yra išgėręs, tampa agresyvus, greitai supyksta. Iš S. D. girdėjo, kad A. T. yra pavydus. S. D. pasakojo, kad A. T. susimušė dėl pavydo jai. Kai S. D. gyveno su A. T., jis jai liepė duoti neteisingus parodymus.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2012 m. rugsėjį, tiksliai datos nepamena, dirbo bare “Kurpiai” apsaugos darbuotoju. Konflikto nepastebėjo. Pamena kaltinamąjį A. T., nes jis iš baro išėjo paskutinis, ieškojo pamestų raktų. A. T. buvo su drauge. Su jais buvo kaltinamasis K. B.. A. T. bare elgėsi ramiai, agresyvus nebuvo, buvo išgėręs. A. T. su K. B. į barą atėjo jau išgėrę alkoholio, bare gėrė alų. Į barą dirbti jis, tai yra A. K., atėjo 22.00 val., D. B. su kompanija jau buvo bare. Jie sėdėjo VIP balkone virš baro. A. T. sėdėjo baro gale. K. B. jis, liudytojas, galėjo skambinti dėl senų baldų, kuriuos kaltinamasis pardavinėjo, pirkimo. Kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo.

Liudytoja O. J. parodė, kad dirba bare „Kurpiai“ vadybininke. 2012-09-22 buvo minėtame bare, bet nedirbo. Matė, kad bare yra G. T., D. B., taip pat matė kaltinamąjį A. T.. K. B. nematė. A. T. sėdėjo baro gale, nukentėjusieji – kitoje vietoje. Jokio konflikto nematė. Apie muštynes perskaitė laikraštyje.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinėje. Įvykio dieną, tiksliai datos nepamena, dirbo kartu su kolega A. M..Gavo pranešimą, kad Tiltų g. ties „Pajūrio“ prekyvietės pastatu įvyko konfliktas, kad sumuštas žmogus, o jį sumušę asmenys yra sekami. Nuvykus pamatė vyrą, prie jo buvo dar 5 asmenys. Liepė važiuoti į komisariatą, tada paaiškėjo, kad yra dar vienas konflikto dalyvis, kurį pamatė stovintį už kampo. Į policijos komisariatą nuvežė tik du asmenis, tai yra kaltinamuosius, o kitiems, turintiems pretenzijų, liepė patiems vykti. Tarp sumuštų asmenų buvo seimo narys D. B., kuris ir atpažino vieną iš kaltinamųjų, sakė, kad jis su draugais sumušė jį, tai yra D. B., ir jo draugą. Sužalotų asmenų nebuvo. Greitoji medicininė pagalba kviečiama nebuvo.

