Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-06-07 · Byla Nr. A2.6.-1937-806/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
A2.6.-1937-806/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
E. N.
Advokatai
Vilius Malinauskas
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1937-806/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15988-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. N., jo atstovui advokatui Viliui Malinauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. N. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2016-11-28 apie 10.00 val., Mileišiškių Sodų – Šatrijos Raganos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“ bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 8 d. bei 426 str. 1 d.).

Apklaustas teisme E. N. parodė, kad 2016-11-28 ryte atsikėlė, buvo ne koks oras, labai prisnigę, ant kelio ledas. Rytais važiuoja pro Antakalnį, ten buvo nepravažinėtas kelias, nepasirinko saugaus greičio ir sukdamas nuslydo nuo kelio, ir atsitrenkė į ženklą. Greičio nebuvo, gal 30 km/h. Jis, E. N., kai atsitrenkė jokio smūgio net nepajautė. Išlipo apžiūrėti automobilio, nepamatė jokios žalos ant automobilio ir ant ženklo. Ženklą pastatė atgal ir išvažiavo. Ženklas prieš tai gal buvo sužalotas, jis nukrito nuo nedidelio smūgio, atrodė jis prieš tai buvo iškritęs. Pasak E. N., jis pasimetė, išsigando, buvo anglų kalbos įskaita. Teisėjai pagarsinus parodymus, duotus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 teismo posėdžio metu, kai jis parodė, kad jis pasižiūrėjo į ženklą, jo numeris buvo įlinkęs, atstatė ir pamatęs, kad nieko neatsitiko nuvažiavo į universitetą - E. N. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak E. N., jo automobilio valstybinis numeris buvo įlinkęs, ženklą atstatė, kitą dieną jau buvo naujas ženklas. Jis, E. N. atsirėmė į tą ženklą, išlipo, apžiūrėjo, pastatė ženklą atgal rankomis. Ženklas buvo nulinkęs ant sniego kupsto. Jis, E. N. pagalvojo, kad ne jis jį nulenkė, pagalvojo, kad kažkas jau buvo įsirėžęs. Neatkreipė dėmesio ar buvo įlinkęs kotas.

Apklausta teisme liudytoja M. Ž. parodė, kad 2016-11-28, grįždama iš miško pamatė violetinės spalvos automobilį, kuris suko į dešinę ir atsitrenkė į ženklą. Ją, M. Ž. skyrė gatvė. Matė kaip vairuotojas išlipo, pažiūrėjo į gatvę ir automobilį. Po to, pamatė, kad ženklo kotas įlenktas. Grįžo namo ir parašė pareiškimą. Matė, kad buvo lipdukas su žaliu lapu ant automobilio. Pasak M. Ž., iki įvykio ženklas nebuvo nuvirtęs, matė kaip kotas ženklo įlenktas, jis buvo išverstas su visu cementu. M. Ž. teigimu, matė patį atsitrenkimą, buvo žiemiškas oras, gal vairuotojas paslydo. Matė, kad ženklas prieš tai pastatytas stovėjo. Po to, matė sunkvežimiuką, kuris atvežė ir naujai pastatė ženklą. Garsas mano tikrai buvo. Automobilis labai slysdamas į tą ženklą važiavo. Juos skyrė atstumas.

Šalies argumentai

E. N. paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-28 apie 10.00 val., vairavo automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo į universitetą. Šatrijos Raganos gatvėje važiuodamas 30 km/h greičiu neįvertino kelio būklės, kuri buvo padengta ledu ir sniego sluoksniu ir nuslydo į kelio šoną, kur atsitrenkė į kelio stulpą „Gyvenamoji zona“. Smūgis buvo nestiprus, vos įlinko automobilio numerio rėmelis. Labai pasimetė ir išsigando, nenorėjo vėluoti į universitetą ir nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje. Dėl poelgio labai gailisi.

