- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-71-280/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Romualdas Januška
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- UAB DB „Ergo Lietuva“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovės A. L. atstovams Jurgiui Balčiūnui, adv. Ingai Radinienei, atsakovo UAB DB „Ergo Lietuva“ atstovei adv. Eglei Balnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2279-651/2006 pagal ieškovų A. L. ir nepilnamečių D. J. ir J. J. įstatyminės atstovės D. J. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – R. G. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės A. L. ir nepilnamečių D. J. ir J. J. įstatyminė atstovė D. J., patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 205–206) prašė nustatyti juridinius faktus, kad D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo L. L. ir A. L. faktiniai išlaikytiniai, bei, kad po L. L. mirties D. J. ir J. J. liko A. L. išlaikytiniais, taip pat prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ A. L. neturtinę žalą – 30 000 Lt., materialinę žalą – D. J. –11 154 Lt., J. J. – 12 012 Lt., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo tuo, kad 2002 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovės A. L. sutuoktinis L. L., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Dėl eismo įvykio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 27 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas trečiasis asmuo R. G., kuris nusikaltimą padarė valdydamas atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apdraustą automobilį. R. G. su UADB „Ergo Lietuva“ buvo sudaręs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojusią nuo 2002 m. spalio 17 d. iki 2003 m. balandžio 16 d. Draudikas draudimo sutartyje buvo įsipareigojęs, esant draudiminiam įvykiui atlyginti 30 000 Lt žalą asmeniui ir 30 000 Lt turtui. Iki L. L. mirties kartu su juo ir ieškove A. L. gyveno jų įdukros D. J. vaikai – D. ir J., kuriuos jie augino nuo mažens ir išlaikė, nes vaikų motina D. J. išlaikyti ir auklėti vaikų neturi galimybės. Po L. mirties ieškovė A. L. viena išlaiko vaikus, todėl nedarbingi vaikaičiai, kurie buvo ir yra faktiniai išlaikytiniai turi teisę gauti iš draudiko žalos atlyginimą dėl maitintojo netekimo. Atsakovas taip pat turi atlyginti jai neturtinę žalą, kuri jai padaryta dėl sutuoktinio žūties, dėl ko ją ištiko emocinis šokas, ji turėjo sunkių dvasinių pergyvenimų, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, jos gyvenimas tapo sugriautas.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovei A. L. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 4917,59 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui D. J. – 740 Lt vienkartinę žalos atlyginimo netekus maitintojo išmoką už 2002-12-11 – 2006-11-30 laikotarpį, o nuo 2006-12-01 po 57,51 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės 2015-06-10, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovei J. J. 2740 Lt vienkartinę žalos atlyginimo netekus maitintojo išmoką už 2002-12-11 – 2006-11-30 laikotarpį, o nuo 2006-12-01 po 57,51 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės 2016-05-31, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 888,62 Lt žyminio mokesčio ir 7,50 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas padarė išvadą, kad iki L. L. mirties D. J. ir J. J. faktiškai buvo jo išlaikomi. Nurodė, kad žuvus seneliui, vaikaičiai neteko jo teikiamos išlaikymo dalies, t. y. negaudami pajamų patyrė turtinę žalą, todėl atsakovas privalo ieškovams atlyginti tiek turtinę tiek neturtinę žalą, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo turtui išmokos suma – 30 000 Lt ir draudimo asmeniui išmokos suma – 30 000 Lt. Teismas motyvavo, jog ta aplinkybė, kad ieškovų įstatyminė atstovė, jų motina D. J. galimai teikė dalinį išlaikymą vaikams, nepaneigia fakto, kad senelio žūtimi padaryta žala – netekta išlaikymo dalis. Nurodė, kad po L. L. mirties šeimos pajamos yra 347,98 Lt (306,98+41) ir kiekvienam šeimos nariui tenka po 115,99 Lt, t. y. kiekvienam šeimos nariui tenkanti išlaikymo dalis sumažėjo po 57,51. Sutuoktinio mirtis ieškovei sukėlė sunkias pasekmes, todėl ieškovės prašoma 30 000 Lt neturtinės žalos suma yra reali, pagrįsta, neviršijanti draudimo asmeniui išmokos sumos, todėl priteistina.
Šalies argumentai
Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme jo atstovas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-11-30 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir, jeigu ieškovų reikalavimą dėl žalos asmeniui būtų pripažinti pagrįstais, tenkinant ieškinį neviršyti neišmokėtos draudimo dėl žalos asmeniui išmokos – 28 032 Lt, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines teisės normas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1. Dėl žalos asmeniui ir žalos turtui. Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad negautos pajamos laikytinos žala turtui ir atlyginamos draudimo išmokos dėl žalos turtui sumos ribose, o neturtinė žala laikytina žala asmeniui ir atlygintina draudimo išmokos dėl žalos asmeniui sumos ribose. Žala asmeniui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Ieškovų reikalavimai – neturtinės žalos atlyginimas ir žalos atlyginimas netekus maitintojo – pagal savo pobūdį priskiriami prie žalos asmeniui ir šių reikalavimų patenkinimas apribotas draudimo dėl žalos asmeniui suma, t. y. 30 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2006-09-18 priimtoje nutartyje taip pat nurodė, kad žalos asmeniui rūšis apima turtinę (t. y. žalos atlyginimas netekus maitintojo) ir neturtinę žalą. Žala turtui laikomi tokie nuostoliai, kuriuos nukentėjęs asmuo patyrė dėl materialaus objekto sugadinimo ar sunaikinimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra ir nebuvo pateikta duomenų, kad 2002-12-09 dieną eismo įvykio metu būtų sugadintas koks nors ieškovams priklausantis materialus turtas, t. y. padaryta žala turtui.