Liudytojas A. T. parodė, kad prieš 1,5 metų „Vakarų Eksprese“ perskaitė skelbimą, kad ieškomi vieno įvykio liudytojai. Kadangi įvykį matė, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Tai buvo advokato V.Žarkovo telefono numeris. Jam paaiškino, ką matė, paliko savo kontaktus. Žinojo, kad įvyko konfliktas tarp „paprastų“ piliečių ir seimo nario. Apie šį konfliktą kalbėjo žiniasklaidoje, rašė laikraščiuose. Įvykio dieną buvo naktiniame klube „Elcalor“, ten šoko, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kartais eidavo parūkyti į patalpą, skirtą klubo personalui. Rūkymo kambario langai išeina į Kepėjų ir Tiltų g. Rūkydamas sėdėjo ant palangės, langai buvo praviri. Išgirdo, kad netoli vyksta konfliktas, girdėjo riksmus, grasinimus, keiksmažodžius. Pažiūrėjęs pro langą pamatė vyrą su moterimi, moteris garsiai šaukė, prie jų priėjo kitas vyras, kuris pradėjo su tuo vyro konfliktuoti. Netrukus prie jų priėjo dar du vyrai. Vienas vyras labai pykosi su kitu vyriškiu, bandė jį pargriauti. Tada prie jų priėjo kitas smulkaus sudėjimo vyras, griebė už juosmens vieną iš ten buvusių vyriškių ir konfliktas pasibaigė, jie visi išsiskirstė, nuėjo link Turgaus g. Girdėjo, kad jie juokėsi. Girdėjo, kaip vienas iš jų sakė, kad yra seimo narys. Šis vyras priekabiavo prie kito stambaus kūno sudėjimo vyro, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, sakė, kad užmuš, griebė jam už rankos, tai yra provokavo konfliktą. Tada prie to vyro, prisistačiusio seimo nariu, priėjo kitas vyras, griebė jam už juosmens, nutempė toliau ir pasodino ant žemės. Jis išsigandęs uždengė galvą švarku ir pradėjo šaukti, kad jį muša. Tai jam, A. T., pasirodė labai juokinga, nes to asmens niekas nemušė. Jis taip ir sėdėjo ant žemės kol nesibaigė konfliktas. Pasibaigus konfliktui jis atsistojo ir nuėjo link Turgaus g. Moteris kažkur dingo, mano, kad ji nuėjo link Tiltų g. Vienas vyriškis krisdamas atsitrenkė į stulpą. Jis taip pat konfliktavo su tuo pačiu asmeniu, kaip ir seimo narys. Kaip suprato, jis buvo seimo nario draugas. Atsitrenkęs į stulpą jis nukrito, po to atsistojo ir nuėjo. Jis vartojo necenzūrinius žodžius, sąmonės praradęs nebuvo. Mano, kad tas asmuo susižalojęs nebuvo, medicininės pagalbos jam nereikėjo. Niekas kojomis nespardė. Stambaus kūno sudėjimo vyras, apie kurį pasakojo, yra kaltinamasis A. T., o kitas kaltinamasis, K. B., nutempė seimo nariu prisistačiusį vyriškį. Įvykį matė taip pat klubo valytoja ir indų plovėja. Mano, kad konflikto dalyviai buvo neblaivūs. Advokatas V.Žarkovas atstovauja jį, liudytoją, civilinėje byloje, kurioje jis yra atsakovas. Bendrauja su juo taip pat ir įvairiais savo baro reikalais. Yra bendravęs su kaltinamuoju K. B., jam yra sakęs, kad apmokėtų jam kelionės iš Vilniaus išlaidas, jeigu nori, kad jis, liudytojas, važinėtų į apklausas. Daugiau su juo nei telefonu, nei sms žinutėmis nebendravo. Vienas iš jo turimų telefonų buvo skirtas jam priklausančio baro reikmėms, mano, kad telefonu galėjo bet kas pasinaudoti ir iš jo skambinti ir rašyti žinutes K. B.. Uždarius barą telefono aparatas dingo, jį galėjo paimti nenustatytas asmuo. Be to, pats turėjo kelis telefono aparatus, kuriais taip pat daug kas galėjo naudotis. Matė visą konfliktą, matė, kad laikraščiuose rašo netiesą. Buvo rašoma, kad užpultas seimo narys, kad jis buvo spardomas. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo.