M. Ž. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. apie 12-12.10 val., grįždama su vaiku iš pasivaikščiojimo miške Šatrijos Raganos ir Mileišiškių Sodų g. sankryžoje pamatė violetinės spalvos automobilį „Renault Twingo“ (duomenys neskelbtini) (jos, M. Ž. elektroniniame pranešime, rašytame iškart po įvykio, turi būti pažymėtas numeris. Paaiškinimą rašė praėjus daugiau nei 2 savaitėms, todėl gali klysti dėl numerio) sukant į dešinę iš Šatrijos Raganos g. į Mileišiškių Sodų g. Kadangi buvo sniego ir slidi kelio danga, vairuotojas per plačiai suko į posūkį ir atsitrenkė į ženklą „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Ženklas nuvirto, buvo išrautas iš žemės ir įlinkęs kotas. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilio priekį, nuverstą ženklą, apsidairė aplink, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo Mileišiškių Sodų g. Vairuotojas vaikinas, juodais plaukais, ūgis apie 170/180, amžius 20-25. Matė vairuotoją per atstumą, todėl negali pateikti tikslaus apibūdinimo. Ant automobilio galo, apačioje buvo priklijuotas lipdukas su žaliu lapu. Grįžus namo užpildė elektroninį pranešimą epolicija.lt portale. Apie 16 val. sulaukė skambučio iš ekipažo, kuris vyko apžiūrėti įvykio vietos. Į vietą kviečiama nebuvo, tik padėjo telefonu pareigūnui surasti nuvirtusio ženklo vietą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-28 apie 16.00 val., gavo pranešimą, kad Mileišiškių Sodų – Šatrijos Raganos gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobilis „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklą ir pasišalino, o eismo įvykį matė pranešėja M. Ž., apie įvykį pranešė per policiją. Atvykus minėtu adresu rado gulintį ant žemės kelio ženklą Nr. 533. Eismo įvykis buvo įformintas nustatyta tvarka.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta yra Mileišiškių Sodų – Šatrijos Raganos gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobiliui „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulenktas valstybinis numeris, sulūžęs valstybinio numerio rėmelis.

UAB „Biseris“ rašte, adresuotame policijos pareigūnams, nurodyta, kad apgadinto kelio ženklo stulpo atstatymo vertė yra 54,49 eurai su PVM.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenktas valstybinio numerio ženklas, sulūžęs valstybinio numerio rėmelis, apgadinimo aukštis nuo 0,35-0,46 m.

Fotolentelėje prie bylos medžiagos matyti automobilio „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog E. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 127 p., numatantį, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. E. N. teisme paaiškino, kad nepasirinko saugaus greičio ir sukdamas nuslydo nuo kelio, bei atsitrenkė į kelio ženklą. Kai atsitrenkė jokio smūgio net nepajautė. Išlipo apžiūrėti automobilio, nepamatė jokios žalos ant automobilio ir ant ženklo. Pasak E. N., ženklą pastatė atgal ir išvažiavo, mano, kad ženklas prieš tai buvo apgadintas, nes jis nukrito nuo nedidelio smūgio, jis pagalvojo, kad ne jis nulenkė kelio ženklą, o kažkas jau buvo įsirėžęs, neatkreipė dėmesio ar buvo įlinkęs kotas. Pažymėtina, kad pagrindą abejoti E. N. keliama versija sudaro tai, kad pats pažeidėjas nėra nuoseklus: iš pradžių teismo posėdyje nurodė, kad išlipęs apžiūrėti automobilio, nepamatė jokios žalos ant automobilio, vėliau, to paties teismo posėdžio metu parodymus pakeitė ir aiškino, kad jo automobilio valstybinis numeris buvo įlinkęs, pirmą kartą apklaustas 2017-01-17 teismo posėdyje taip pat teigė, jog automobilio numeris buvo įlinkęs. Toks pažeidėjo parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika. Tai, jog įvykio metu buvo apgadintas E. N. automobilio valstybinis numeris patvirtina tiek byloje esanti fotolentelė prie bylos, kurioje matyti, kad automobiliui „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenktas valstybinis ženklas ir sulaužytas jo rėmelis, tiek eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, jog automobiliui „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulenktas valstybinis numeris, sulūžęs valstybinio numerio rėmelis. E. N. versija, kad kelio ženklo jis neapgadino, jo smūgis nebuvo stiprus, todėl negalėjo apgadinti kelio ženklo, mano, kad kelio ženklas buvo anksčiau apgadintas, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytojos M. Ž., tiesiogiai mačiusios eismo įvykio aplinkybes, parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Liudytoja M. Ž. teisme kategoriškai tvirtino, kad matė kaip automobilis, kuris suko į dešinę, atsitrenkė į kelio ženklą, matė kaip vairuotojas išlipo, pažiūrėjo į gatvę ir automobilį, po to, pamatė, kad ženklo kotas įlenktas. M. Ž. teigimu, iki įvykio ženklas nebuvo nuvirtęs, matė kad ženklo kotas įlenktas, jis buvo išverstas su visu cementu, ženklas prieš tai pastatytas stovėjo, mano, kad garsas tikrai buvo, automobilis labai slysdamas važiavo į tą ženklą. Pirminiame paaiškinime M. Ž. taip pat nurodė, kad ženklas nuvirto, buvo išrautas iš žemės ir įlinkęs kotas. Byloje nėra nustatyta, kad jog tarp liudytojos ir pažeidėjo iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, todėl teismo nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog liudytoja galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti E. N.. Transporto priemonės bei kelio ženklo sugadinimo aplinkybes be liudytojos M. Ž. patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelė prie bylos medžiagos.