2. Dėl turtinės ir neturtinės žalos, kaip žalos asmeniui, atlyginimo. Teismas, pripažindamas pagrįstais ieškovų reikalavimus tiek dėl neturinės žalos atlyginimo, tiek dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo, privalėjo, apskaičiuodamas priteistiną mokėti draudimo išmoką, šiuos reikalavimus proporcingai sumažinti draudimo sumos ribose, atsižvelgiant į dėl šio įvykio ieškovei A. L. jau išmokėtas sumas. Ieškovei A. L. atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ jau yra išmokėjęs 1968 L, tiek žalos atlyginimas netekus maitintojo, tiek neturtinė žala, kaip dvi žalos asmeniui rūšys, pripažinus jas pagrįstomis, galėtų būti atlygintinos proporcingai kiekvienos žalos dydžiui neviršijant 28 032 Lt.
3. Dėl neturtinės žalos, kaip žalos asmeniui, dydžio. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti nukentėjusiojo asmens patirtą neturinę žalą ir tai atitinkamai pagrįsti, tačiau teismas, priimdamas sprendimą ir tenkindamas ieškovės reikalavimą, iš esmės vadovavosi maksimalia draudimo dėl žalos asmeniui suma – 30 000 Lt.
4. Dėl turtinės žalos, kaip žalos asmeniui, pagrįstumo. Teismas nepagrįstai priteisė negautų pajamų atlyginimą iki vaikaičių – ieškovų D. J. ir J. J. – pilnametystės. Nurodo, kad vaikų motina D. J. turi ne tik pareigą, bet ir realią galimybę išlaikyti savo vaikus, nes gauna alimentus vaikų išlaikymui iš vaikų tėvų, taip pat, kaip daugiavaikė motina, gauna valstybės pašalpą, o senelių pareiga išlaikyti atsiranda tik tuo atveju, kai vaikaičiai negali gauti išlaikymo iš tėvų ir tik tada, kai seneliai turi realią galimybę išlaikyti vaikaičius. A. ir L. L. neturėjo pareigos jų išlaikyti, nebuvo jų globėjais, įtėviais bei neatitiko kitų CK 3.237 str. sąlygų. Teismo pozicija, kad L. L., gimęs 1928 m. būtų išlaikęs savo vaikaičius iki jų pilnametystės, t. y., kol L. sueitų 88 metai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad žalos atlyginimas netekus maitintojo dėl savo turtinio, materialaus pobūdžio yra priskirtinas prie žalos turtui ir nesietinas su nukentėjusiojo asmeniu – dvasiniais išgyvenimais, skausmu, netektimi. Teismas sprendimu draudiko atsakomybės apimties, priteisiant žalos atlyginimą ieškovams, neviršijo. Neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika skiriasi tuo, kad šiuo atveju pateikiami vertinti teismui, kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingų kriterijų, tačiau teismo nustatyta neturinės žalos atlyginimo suma sutapo su draudimo suma asmeniui, tačiau šis sutapimas yra teisiškai nereikšmingas. Nurodo, kad atitinkamai dėl senelio, teikusio visą ar dalį išlaikymo, žuvimo atsiradusi netekimo vertė turi būti vertinama kaip žala dėl maitintojo netekimo, nes jeigu vien tėvų teikiamų lėšų nepakanka tai seneliai gali būti pripažinti kaip išlaikymą faktiškai teikę asmenys. Išlaikymo faktas nepriklauso nuo pareigos išlaikyti asmenį buvimo ir jos vykdymo, todėl tai, kad nepilnamečiai vaikai dalinį išlaikymą gavo iš tėvo ar motinio, savaime nepaneigia, kad žuvęs senelis nedalyvavo išlaikant nepilnamečius vaikaičius. Įvertinus L. L. gaunamų pajamų pobūdį, jo sveikatos būklę, pastarasis galėjo teikti vaikams išlaikymą iki vaikų pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.) tenkintinas iš dalies.
Teismas bylą išnagrinėjo, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovės A. L. sutuoktinis L. L., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Dėl eismo įvykio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 27 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas trečiasis asmuo R. G., kuris nusikaltimą padarė valdydamas atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apdraustą automobilį. R. G. su UAB DB „Ergo Lietuva“ buvo sudaręs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojusią nuo 2002 m. spalio 17 d. iki 2003 m. balandžio 16 d. Draudikas draudimo sutartyje buvo įsipareigojęs, esant draudiminiam įvykiui atlyginti 30 000 Lt žalą asmeniui ir 30 000 Lt turtui. Iki L. L. mirties kartu su juo ir ieškove A. L. gyveno jų įdukros D. J. vaikai – D. ir J., kuriuos jie augino nuo mažens ir išlaikė. Ieškovai žalos atlyginimo prašė tik iš draudiko UAB DB „Ergo Lietuva“, R. G., įvykio kaltininkui, jokių reikalavimų nereiškė.
Pagal įvykio metu galiojusio 2001 m. birželio 14 d. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka – tai trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka, nes specialiame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalą žalos asmeniui rūšis, ar tik viena jų. Tas nepadaryta ir tuo metu galiojusiose 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse. Žala asmeniui, tai žala asmens sveikatai ar gyvybei, tai nėra žala asmens turtui. CK 6.284 str. nustato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturinės žalos atlyginimą. Vadinasi, atsakovas, atlygindamas asmeniui jo gyvybės atėmimu padarytą žalą, turi atlyginti dėl to patirtą turtinę ir neturinę žalą. CK 6.288 str. 3 d. nustato, kad su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Tačiau iš draudiko priteistinos dėl asmens gyvybės atėmimo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta asmeniui išmokos suma 30000 Lt. (Aukščiausiojo Teismo 2006-04-11 dienos nutartis 3K-7-115/2006). Šiuo metu galiojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis „Draudimo sumos ir įmokos“ nustato, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100000 eurų dėl žalos turtui. Kaip matyti, įstatymo pakeitimai, kuriais yra nustatomas ir neturtinės žalos atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimą priskiria prie žalos asmeniui atlyginimo.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslus, į tai, kad turtinės žalos atlyginimo reikalaujama mažamečiams žuvusiojo išlaikytiniams, daro išvadą, kad pirmiausia turi būti atlyginta padaryta turtinė žala: netektas nepilnamečių išlaikymas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jog iki L. L. mirties D. J. ir J. J. faktiškai buvo jo išlaikomi. Juos išlaikė ne vienas žuvusysis, bet ir ieškovės A. L., D. J. Žuvusysis gavo senatvės pensiją, kurios dalį ir skyrė nuo pat to momento, kai vaikai apsigyveno su juo ir ieškove A. L. šių nepilnamečių nedarbingų savo vaikaičių išlaikymui. Taigi galima daryti neabejotiną išvadą, kad nepilnamečiai vaikaičiai buvo faktiškai žuvusiojo išlaikomi (CK 6.284 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas savo sprendime detaliai analizavo, kiek ir iš ko gavo išlaikymui lėšų D. J. ir J. J. Šio paskaičiavimo atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ neginčija, ginčija tik išlaikymo faktą ir išlaikymo priteisimo laiką, t. y. iki išlaikytiniams sueis 18 metų. Todėl, teismas neturi pagrindo keisti išlaikymo dydį, t. y. po 57,51 Lt kas mėnesį kiekvienam. Žuvus seneliui, vaikaičiai neteko jo teikiamos išlaikymo dalies, t. y. negaudami pajamų patyrė turtinę žalą, todėl atsakovas privalo ieškovams atlyginti po 57,51 Lt kas mėnesį kiekvienam. Iki vaikų pilnametystės atsakovas turės išmokėti abiems vaikams 17885,61 Lt žalos atlyginimo (D. J. 150 mėnesių, o J. J. 161 mėn.).
Kadangi draudimo suma asmeniui siekia 30 000 Lt, o kaip nurodo atsakovas, išmokėtinos sumos negali viršyti 28 032 Lt, nes ieškovei A. L. atsakovas jau yra išmokėjęs 1968 Lt, tai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo gali būti priteista pagal atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ paskaičiavimus ir argumentus tik 28032-17885,61=10146,39 Lt. Tačiau ir šios sumos teismas negali priteisti visos, nes A. L. kas mėnesį jai priteista po 41 Lt turtinės žalos atlyginimo, todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas tik 6000 Lt ir kad užtikrintų galimybę A. L. gauti po 41 Lt kas mėnesį, nes kitu atveju pagal draudimo sumą asmeniui (30 000 Lt) išmokos neliktų iš ko mokėti. Be abejonės, teismas nepripažįsta, kad padaryta neturtinė žala yra tik tokio dydžio, tačiau negalima didesnės sumos išieškoti iš draudiko, t. y. šios bylos atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, nes turi būti išieškomos maitintojo netekimo išlaidos.
Dėl pasakyto Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas skundžiamojoje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p.
n u t aria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 dienos sprendimą dalyje priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, į. k. 110012799, 30 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą pakeisti, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinant iki 6000 Lt, bylinėjimosi išlaidas iki 4000 Lt, priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinant iki 717 Lt. Kitoje dalyje Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. L. 720 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ ir 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje į valstybės biudžetą.