Specialisto išvadai paaiškinti teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas G. P. patvirtino specialisto išvadą ir teismui parodė, kad nukentėjusiojo G. T. visi galvos sužalojimai atsirado nuo ne mažiau kaip 2 tiesioginių trauminių kontaktų, vienas trauminis kontaktas kaktos viduriniojoje dalyje, galvos viršutinės srities vidurinėje dalyje padarytas netaisyklingos formos nubrozdinimas, kurio viršutinis kraštas siekia galvos plaukuotosios dalies ribą, o apatinis nubrozdinimo kraštas buvo nutolęs per 4,5 cm. To sužalojimo pasekoje buvo sumušti minkštieji audiniai, minkštųjų audinių tynimas nusileido žemyn, per tarpuakį į abiejų akių sritis, taip susiformavo antrinės kraujosruvos, taip vadinamasis akinių simptomas. Kitas trauminis kontaktas buvo viršugalvio viršutinėje pusėje, šoninėje srityje kur buvo rasta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva. Todėl visi galvos sužalojimai buvo būtent nuo 2 trauminių kontaktų. Tai yra kontaktavus galvos priekine dalimi ir galvos viršutinės pusės užpakaline dalimi. Kitose kūno srityse rasti kiti sužalojimai, rankos ir kojos nubrozdinimai. Kojose nubrozdintos abiejų kelių priekinės sritys, kairio kelio priekinėje srityje buvo poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais. Apatinėje priekinio paviršiaus srityje, odos nubrozdinimo epidermio kryptis rodo, kad buvo poveikis ne kaip įprastai iš viršaus žemyn, kaip paprastai būna žmogaus griovimo metu, kai žmogus inercinė jėga veikiama ima judėti ir slysta nuo viršaus žemyn kūno atžvilgiu, atvirkščiai ? iš apačios į viršų, toks poveikis galimas virtimo metu ar būti nuo poveikio buku daiktu ar bukabriauniu daiktu į kelių sritį iš apačios į viršų, iš priekio į užpakalį kūno atžvilgiu. Kito kelio srityje rastos dvi poodinės kraujosruvos, kurios išsidėsčiusios yra ne tame pačiame lygyje, o išsidėsčiusios viena aukščiau kitos, dešino kelio vidinėje dalyje, o kita truputį žemiau dešino kelio priekinio paviršiaus išorinėje pusėje. Vienu momentu tokie sužalojimai susidaryti negali, vadinasi tai ne mažiau dviejų trauminių kontaktų pasekmė. Nebent keliui vienu momentu atsitrenkus tarp dviejų kietų daiktų, kurie turi kažkokius tarpus. Kairio riešo vidutiniame priekiniame paviršiuje rastas paviršinis odos nubrozdinimas, turintis epidermio atsisluoksniavimą iš viršaus žemyn.Toks sužalojimas susidaro ne kai žmogus griūna priekiu, ranka slysta į priekį plaštaka į priekį, o atvirkščiai,– kai plaštaka atsitrenkia į kokį kietą buką daiktą, priešinga kryptimi rankos atitraukimo momentui. Dešinio riešo apatiniame krašte sužalojimas, kurio apatinės dalies epidermio atsisluoksniavimas eina iš viršaus žemyn, rodo kontaktą kieta, buka, pailga briauna, priešinga kryptimi rankos atitraukimo pasekoje. Nuo smūgio kakta į kelio ženklą, nesant pašaliniams poveikiams, visi šie sužalojimas atsirasti negalėjo. Aptarti sužalojimai galėjo susidaryti spardant. Nukentėjusiojo krūtinėje sužalojimų aptikta nebuvo. Ant dešinio kelio padaryti sužalojimas galėjo atsirasti nuo griuvimo į akmenuotą paviršių, tačiau kelias vienu metu turėtų atsidurti tarp dviejų bukų daiktų, bet kito kelio epidermis atsisluoksniavo priešinga kryptimi, todėl sužalojimas griūnant susidaryti negalėjo. Nukentėjusysis atbulas trenkėsi ant žemės, todėl priekinių kelių ir rankų negalėjo susižaloti, tai reiškia buvo kiti epizodai. Kojų sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant ne mažiau du kartus. Nuo smūgio su koją į kaktos vidurinę sritį kraujosruva galėjo atsirasti, tačiau nukentėjusysis turėjo būti sėdimoje ar gulinčioje padėtyje. Gulint ant nugaros nukentėjusiajam galėjo spirti ir dėl to atsirasti sužalojimai. Užpuolikas turėjo būti priešpriešinėje pozicijoje. Jis turėjo trenkti iš vienos pusės, gulinti apeiti iš kitos kojos pusės ir vėl spirti du kartus. Negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai keliuose nekeičiant užpuolikui pozicijos, arba spardyti turėjo keli žmonės.

Iš 2012-12-28 nukentėjusiojo D. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, nurodė baro „Kurpiai“ buvimo vietą, konflikto vietą, nurodė maršrutą, kuriuo sekė kaltinamuosius (1 t., b. l. 41- 49).

Iš 2012-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. B. iš pateiktų atpažinti asmenų atpažino nuotraukoje A. T., kaip asmenį kuris pirmas užpuolė G. T. ir kuris apklausoje apibudintas kaip pirmas vaikinas (1 t., b. l. 50 –53).

Iš 2012-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. B. iš pateiktų atpažinti asmenų atpažino nuotraukoje K. B., kurį apklausoje apibudino kaip antrasis vaikinas (1 t., b. l. 54 –57).

Iš 2012-12-13 nukentėjusiojo G. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, nurodė baro „Kurpiai“ buvimo vietą, konflikto vietą (1 t., b. l. 76- 80).

Iš 2013-03-05 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis A. T. nurodė kitą vietą, kurioje pasak įtariamojo, buvo įvykis. (3 t., b. l. 189-190).

Iš 2013-03-05 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis K. B. nurodė kitą vietą, kurioje pasak įtariamojo, buvo įvykis (4 t., b. l. 21-23).

Iš 2012-12-31 liudytojos S. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nurodė vietą, kurioje buvo įvykis (1 t., b. l. 104 - 109).

Iš 2012-10-02 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. K. atpažino nuotraukoje A. T. kaip asmenį, kuris 2012-09-22 naktį buvo klube ,,Kurpiai“. Šis vaikinas klube buvo su mergina ir sėdėjo baro gale prie šokių aikštelės. Jis su mergina atėjo į klubą 02.30 val. ir išėjo paskutinis apie 04.20 val., nes pasigedo raktų (1 t., b. l. 139 – 141).

Iš 2012-10-02 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. K. atpažino nuotraukoje K. B. kaip asmenį, kuris 2012-09-22 naktį buvo klube ,,Kurpiai“, kuris į barą atėjo apie 02.00 val. ir išėjo, kai klubas užsidarė, maždaug po 10 minučių, kai išėjo seimo narys D. B. su kompanija, t. y. po 04.00 val. (1 t., b. l. 142 – 144).

Iš 2013-01-22 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. T. nurodė kitą tą vietą, kurioje, pasak liudytojo, buvo įvykis. (1 t., b. l. 168-173).

Iš 2012-12-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta prie UAB „VK Kurpiai“ džiazo klubo-restorano, Kepėjų ir Vežėjų gatvių sankryža, aikštė prie Kepėjų g. 9-o namo (1 t., b.l. 14-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-09-24 specialisto išvadoje Nr. G 1840/12(03) nurodyta, kad G. T. buvo padarytas netaisyklingos formos odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje – veide su minkštųjų autinių sutinimu, nusileidžiančiu žemyn link nosies nugarėlės ir abiejų akiduobių, kur susiformavo antrinės poodinės kraujosruvos (akinių simptomas), netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršugalvio dešinės pusės užpakalinėje srityje su kraujosruva su galvos minkštuosiuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešiniojo dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, skersos juostos formos odos nubrozdinimas dešinio riešo priekiniame paviršiuje, paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kairio riešo priekiniame- vidiniame paviršiuje, dvi netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekinio paviršiaus abiejose pusėse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva su smulkiais odos nubrozdinimais kairiojo kelio priekiniame paviršiuje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 66 – 67).

Iš UAB „Beržūna“ kvito Nr. 317 ir čekio matyti, kad G. T. užsakytų akinių Cube CB 1409 vertė yra 293,40 Lt (1 t., b.l. 68).

Iš 2012-10-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti akiniai, kurie sulaužyti į dvi dalis per vidurį, akinių dešinysis stiklas sveikas, kairiojo stiklo nėra, rėmelis aplink stiklą sulenktas (1 t., b.l. 69-71).

Iš Všį Klaipėdos universitetinė ligoninė 2012-09-25 išrašo iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), išduotas gydytojos – Rimutės O. S., išduotu G. T., gim. 1968 m., matyti, kad G. T. kreipėsi dėl patirtos traumos, nurodė, kad buvo sumuštas nežinomų asmenų, skundėsi galvos skausmais, padarytos akinių tipo kraujosruvos, patinimas nosies srityje (1 t., b. l. 84).

Iš G. T., gim. 1968-03-01, portretinės fotonuotraukos (10x15 cm.), kuri daryta (paveiksluota) po sumušimo, matyti, kad G. T. padarytos akinių tipo kraujosruvos (1 t., b. l. 86).

Iš 2013-02-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos naktinio klubo „Matrioshka“, adresu Kepėjų g. 10, Klaipėda, virtuvės patalpos. Pro šios patalpos langus matyti Kepėjų ir Vežėjų gatvių sankryža (1 t., b. l. 181- 185).

Iš 2012-12-14 Klaipėdos AVPK OVS rašto Nr. 30-S-14938 matyti, kad 2012-09-22 apie 04.41 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad „ką tik užpuolė pranešėją ir sumušė. Pranešėjas šiuo metu yra Turgaus g. 11. Asmuo, kuris mušė su raudonu kapišonu, džinsais, stambaus sudėjimo“ (2 t., b. l. 26).

Iš 2013-01-04 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad 2012-09-22 telefono Nr. 8 698 42144 centro informacinėje sistemoje užregistruoti trys pranešimai-04.34 val., 04.48 val., 04.55 val.( 2 t., b.l.28-29).