Iš UAB „Biseris“ rašto matyti, kad pažeidimo padarymo metu buvo sugadintas kelio ženklas Nr. 553, kuris šiuo metu yra atstatytas, kelio ženklo numeris, nurodytas protokole, vertintinas rašymo apsirikimu, ištaisytinas.

E. N. surašytas protokolas ir dėl padaryto pažeidimo, kuris įvykio metu atitiko Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Įvykio metu galiojusioje ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. N. padarė eismo įvykį, pažeidė KET 9 p., 127 p. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pats E. N. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, bet paaiškino, kadangi išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjęs kelio ženklą jokios žalos nepamatė, pastatė ženklą savo rankomis, pagalvojo, kad ne jis nulenkė, kažkas jau buvo įsirėžęs, neatkreipė dėmesio ar buvo įlinkęs kotas, toks atvejis jam nutiko pirmą kartą, nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje, be to, buvo labai pasimetęs ir išsigandęs, tą dieną skubėjo į anglų kalbos įskaitą, nenorėjo vėluoti į universitetą, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tai, kad E. N. sukėlęs eismo įvykį suprato patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek liudytojos M. Ž. parodymai, kad garsas tikrai buvo, matė, jog vairuotojas išlipo, pažiūrėjo į gatvę ir į automobilį. Pirminiame paaiškinime liudytoja M. Ž. nurodė, kad vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilio priekį, nuverstą ženklą, apsidairė aplink, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo Mileišiškių Sodų g. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad E. N. padarė pažeidimą, kuris įvykio metu atitiko LR ATPK 130 str. 1 d.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 426 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 punktu E. N. veiką dėl pasišalinimo įvertinus UAB „Biseris“ nurodytą žalos dydį kelio ženklui būtina perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis ne tik numato švelnesnę baudos sankciją, bet ir galimybę, bet ne būtinybę pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą.

Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties, nustačius E. N. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu būtina perkvalifikuoti pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

Atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, praeityje baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, administracinius nusižengimus padarė neturėdamas dviejų metų vairavimo stažą, į jauną pažeidėjo amžių, E. N. studijuoja (duomenys neskelbtini), pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes skubėjo į universitetą, ką patvirtina E. N. dėstytoja, jog 2016-11-28, pirmadienį, antros paskaitos metu (10.20 - 11.50 val.) E. N. laikė anglų kalbos įskaitą, E. N. motina V. N. pranešė norinti atlyginti sūnaus padarytą žalą, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga E. N. pagal ANK 417 str. 8 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ANK 426 str. 1 d. pažeidėjui skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 664 str. 2 d., kartu su bauda pažeidėjas įpareigojamas atlyginti UAB „Biseris“ padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 572 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 646 str., -

nutaria:

E. N. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skirti 10 eurų dydžio baudą bei įpareigoti jį atlyginti UAB „Biseris“ padarytą 54,49 eurų dydžio turtinę žalą.

E. N. už administracinį nusižengimą, numatytą AKN 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 600 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus E. N. skirti galutinę 600 eurų dydžio baudą bei įpareigoti jį atlyginti UAB „Biseris“ padarytą 54,49 eurų dydžio turtinę žalą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16064078252 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė