- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- TS-8-878/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- A. V.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 17 metų (įsiteisėjimo diena – 2009 m. gruodžio 22 d.).
Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. balandžio 3 d. Komisija nutarimu Nr. 357–30 nutarė nuteistajam A. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog A. V. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau kaip 3/4 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis yra didelė – 3 metai 11 mėnesių 27 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Anksčiau yra teistas keturis kartus. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, yra skatintas penkis kartus už nepriekaištingą elgesį, bendrauja su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Tačiau nuteistasis pataisos įstaigoje baustas penkis kartus, nors nuobaudos negalioja, tačiau jį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis kalba apie ateities tikslus, tačiau nekonkrečiai. Pastarojo nusikaltimo nepripažįsta, teigia, jog įvykio vietoje jo nebuvo, niekada nieko nežudė ir neplanavo žudyti. Turi nemažai finansinių įsipareigojimų, nėra įrodymų, kad jam priteistas ieškinys yra atlygintas, nors tą teigia dalyvaudamas Komisijos posėdyje. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 56 balais, iš jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, 36 balai dinaminiai, nenustatyta pažanga juos mažinant. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nenustatyta pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad A. V. sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2019 m. balandžio 9 d. gautas nuteistojo A. V. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357–30. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog Komisija nepakankamai įvertino socialinio tyrimo išvadą ir kitus teigiamai charakterizuojančius veiksnius, galimybę lengvinti bausmės atlikimo sąlygas taikant intensyviąją priežiūrą, tai turėjo esminės reikšmės vertinimui. Nurodo, kad bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos ir režimo taisykles, tačiau pažeidimas buvo menkavertis, už jį net nebuvo paskirta jokia bausmė. Priešingai, savo klaidas ištaisė būdamas aktyvus, už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas net penkis kartus. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytus reikalavimus – mokosi statybininko apdailininko specialybės. Jam pareikšto ieškinio nėra. Įkalinimo įstaigoje lanko įvairius psichologijos kursus, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nebuvo tinkamai įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, ketinimai dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Nebuvo tinkamai įvertinta, jog nuteistojo artimieji, neturintys jokio ryšio su neigiama aplinka jį dažnai aplanko, palaiko. Nurodo, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų lengvinimą taikant intensyviąją priežiūrą pataisos įstaigoje klausimą jau vien dėl to, nes šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vertintina ir tai, kad nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas, padarytas labai seniai - 2006 m. Per visą šį laiką, jo mąstymas pasikeitė, jis turi tikslų ir konkrečių planų, turi šeimą, darbą. Kriminalinės subkultūros nesilaiko. Nurodo, kad Komisijos sprendimu, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam A. V. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 56 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 36 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta pažanga juos mažinant.
Nuteistasis skunde akcentuoja tai, kad nusikalstamos veikos už kurias jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų lengvinimą taikant intensyviąją priežiūrą pataisos įstaigoje klausimą, nes šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, jo nusikaltimas padarytas labai seniai. Tačiau, teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistasis prieš tai buvo jau 4 kartus teistas, o šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Todėl vien jau ši aplinkybė, kad A. V. nedarė išvadų ir sistemingai darė naujus, vis sunkesnius nusikaltimus, rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju nuteistojo teiginys, kad nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, jis padarė labai seniai, todėl tai jau neturėtų būti vertinama sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, yra teisiškai neteisingas, kadangi bausmės paskyrimo faktas teisinėje valstybėje savo funkciją atlieka tik tuomet, kai įgyvendinami ja siekiami tikslai – teisingumas ir proporcingumas, kurie realiai užtikrinimai tik ją atliekant. Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, teismui į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Be abejo, padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra ir negali būti esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas, todėl negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Šiuo atveju laikyti, kad A. V. elgėsi nepriekaištingai, negalima. Nors pats nuteistasis savo skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos ir režimo taisykles, tačiau pažeidimas buvo menkavertis, už jį net nebuvo paskirta jokia bausmė, tačiau iš teismui pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad nuteistasis savo pažeidimus vertina labai subjektyviai, stengiasi gerokai pagražinti savo elgesį bausmės atlikimo metu, nuslėpti tam tikrus neigiamai jį reprezentuojančius dalykus. Matyti, kad nors jis bausmės atlikimo metu 5 kartus buvo skatintas, tačiau ir tiek pat – 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis: 1) 2013 m. kovo 5 d. – pažeidė naudojimosi kompiuteriu tvarką – uždrausta pirkti maisto produktus 1 mėnesį; 2) 2014 m. sausio 27 d. – dienos metu miegojo, nevykdė nurodymo keltis – patalpintas į baudos izoliatorių 5 paroms; 3) 2015 m. kovo 16 d. – nevykdė pareigūno nurodymų – uždrausta pirkti maisto produktus 1 mėnesį; 4) 2016 m. gegužės 19 d. – dienotvarkės pažeidimas – pareikštas papeikimas; 5) 2017 m. sausio 11 d. – vartojo alkoholį – patalpintas į baudos izoliatorių 15 parų. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu jau negaliojančios, tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.
Atkreiptinas dėmesys ir į A. V. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. iki šiol savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals.
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad A. V. viso bausmės atlikimo metu, t. y. daugiau nei 13 metų nedirbo, prašymo įsidarbinti nepateikė, motyvuodamas tuo, kad nuolat mokosi ir visą dėmesį nori sutelkti mokslams. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, jo išsilavinimas - 11 klasių. Atlikinėdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, mokėsi 2017/2018 metais profesinio rengimo centre, įgijo staliaus specialybę. Atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, 2018/2019 metais mokosi profesinio rengimo centre apdailininko specialybės. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, tačiau per 13 metų įgytos 2 specialybės, teismo vertinimu, nėra tiek daug laiko užimantis procesas, kad sudarytų kliūtis darbui, kuris taip pat yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių, padedančių sėkmingai įsilieti į visuomenę. BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Šiuo atveju A. V. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors nuteistasis yra pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) pažymą apie būsimą įdarbinimą, kad lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti vadybininko padėjėju, tačiau, teismo vertinimu, tokios pažymos pateikimas negali būti sureikšmintas, nes neduoda jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar vienu kriminogeniniu veiksniu išlieka A. V. turimi finansiniai įsipareigojimai ir atsainus požiūris į juos. Nors savo skunde nuteistasis nurodo, kad jokio ieškinio jo atžvilgiu priteista nėra, tačiau iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagal paskutinį nuosprendį A. V. paskirtas net 53 591 Eur ieškinys. Apie tai, kad jo dalis ar jis visas būtų sumokėtas, duomenų nėra. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Juolab, kad labai sunkus nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas būtent dėl siekio pasipelnyti.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. V. mąstymas ir elgesys taip pat vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimus, atpažįsta veiksnius, dariusius įtaką jo nusikalstamumui. Geba atpažinti ir įvardinti savo problemų atsiradimo priežastis, teigia, žinantis, kad išėjęs į laisvę nekartos ankstesnių, su nusikaltimais susijusių, besikartojusių klaidų. Tačiau neigiamai vertinama tai, kad jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas pasekmes. Taip pat, nors A. V. ir teigia jog įprastai gyvenime jam nėra būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, tačiau tai ne pirmas nuteistojo smurtinio pobūdžio nusikaltimas, todėl akivaizdu, kad problema yra, ir nuteistasis turėtų ją spręsti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje būtų dalyvavęs smurto mažinimo programose/užsiėmimuose.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su visa skirta bausme, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 3 metai 11 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo A. V. atžvilgiu dar nėra pasiekti.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. V. skundas dėl 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–30 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.