Iš 2013-04-02 daiktinio įrodymo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pagal 2013-01-04 raštą Nr. 41D(K) – 5 gauti 3 garso failai, kurie buvo gauti ir įrašyti (2012-09-22) iš paskambinusio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (D. B.) (2 t., b. l. 30 - 31).

Iš UAB ,,Tele2“ tinklo gautos (raštas Nr. SD-15490) abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (A. T.) išklotinės matyti, kad skambinta į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 101 - 198).

Iš UAB ,,Bitė Lietuva“ tinklo gautos (raštas Nr. 5040-77) abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (K. B.) išklotinės matyti, kad K. B. skambino abonento (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. T. (3 t., b. l. 95 - 104).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. T., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Bitė Lietuva“ 2013-01-17 raštą Nr. 5040-77 (3 t., b. l. 118 - 119).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. T., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. D., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Tele2“ 2013-01-23 raštą Nr. SD-15490 (3 t., b. l. 120 - 139).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. T., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Tele2“ 2013-01-23 raštą Nr. SD-15490 (3 t., b. l. 140).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. T., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi advokatas Viačeslav Žarkov, įvykę telekomunikacinis sujungimas laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Tele2“ 2013-01-23 raštą Nr. SD-15490 (3 t., b. l. 141).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. T., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-01 iki 2013-02-28, pateikti pagal UAB ,,Tele2“ 2013-03-04 raštą Nr. SD-15771 (3 t., b. l. 142 - 143).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. T., ir įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Bitė Lietuva“ 2013-01-17 raštą Nr. 5040-77 (3 t., b. l. 144).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi D. P., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Bitė Lietuva“ 2013-01-17 raštą Nr. 5040-77. (3 t., b. l. 145)

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. P., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Bitė Lietuva“ 2013-01-17 raštą Nr. 5040-77. (3 t., b. l. 146)

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi UAB ,,VK Kurpiai“ džiazo klubo ,,Kurpiai“, adresu Kurpių g. 1, Klaipėda, apsaugos darbuotojas A. K., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 d. iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Bitė Lietuva“ 2013-01-17 raštą Nr. 5040-77 (3 t., b. l. 147).

2013-05-02 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. B., ir abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. K., įvykę telekomunikaciniai sujungimai laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2013-01-15, pateikti pagal UAB ,,Bitė Lietuva“ 2013-01-17 raštą Nr. 5040-77 (3 t., b. l. 148).

2013-04-30 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento (duomenys neskelbtini) (A. T.), kurio vyko pasiklausymas, garso failų, SMS žinučių apžiūra. (3 t., b. l. 154 - 160).

2013-05-15 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento (duomenys neskelbtini) (K. B.), kurio vyko pasiklausymas, garso failų, SMS žinučių apžiūra. (3 t., b. l. 161 - 162).

2013-05-13 daiktų apžiūros protokole pažymėta abonento (duomenys neskelbtini) (S. D.), kurio vyko pasiklausymas, garso failų, SMS žinučių apžiūra (3 t., b. l. 163 - 167).

2012-09-22 asmens (įtariamojo A. T.) blaivumo nustatymo duomenų matyti, kad A. T. 2012-09-22 6.25 val. nustatytas 1,73 prom. girtumas (3 t., b. l. 174).

2012-09-22 asmens (įtariamojo K. B.) blaivumo nustatymo duomenų matyti, kad K. B. 2012-09-22 5.40 val. nustatytas 1,43 prom. girtumas (4 t., b. l. 6).

