Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ (ankstesnis pavadinimas AB „Bobutės paskola“) ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Atsakovas M. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė AB „BnP Finance“ (AB „Bobutės paskola“) ir atsakovas M. S. 2015 m. balandžio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. r2xmw4yn, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 800 Eur kreditą 36 mėnesiams su 62,22 proc. metine palūkanų norma. Pagal sutartyje nurodytą mokėjimų grafiką atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą kreditą ir sumokėti 982 Eur kredito mokestį (palūkanas) iki 2018 m. balandžio 14 d., mokėdamas kiekvieną mėnesį 49,50 Eur dydžio įmokas (Sutarties 2.1, 3.1, 3.6.2 punktai). Atsakovui nevykdant įsipareigojimų ieškovė 2015 m. rugsėjo 14 d. siųstu pranešimu Nr. Vartojimo kredito sutartį nutraukė bei pareikalavo per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos padengti įsiskolinimą. Atsakovui nesumokėjus įsiskolinimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos (negrąžinto kredito, kredito mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto kredito mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teigia, jog teismas klaidingai aiškino Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

7. Pažymėtina, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose vartojimo kredito mokestis apibūdintas kaip suma, kurią kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu (1.13 punktas), o palūkanos – vartojimo kredito mokesčio procentinė išraiška (1.17 punktas). Taip pat nurodyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Pagal šių sąlygų 6.1 punktą, - kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą (jos dalį, periodinį mokėjimą) sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo (Bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).

10. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog prašomas priteisti kredito mokestis laikytinas palūkanomis, kurios atlieka mokėjimo (pelno) už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją, tačiau atsižvelgęs į tai, kad 982 Eur kredito mokestį atsakovas įsipareigojo sumokėti už naudojimąsi kreditu visą sutarties galiojimo laikotarpį (iki 2018 m. balandžio 14 d.), į tai, kad po sutarties nutraukimo ieškovė pradėjo skaičiuoti palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi kreditu po jo grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, priteisė palūkanas, apskaičiuotas nuo kredito gavimo iki sutarties nutraukimo, t.y. už 152 dienas.

11. Nors apeliantas teisingai teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką ir sutarties nuostatas mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuotinos iki tol, kol vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, tačiau šiuo atveju apeliantas prašo priteisti palūkanas, apskaičiuotas už 36 mėnesius (iki 2018 m. balandžio 14 d.), t.y. jų dydis nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu. Teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje. Kitaip tariant, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2018 m. balandžio 14 d. ir priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Taip pat pažymėtina, kad ginčo objektą (ieškinio pagrindą, dalyką, teisės gynimo būdą) byloje gali apibrėžti tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče (dispozityvioje byloje) negali jų peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovui reikalaujant priteisti palūkanas konkrečia pinigų suma (ne procentine išraiška, kuri būtų siejama su negrąžinto kredito suma ir grąžinimo faktu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė visos palūkanų sumos.

12. Kaip minėta, skundžiamu teismo sprendimu teismas priteisė iš atsakovo sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu nuo jo gavimo 2015 m. balandžio 15 d. iki sutarties nutraukimo 2015 m. rugsėjo 14 d. (už 152 dienas), tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad atsakovas prievolės grąžinti kreditą neįvykdė iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (tokių duomenų atsakovas nepateikė), šiuo atveju yra pagrindas priteisti kredito mokestį (mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas) nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimo už akių priėmimo (už 230 dienų), iš viso – 310,51 Eur (791,98 Eur x 62,22 proc./365 d. x 230 d.). Taigi, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, papildomai priteisiant iš atsakovo 105,30 Eur kredito mokesčio.

13. Argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme apeliantas sieja su materialinio reikalavimo tenkinimu. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taigi, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, iš atsakovo ieškovui papildomai priteistina 9,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ((160 Eur x 64 proc.) - 92,80 Eur).

14. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria priteista 205,21 Eur kredito mokesčio suma, pakeisti, padidinant ieškovei AB „BnP finance“ iš atsakovo M. S. priteistą kredito mokesčio sumą iki 310,51 Eur bei padidinti ieškovui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 102,40 Eur; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 17 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalį (14 proc.) iš atsakovo priteistina 2,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straispnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

Ieškovo AB „BnP Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti ją taip: priteisti ieškovei AB „BnP finance“ (į.k. 302447985) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 310,51 Eur (tris šimtus dešimt eurų 51 ct) kredito mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir 102,40 Eur (vieną šimtą du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovei AB „BnP finance“ 2,38 Eur (du eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.