- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-62-926/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- G. S., R. K.
- Advokatai
- Bronius Varsackis, Ričardas Lilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. S. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. ir R. K. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir:
- G. S. nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu G. S. skirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, skiriant G. S. galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 3 d. baudžiamąjį įsakymą, laikas.
- R. K. nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, skiriant R. K. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamąjį įsakymą, laikas.
G. S. ir R. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuspręsta palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. T. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš G. S. A. T. naudai priteisiant 839 (aštuonis šimtus trisdešimt devynis) eurus turtinės žalos atlyginimui, iš R. K. – 7091 (septynis tūkstančius devyniasdešimt vieną) eurą turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. K. (toliau – R. K.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 lapkričio 14 d. iki lapkričio 18 d., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), kuris, minėtuoju laikotarpiu veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajam A. T. į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir prisistačius FNTT pareigūnu, melagingai pranešus apie atliekamas neteisėtas finansines operacijas naudojantis A. T. ,,Swedbank“ banko sąskaita, taip įgavus pasitikėjimą ir apgaule iš nukentėjusiojo A. T. išviliojus AB bankas „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodų generatoriaus numerį ir naudotojo ID, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, elektroninės bankininkystės sistemoje save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, atliko pervedimus į R. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 14 d. – 1300 eurų, 2018 m. lapkričio 15 d. – 4900 eurų, 2018 m. lapkričio 18 d. – 800 eurų, iš viso – 7000 eurų, iš kurių 6300 eurų – R. K. 2018 lapkričio 14 – 19 dienomis išgrynino: 2018 m. lapkričio 14 d. bankomate SEB (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) – 300 eurų; 2018 m. lapkričio 15 d.: pasinaudodamas ,,Perlo“ terminalu ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) – 600 eurų; AB ,,L. B.“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – 300 eurų; „Perlo“ terminale ,, (duomenys neskelbtini)’’, esančiame (duomenys neskelbtini) – 500 eurų; AB ,,Luminor bank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – 400 eurų; AB ,,Luminor bank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; 2018 m. lapkričio 16 d.: AB „Luminor bank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – 2000 eurų; 2018 m. lapkričio 17 d. AB „Luminor bank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; 2018 m. lapkričio 19 d. AB „Luminor bank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) – 800 eurų. Iš šių išgrynintų 6300 eurų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. pasinaudojant ,,Perlo“ terminalais persiuntė iš viso 1880 eurų asmenims: 2018 m. lapkričio 15 d. R. A. iš prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ ,,Perlo“ terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) – 30 eurų; 2018 m. lapkričio 17 d. R. A. iš prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ ,,Perlo“ terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) – 50 eurų; 2018 m. lapkričio 15 d. I. M. iš prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Perlo“ terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) – 400 eurų; 2018 m. lapkričio 15 d. I. M. iš prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Perlo“ terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) – 250 eurų; 2018 m. lapkričio 19 d. E. B. iš prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Perlo“ terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) – 500 eurų; 2018 m. lapkričio 14 d. A. Š. iš prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Perlo“ terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) – 500 eurų; 2018 m. lapkričio 14 d. A. Š. iš prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Perlo“ terminalo, esančio (duomenys neskelbtini) – 150 eurų; ir laikotarpiu nuo 2018 lapkričio 14 d. iki lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, perdavė dalį pinigų – ne daugiau kaip 3000 eurų, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, (duomenys neskelbtini) mieste, prie centrinės autobusų stoties, o likusią pinigų dalį panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu bendrai veikdami savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo nukentėjusiajam A. T. priklausančius 7000 eurų.
2. Tuo pačiu nuosprendžiu G. S. (toliau – G. S.) pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), kuris, minėtuoju laikotarpiu veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. T. į telefoną, kurio numeris 861287784, ir prisistačius FNTT pareigūnu, melagingai pranešus apie atliekamas neteisėtas finansines operacijas naudojantis A. T. ,,Swedbank“ banko sąskaita, taip įgavus pasitikėjimą ir apgaule iš nukentėjusiojo A. T. išviliojus AB bankas „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodų generatoriaus numerį ir naudotojo ID, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, elektroninės bankininkystės sistemoje save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, 2018 m. lapkričio 14 d. atliko pervedimą iš A. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į G. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000 eurų, po ko G. S. naudodamasis G. S. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dalį gautų pinigų – 800 eurų išgrynino 2018 m. lapkričio 14 d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną perdavė tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o 2200 eurų, supratusi apie vykdomą nusikalstamą veiką, G. S. grąžino į A. T. „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu G. S. savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule įgijo 800 eurų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę; sumažinti nukentėjusiajam A. T. priteistą turtinės žalos dydį nuo 7091 (septynių tūkstančių devyniasdešimt vieno) euro iki 2000 (dviejų tūkstančių) eurų.
3.1. Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam skirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. R. K. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo. Skundžiamame nuosprendyje pasisakoma tik apie nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad skyrus R. K. realią laisvės atėmimo bausmę, jis praras galimybę dirbti, o negaudamas jokių pajamų negalės nukentėjusiajam atlyginti turtinės žalos.
3.2. Spręsdamas nukentėjusiojo A. T. civilinio ieškinio dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas, pasak nuteistojo, neįvertino, kad R. K. analizuojamu atveju visų nukentėjusiojo pinigų nepasisavino, savo reikmėms išleido tik 2000 (du tūkstančius) eurų, todėl nukentėjusiajam padarė tik 2000 (dviejų tūkstančių) eurų turtinę žalą. Likęs nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis turėtų būti priteisiamas iš trečiųjų asmenų, kuriems jis pervedė atitinkamas pinigų sumas.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; A. T. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš G. S. atmesti.
4.1. Apelianto teigimu, kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis neprisipažino. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio mėnesį jam telefonu paskambino pažįstamas asmuo M. K., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ir paprašė, kad surastų AB „Swedbank“ banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus. M. K. teigimu, šie pinigai jam buvo priteisti iš valstybės už blogas kalinimo sąlygas ir saugomi tetos asmeninėje banko sąskaitoje. G. S. paklausė, ar pinigai tikrai yra „švarūs“, į ką jam buvo atsakyta, kad viskas teisėta. Dėl šios priežasties nuteistasis davė savo motinos AB „Swedbank“ banko sąskaitą (su motinos leidimu), į kurią ir buvo pervesti M. K. minėti pinigai. Apie tai nuteistasis informavo M. K., kuris liepė pinigus išgryninti ir perduoti juos jo atsiųstam asmeniui. Atvyko du asmenys, kuriems nuteistasis padavė 800 eurų, kadangi tik tokią pinigų sumą jam pavyko išgryninti. Likusius 2200 eurų G. S., įtarusi sukčiavimo atvejį, pervedė juos atsiuntusiam asmeniui.
4.2. Pasak nuteistojo, R. K. jis nepažįsta, su šiuo asmeniu jokio kontakto neturėjo. Nukentėjusiojo A. T. ir liudytojų A. T., I. M., R. A., D. M., M. J. bei E. B., nuteistasis taip pat nepažįsta, jokių kontaktų su šiais asmenimis jis vėlgi neturėjo. G. S. yra nuteistojo motina. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jam ir jo broliui yra palikusi savo AB „Swedbank“ banko kortelę. Komentuojamo įvykio dieną G. S. atsiklausė savo motinos, ar galėtų savo pažįstamam asmeniui duoti jos banko sąskaitos numerį, kad jai būtų pervesti pažįstamo pinigai. Mama tam neprieštaravo. Tačiau, pastebėjusi, kad pinigai į jos banko sąskaitą buvo pervesti ne iš moters banko sąskaitos, kaip kad jai buvo sakęs G. S., o iš A. T., ji likusius pinigus, kurių nepavyko išgryninti, iš karto pervedė atgal nukentėjusiajam, ką patvirtino ir pats A. T.. Šie duomenys, pasak nuteistojo, leidžia pagrįstai spręsti, jog apie tai, kad pinigai gauti neteisėtu būdu, jis nežinojo. Tikėtis, jog dėl jo veiksmų nukentės A. T., G. S. neturėjo jokios objektyvios galimybės.
4.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad asmenys, kurie inicijavo ir įvykdė nusikalstamą veiką A. T. atžvilgiu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti. G. S. tam tikslui buvo pateikęs M. K. telefono numerį bei jo „Facebook“ paskyros informaciją, tačiau šie duomenys nebuvo vertinami. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S. veikė bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Nuteistojo teigimu, jokių susitarimų dėl nusikalstamos veikos darymo su kitais asmenimis nebuvo, tokių asmenų pirmosios instancijos teismas nenustatė.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai pritarė jų apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir išdėstytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorai, nurodydami, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti, prašė juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų R. K. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami.
6. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus pagrįstai atmesdamas nuteistųjų G. S. ir R. K. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jų veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.
Dėl nuteistojo G. S. apeliacinio skundo.
9. Bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio 14 d., 20.39 val. iš nukentėjusiojo A. T. banko sąskaitos į G. S. motinos G. S. banko sąskaitą buvo pervesta 3000 eurų suma (1 t., b. l. 78, 97). Šią aplinkybę pripažino ir G. S.. Ir vis tik, apeliaciniame skunde jis nurodo, kad jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, o apie tai, kad pinigai yra gauti neteisėtu būdu, jis nežinojo. Tikėti tokiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu abejoti nuteistojo kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.
10. Kaip nustatyta G. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, vertinamo įvykio dieną jam paskambino jo pažįstamas M. K. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas), su kuriuo jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų yra prisiteisęs pinigų už kalėjimo sąlygas ir prašė jo banko sąskaitos, į kurią jis tuos pinigus galėtų persivesti. G. S. paklausė, ar tie pinigai nėra gauti nusikalstamu būdu. M. K. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas) jį patikino, kad pinigai „švarūs“. Dėl šios priežasties G. S. sutiko duoti savo mamos G. S. AB „Swedbank“ sąskaitą. Kai pinigai buvo pervesti, pas G. S. atvyko du M. K. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas) siųsti asmenys, kuriems šis turėjo perduoti iš bankomato išgrynintus pinigus. Tačiau, G. S. leido nuimti tik 800 eurų. Išgryninus šiuos pinigus, G. S. paskambino jo motina G. S. ir paklausė, kas darosi, nes ši matė į jos banko sąskaitą pervestus pinigus. Mama paaiškino, kad pinigai buvo pervesti iš vyro banko sąskaitos, pavedimo paskirtyje nurodant „už automobilį“. Dėl šios priežasties, G. S. pervedė likusius 2200 eurų į kitą savo banko sąskaitą ir iš jos – atgal nukentėjusiajam. G. S. tvirtino, kad pinigus į savo mamos banko sąskaitą, prašomas M. K. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas), jis leido pervesti su mamos leidimu, t. y. prieš sutinkant su M. K. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas) pasiūlymu, jis klausė motinos, ar gali duoti savo banko sąskaitą, su kuo ši sutiko. Iš esmės analogiškus parodymus G. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nenurodydamas tik aplinkybės, kad prieš duodant M. K. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas) savo mamos banko sąskaitą jis pasiteiravo G. S., ar gali tai padaryti. Paaiškinti, kodėl šią aplinkybę jis nutylėjo ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. S. negalėjo.
11. Šiai įvykių versijai iš esmės neprieštarauja ir G. S. parodymai. Tačiau, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji, kaip ir G. S., nepatvirtino, jog iki pinigų pervedimo į jos banko sąskaitą G. S. jai būtų skambinęs ir teiravęsis, ar jo draugas gali pervesti pinigus į jos banko sąskaitą. Paaiškino, kad G. S., teiraudamasi apie į jos banko sąskaitą pervestus 3000 eurų, ji paskambino pati tik po pinigų pervedimo, bankui ją informavus SMS pranešimu, kad į jos banko sąskaitą buvo pervesta 3000 eurų suma. Tik tuomet, jos teigimu, G. S. jai paaiškino visą situaciją, nurodydamas, kad tai jo draugas prašė jos banko sąskaitos, teigė, jog į ją draugo teta turi pervesti pinigus, tačiau G. S., pastebėjusi, jog pinigai pervesti ne iš moters, o iš vyro banko sąskaitos, suprato, kad kažkas čia ne taip ir jos banko sąskaitoje dar likusius 2200 eurų, ji persivedė į kitą banko sąskaitą, kad jų G. S. nebegalėtų išgryninti. Tai, kad G. S. jai būtų skambinęs ir paaiškinęs visą situaciją iki pinigų pervedimo į jos banko sąskaitą fakto, G. S., kaip ir G. S., nurodė tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Paaiškinti, kodėl apie šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nutylėjo, teisiamojo posėdžio metu ji vėlgi negalėjo.
12. Vertinant šių asmenų parodymų patikimumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, G. S. ir G. S. iš tiesų bendravo telefonu 2018 m. lapkričio 14 d., tačiau, intensyvesnis jų bendravimas prasidėjo praėjus vos kelioms minutėms po pinigų pervedimo į G. S. banko sąskaitą. Telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip nurodė G. S., naudojosi jis, su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta, naudojosi G. S., bendravo keletą kartų, t. y. 20.46 val., 20.48 val. ir 21.06 val. Įvertinus tai, kad pinigai į G. S. banko sąskaitą buvo pervesti 20.42 val., akivaizdu, kad netrukus po pinigų pervedimo, apie kurį G. S. sužinojo ne iš savo sūnaus, o iš SMS pranešimo iš banko, ji paskambino G. S. pasidomėti, kas darosi su jos banko sąskaita. Ir tik tuo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, G. S. tapo žinoma tiek apie jos banko sąskaitos panaudojimą, tiek ir apie galimai neteisėtą į jos banko sąskaitą pervestų pinigų pobūdį. Tai iš esmės atitinka tiek G. S., tiek ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumą ir paneigia jų pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodytą aplinkybę, kad G. S. dar iki pinigų pervedimo į G. S. banko sąskaitą, klausė jos leidimo ir informavo ją, kad tam tikra pinigų suma, jo draugo prašymu, bus pervesta į jos banko sąskaitą, nurodant ir pervestinų pinigų kilmę.
13. Šią aplinkybę paneigia ir kiti objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys. Įvertinus byloje esančias G. S. telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir G. S. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines matyti, kad 2018 m. lapkričio 14 d. G. S. ir G. S. bendravo ir ankščiau, t. y. iki pinigų pervedimo į G. S. banko sąskaitą. Tačiau, paskutinis jų skambutis fiksuotas 13.12 val., kai tuo tarpu telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo, G. S. teigimu, naudojosi jo draugas, prašęs jo banko sąskaitos, G. S. 2018 m. lapkričio 14 d. pirmą kartą paskambino tik 19.10 val. Neabejotina, kad, remiantis G. S. pateikta įvykių versija, būtent to skambučio metu jo draugas jį informavo apie pinigų pervedimą, prašydamas G. S. duoti jam kokią nors banko sąskaitą, į kurią galima būtų pervesti pinigus, kuriuos G. S. turės išgryninti ir perduoti jo atsiųstiems asmenims. Po šio skambučio, G. S. su savo mama G. S. bendravo tik 20.46 val., t. y. jau po pinigų pervedimo į G. S. banko sąskaitą, ją apie tai informavus banko SMS pranešimu. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog G. S. apie jos banko sąskaitos panaudojimą iki faktinio jos panaudojimo nieko nežinojo, o tai, savo ruožtu, leidžia pagrįstai abejoti G. S. parodymais, be kita ko, ir aplinkybe, kad apie pinigų neteisėtą kilmę jis nežinojo.
14. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad, sprendžiant iš byloje surinktų duomenų visumos, G. S. inkriminuotas nusikaltimas buvo suplanuotas minučių tikslumu. Remiantis byloje esančiomis įvykio metu G. S. naudoto telefono numerio išklotinėmis, 20.41 val. jam paskambino telefono numeris (duomenys neskelbtini) (juo, sprendžiant iš G. S. parodymų visumos, naudojosi jam skambinęs ir jo banko sąskaitos prašęs draugas), tikėtina, pranešti, kad į G. S. banko sąskaitą jau pervesti pinigai, kadangi G. S. banko sąskaitą pinigai pasiekia 20.42 val. Po to, t. y. 20.46 val., pinigų išgryninimo metu, tas pats abonentas skambina G. S., o 21.06 val. parašo du SMS pranešimus. Kai pinigai G. S. veiksmais 21.25 val. grąžinami nukentėjusiajam į sąskaitą, 21.35 val., t. y. vos po 10 minučių, tas pats telefono numeris G. S. parašo dar 5 SMS pranešimus, po ko vėliau vakare pats G. S. parašo minėtam abonentui 4 SMS pranešimus ir du kartus paskambina. Iš aptarto seka, kad dar nepervedus į G. S. banko sąskaitą pinigų, G. S., jau vyko į bankomatą, kad nurodyti pinigai kuo greičiau būtų nuimti. Pirmas pinigų nuėmimas buvo įvykdytas praėjus tik 3 minutėms po pinigų pervedimo. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia ne tik pagrįstai atmesti G. S. versiją, jog jis nežinojo apie neteisėtą į jo mamos banko sąskaitą pervestų pinigų pobūdi, bet ir spręsti, jog G. S., atlikdamas neteisėtus veiksmus, neabejotinai bendrininkavo su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais, asmenimis, nuosekliai vykdė jų nurodymus, todėl abejonių jų bendru susitarimu, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijai nekyla.
15. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad praeityje G. S. jau buvo teistas už panašių neteisėtų veiksmų atlikimą, G. S. apie tai žinojo, todėl jos veiksmai pastebėjus į jos banko sąskaitą pervestų neaiškių pinigų išgryninimą – likusių pinigų pervedimas į kitą savo banko ir vėliau jų pervedimas atgal nukentėjusiam asmeniui, leidžia pagrįstai spręsti, jog G. S., kaip ir G. S. skubėdamas išgryninti pinigus, aiškiai suvokė neteisėtą G. S. veiksmų pobūdį ir neabejotinai žinojo, jog komentuojami pinigai gauti neteisėtu būdu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, G. S. teigimu, banko sąskaitos jo prašęs draugas skambučio metu, G. S. žiniomis, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. G. S. buvo žinoma, kad šis asmuo užsiima telefoniniais sukčiavimais, tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, jis neva pasitikėjo šiuo asmeniu.
16. Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, abejonių G. S. kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijai nekyla. Nors G. S. parodymus, be kita ko, dėstomus ir jo apeliaciniame skunde, didžiąja dalimi patvirtino ir jo motina, tačiau šioje vietoje būtina įvertinti, kad jie yra susiję artimais giminystės ryšiais, todėl neabejotina, kad G. S., siekdama padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, galėjo atskleisti ne visas tinkamam ir objektyviam komentuojamo įvykio ištyrimui reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu, pasikliauti vien tik jos parodymais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį G. S. atžvilgiu, nėra pagrindo. Juo labiau, jog juose, kaip ir G. S. parodymuose, nustatyti esminiai prieštaravimai, kurie buvo pašalinti tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir šia nutartimi, nustačius, jog G. S. iki pinigų pervedimo su savo mama apie tai nekalbėjo ir apie būsimą pinigų pervedimą į jos banko sąskaitą, G. S. neinformavo.
17. Netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo, pagrindo švelninti jam skirtą bausmę, taip pat nėra. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje aptartą G. S. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Paskirtoji bausmė, nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant G. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti G. S. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.
18. Nors apeliaciniame skunde prašoma A. T. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš G. S. atmesti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nuteistojo skundas atmetamas, nesant pagrindo abejoti jo kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl R. K. apeliacinio skundo.
19. R. K. apeliaciniame skunde, neginčijant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių bei jo veiksmų teisinio vertinimo, nesutinkama tik su jam skirta bausme, prašant ją sušvelninti. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcingos apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl ją keisti pagrindo nėra.
20. Bylos duomenims, R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas ne kartą teistas, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą. Tai skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Juo labiau, kad nusikalstamas veikas R. K. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, kas rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais R. K. ne kartą taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas švelnesnės bausmės paskyrimui, nėra pagrindo.
21. Darant šią išvadą, įvertintina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką R. K. padarė bendrininkaudamas su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais, asmenimis, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors jo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis, tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, jis tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų naudai veikė intensyviai, padarydamas didžiąją dalį turtinės žalos nukentėjusiajam. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau su šiais nuteistojo motyvais nesutiktina. R. K. neneigė, jog į jo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos (ką betarpiškai patvirtino ir byloje surinkti įrodymai, kurie nuteistajam buvo neabejotinai žinomi), tačiau nuosekliai tvirtino nežinojęs, jog pinigai gauti neteisėtu būdu. Ši R. K. versija buvo atmesta tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriais teisėjų kolegija neabejoja, todėl betarpiškai pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams šioje dalyje. Esant šiems duomenims, pripažinti nuteistojo dalinį prisipažinimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo.
22. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą paminėtina ir tai, kad praeityje R. K. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, jis turi vos pradinį išsilavinimą, tačiau, siekdamas tinkamai integruotis į visuomenę, niekur nesimoko ir nedirba, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas iš esmės yra vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių veiksmų tinkamai savo elgesio korekcijai R. K. nededa, savo tikslų laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis nesiekia. Esant šiems duomenims, pagrįstai abejojant nuteistojo motyvacija darbui, švelninti jam skirtą bausmę dėl nuteistojo tariamo siekio įsidarbinti laisvėje ir tokiu būdu greičiau padengti iš jo priteistą civilinį ieškinį, nėra pagrindo.
23. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. K. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. K. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Juo labiau, jog ir bendrindamas skirtingais nuosprendžiais R. K. skirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą.
24. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad spręsdamas nukentėjusiojo A. T. civilinio ieškinio dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad R. K. visų nukentėjusiojo pinigų nepasisavino, savo reikmėms išleido tik 2000 (du tūkstančius) eurų, todėl nukentėjusiajam padarė tik 2000 (dviejų tūkstančių) eurų turtinę žalą, tačiau ir šie nuteistojo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Pagrindo abejoti, jog jam inkriminuotą nusikalstamą veiką R. K. padarė bendrininkaudamas su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais, asmenimis ir tokiu būdu iš nukentėjusiojo gautus pinigus įgijęs savo ir trečiųjų asmenų naudai, pagrindo nėra. Duomenų, patvirtinančių, kad asmenys, kuriems R. K. pervedė iš nukentėjusiojo gautus pinigus, žinojo apie nusikalstamos veikos darymą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jie patvirtino, kad gautus pinigus jie perdavė kitiems, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, su kuriais R. K. vienijo vieninga tyčia ir bendras sumanymas. Atmetant nuteistojo motyvus, svarbu tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Esant šių duomenų visumai, nepaisant to, kad R. K. sau pasiliko tik 2000 eurų, iš jo buvo pagrįstai priteista visa jam nukentėjusiojo pervesta pinigų suma, kadangi galutinis šių pinigų gavėjas neabejotinai buvo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, su kuriais, R. K. atlikdamas jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, veikė bendrai, vykdydamas jų bendrą sumanymą ir vieningą tikslą.
Dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
25. 2020 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam G. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
26. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš aptarto seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie sunkią nuteistojo G. S. finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
28. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam G. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo G. S. valstybės naudai priteisiant 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 333 straipsniu,
nutaria:
nuteistųjų G. S. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš G. S. valstybei 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.