Iš 2013-11-07 Klaipėdos AVPK rašto matyti, kad K. B. ir A. T. į pirmąjį policijos komisariatą pristatyti 2012-09-22 04.45 val.( 5 t., b.. 101).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2012-09-22 apie 04.30 val., viešoje vietoje, Kepėjų ir Pasiuntinių gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, A. T. ir K. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam D. B. ir nežymiai sutrikdydami sveikatą nukentėjusiajam G. T., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sugadino svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam G. T. 293 litų turtinę žalą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga. Nors kaltinamieji kaltės nepripažino ir parodė, kad konflikto iniciatoriai buvo nukentėjusieji, kad G. T. pirmasis nutvėrė A. T. už rankos, o D. B. trenkė A. T. per petį, norėdamas išsilaisvinti A. T. stipriai patraukė ranką, nuo ko G. T. praradęs pusiausvyrą nugriuvo. Norėdamas apsiginti ir nutraukti konfliktą K. B. griebė D. B. už pažastų, nutempė jį toliau ir pasodino ant žemės. Tokie kaltinamųjų parodymai vertinami kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Priešingai nei kaltinamieji, nukentėjusysis D. B. parodė, kad jam kartu su G. T. būnant bare „Kurpiai“ kilo konfliktinė situacija su kaltinamuoju A. T., kuris kvietė jį, nukentėjusįjį, eiti į lauką aiškintis santykių. Klubui užsidarius ir jam su G. T. einant namo, sutiko kaltinamuosius, A. T. be jokios priežasties spyrė G. T. į koją, krūtinę, o G. T. pargriuvus ir praradus sąmonę, pradėjo jį spardyti gulintį, vėliau tyčia sulaužė ant žemės gulinčius G. T. akinius. Jis norėjo apginti draugą, tačiau kaltinamasis K. B. jį sulaikė, griebė jam už kaklo smaugdamas, užlaužė ranką ir pargriovė ant žemės. Nukentėjusysis G. T. nematė, kas sudavė jam smūgį, tik atgavęs sąmonę pamatė D. B., kuris ir papasakojo įvykio aplinkybes. Liudytoja apklausta S. D., tiesiogiai mačiusi konfliktą, parodė, kad A. T. sudavė smūgį G. T., kuris nuo smūgio griuvo ant nugaros, prarado sąmonę. Nematė, kad A. T. tiesiogiai spardytų gulintį G. T., bet matė kojų judesius. K. B. sulaikė D. B., neleido jam prisiartinti prie A. T. ir G. T.. D. B. bare prie jos nepriekabiavo, todėl kaltinamieji neturėjo jokios priežasties mušti nukentėjusiuosius. Tolesnių įvykių nematė, nes išsigandusi pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. D. keitė parodymus, tvirtino, kad konfliktą sukėlė būtent nukentėjusieji, o A. T. bandė išvengti G. T. smūgio, stipriai pasitraukė, dėl ko praradęs pusiausvyrą G. T. nugriuvo ir susitrenkė galvą. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu siekė padėti kaltinamajam A. T. išvengti atsakomybės. Kaltinamasis A. T. bei liudytoja S. D. patvirtino, kad įvykio metu palaikė artimus santykius, kartu gyveno. Liudytoja nurodė teismui, kad davė neteisingus parodymus, po to suprato tokio poelgio pasekmes ir išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Teismas vadovaujasi liudytojos S. D. parodymais, duotais bylos teisminio nagrinėjimo metu, nes jos parodymuose nurodytos aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadoje, nukentėjusiųjų, kitų liudytojų parodymuose. Teismas kritiškai vertina liudytojo A. T. parodymus, kuris byloje atsirado kaltinamųjų inicatyva ir parodė, kad matė visą įvykį. Liudytojas parodė, kad konfliktą sukėlė nukentėjusysis D. B., kuris priekabiavo prie A. T., bandė suduoti jam smūgį. Pažymėtina, kad iš kaltinamojo K. B. bei liudytojo A. T. abonento telefono numerio išklotinių matyti, kad šie asmenys po įvykio ne kartą bendravo, be to liudytojas kelis kartus skambino ir kaltinamųjų gynėjui V.Žarkovui, kuris jį šiuo metu atstovauja sprendžiant A. T. civilinius ginčus. Atkreiptinas dėmesys, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. T. nurodė ne tą vietą, kur įvyko konfliktas. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai be kaltinamųjų parodymų nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą teismas jais nesivadovauja, nes jis, liudytojas, gali būti suinteresuotas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybes. Be to, jeigu liudytojas A. T. ir matė įvykį, neaišku ar matė viską nuo pradžios iki galo. Kaip matyti, kaltinamieji po šio įvykio intensyviai bendravo ne tik su liudytoju A. T., kuris, kaip pats parodė, atsitiktinai matė šį įvykį, bet ir su liudytoju A. K., baro „ Kurpiai“ apsaugos darbuotoju. Iš to darytina išvada, kad kaltinamieji ieškojo būdų išvengti gresiančios atsakomybės. Kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis G. T. nugriuvo praradęs lygsvarą, nes buvo labai girtas, todėl susižalojo griūdamas. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1840/12(03) šią kaltinamųjų versiją paneigia. Teismo posėdyje apklaustas specialistas G. P. nurodė, kad G. T. kūne sužalojimai padaryti ne slystant, tai yra ne griūnant praradus lygsvarą, o tiesiogiai kontaktavus su kietu buku daiktu. Galvos sužalojimai atsirado nuo ne mažiau kaip 2 tiesioginių trauminių kontaktų. Kojų sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant ne mažiau du kartus. Taip pat nustatytas kairiojo riešo sužeidimas – nubrozdinimas. Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą apie sumuštą asmenį, nuvykus į nurodytą vietą, atbėgo D. B., kuris parodė į sulaikytą asmenį, nurodė, kad būtent jis jį sumušė. Netrukus buvo sulaikytas antrasis kaltininkas. Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamieji A. T. ir K. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. T. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. B.. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų parodymais dėl prieš juos panaudoto smurto apimties. Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo G. T. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiųjų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam G. T. padaryti sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką. G. T. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis G. T. galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamųjų parodymus paneigia ir jų kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Nukentėjusieji tiek apklausiami teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes, jų parodymai buvo nuoseklūs, todėl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikėti, kadangi byloje nenustatyta jokių duomenų, kad jie būtų iš anksčiau pažįstami su kaltinamaisiais, turėję anksčiau konfliktų ar kitokių ryšių, dėl ko būtų asmeniškai suinteresuoti kaltinamųjų kalte. Kaltinamieji nurodė, kad abu nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu išklausyto garso įrašo bendrajam pagalbos centrui matyti, kad nukentėjusysis D. B. telefonu aiškiai dėstė aplinkybes apie įvykį, nurodė įvykio vietą, kitas aplinkybes apie juos su G. T. sumušusius asmenis, ko negalėtų padaryti labai girtas žmogus. Tai paneigia kaltinamųjų parodymus, kad nukentėjusieji buvo visiškai girti ir nesiorentavo aplinkoje.

Pagal teismų praktiką viešąja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Įvykis vyko apie 4.30 val., anksti ryte, gatvėje, šalia gyvenamųjų namų, kur įvykį galėjo girdėti ir matyti aplinkinių namų gyventojai, įvykio vietoje buvo liudytoja S. D.. Taigi, įvykis neabejotinai vyko viešoje vietoje.

Kaltinamųjų veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kaltinamasis A. T. spirdamas nukentėjusiajam G. T. į krūtinės sritį, o jam nukritus ir praradus sąmonę, jį spardydamas, o kaltinamasis K. B. užlaužęs D. B. rankos riešą ir jam spirdamas, suvokė, kad veikia moralės požiūriu nepriimtinai, žaloja nukentėjusiuosius ir trikdo visuomenės rimtį, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiajam G. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o D. B. sukeltas fizinis skausmas, kaltinamųjų veika kvalifikuota tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi šio straipsnio dispozicija apima nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir fizinio skausmo sukėlimą. Tai pat pažymėtina, kad kaltininko veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, yra pagrindo teigti, jog smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotas be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti.

Kaltinamųjų elgesys yra akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius, trikdantis visuomenės rimtį bei pažeidžiantis viešąją tvarką. Fizinio smurto panaudojimas parodo kaltinamųjų įžūlų elgesį. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, nes kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip nusikaltimas viešajai tvarkai, nes visuomenės rimtis buvo sutrikdyta kaltinamųjų veiksmais. Įžūlus kaltinamųjų elgesys rodo jų siekį pažeisti viešąją tvarką, parodyti nepagarbą aplinkiniams. Įžūlus kaltinamųjų elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir siekus pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį. Tokie kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Kaltinamajame akte kaltinamųjų A. T. ir K. B. veiksmai įvertinti kaip vandališki, o jų elgesys – įžūliu, taip demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimo požymis - įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną ir aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Kaltinamųjų veiksmai – be jokios priežasties buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius, šokiravo aplinkinius, todėl pripažįstami įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Alternatyvus šio nusikaltimo požymis – vandalizmas – tai nemotyvuotas, betikslis beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (2010-11-16 kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010). Nustatyta, kad kaltinamieji A. T. ir K. B. elgdamiesi įžūliai ir moralės požiūriu nepriimtinai, panaudojo fizinį smurtą prieš žmogų. Vandališko elgesio, pasireiškusio tokiu turto gadinimu ar žalojimu, faktas nebuvo nustatytas, todėl veiką kvalifikuojantis požymis - vandalizmas iš kaltinimo pašalinamas.Taip pat iš kaltinimo šalintinas visuomenės tvarkos sutrikdymas, kadangi nenustatyta, kad buvo nutrauktas žmonių darbas ar poilsis, sutrikdyta normali įmonių, įstaigų veikla.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie nusikalto, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei veikė bendrininkų grupėje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.

Kaltinamasis K. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis K. B. anksčiau neteistas, šiuo metu nedirba, nurodė, kad gyvena iš santaupų, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, jų neatsiprašė. Ankstesnėje darbovetėje K. B. charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam K. B. paskyrus LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, mažesnę nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis.

Kaltinamasis A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą Kaltinamasis A. T. daug kartų baustas administracine tvarka. Šiuo metu A. T. nedirba, tačiau ankščiau tarnyboje ne kartą buvo apdovanotas už profesonaliai atliktas užduotis. Kaltinamasis nurodė, kad gyvena iš santaupų, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, jų neatsiprašė. Kaltinamasis A. T. po šios veikos padarymo yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. T. paskyrus LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, mažesnę nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis. Nusikalstamą veiką A. T. padarė prieš priimant 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 staipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamiesiems A. T. ir K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 271, 45 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti nukentėjusiojo G. T. gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamieji neteisėta veika padarė žalą sveikatai ir, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis G. T. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamųjų solidariai priteisti 293 Lt turtinei žalai atlyginti (5 t., b.l. 97-98). G. T. paaiškino, kad šią turtinę žalą sudaro sugadinto turto – sulaužytų akinių vertė. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamieji tyčia sudauže ant žemės nukritusius G. T. priklausančius akinius. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam G. T. padarytos 293 Lt turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl ši suma priteisiama iš kaltinamųjų.

Taip pat G. T. pareiškė 8000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, kad buvo stipriai sužalotas veidas, veide išryškėjo didelės kraujosruvos, patyrė fizinius skausmus bei nepatogumus, nes turėjo vengti viešumos, sumažėjo bendravimo galimybės, turėjo visiems aiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas. Tai sutrikdė jo įprastinį gyvenimą, socialinius ryšius, pažemino jį kaip asmenį. Nukentėjusysis D. B. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, kad patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytų tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam G. T. nežymiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, išvaizdos pokyčius. Nukentėjusysis D. B. taip pat patyrė fizinį skausmą, psichologinį stresą, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 293 Lt turtinė žala nukentėjusiajam G. T., taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiųjų asmenų turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, D. B. patirtą fizinį skausmą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam G. T. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. D. B. sukeltas fizinis skausmas. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam G. T. nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų, A. T. turi mažametį vaiką. Nukentėjusiojo G. T. prašoma priteisti 8000 Lt neturtinė žala, o D. B. – 5000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų A. T. ir K. B. nukentėjusiajam G. T. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam D. B. – 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kita nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. P. prašo priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiųjų D. B. ir G. T. išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamųjų 1500 litų nukentėjusiojo D. B. ir 1500 litų G. T. išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (t.6, b. l. 8-9) matyti, kad nukentėjusiojo D. B. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1500 litų, nukentėjusiojo G. T. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1500 litų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiųjų išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Liudytojui A. T. išmokėtos kelionės išlaidos – 99,80 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos solidariai iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. T. priklausantys akiniai, saugomi prie baudžiamosios bylos pridėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; dešimt CD-R disko laikmenų su informacija, esančių aštuoniuose dėkluose, saugomų prie baudžiamosios bylos pridėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudą. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudą ir keturis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per keturis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nustatyti, kad baudą A. T. privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai. Į bausmė laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 25 MGL dydžio (3250 Lt) baudą. Nustatyti, kad baudą K. B. privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T. ir K. B. 293 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. T.. Kitą nukentėjusiojo G. T. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T. ir K. B. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam D. B.. Kitą nukentėjusiojo D. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 271,45 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T. ir K. B. 271,45 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T. ir K. B. nukentėjusiajam D. B. 1500 litų jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T. ir K. B. nukentėjusiajam G. T. 1500 litų jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T. ir K. B. proceso išlaidų valstybei 99,80 Lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- G. T. priklausančius akinius, saugomus prie baudžiamosios bylos pridėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; dešimt CD-R disko laikmenų su informacija, esančių aštuoniuose dėkluose, saugomų prie baudžiamosios bylos pridėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė