Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2A-13-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-16Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2A-13-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02232-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Riktė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos sėkmė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-13-569/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02232-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.8.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (pirmininkės ir pranešėjos), V. V. ir Birutės Simonaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės UAB „Riktė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Riktė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos sėkmė“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Apskaitos sėkmė“ 20 074,42 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-10-13 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Riktė“ ir atsakovė UAB „Apskaitos sėkmė“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2014-157 (toliau – Sutartis). Šios atlygintinų paslaugų teikimo Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo vesti 2014 m. ir vėlesnių finansinių metų ieškovės UAB „Riktė“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą, laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – LR BAĮ) ir kitų galiojančių normatyvinių aktų reikalavimų, taip pat teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais. Sutartimi atsakovė garantavo ieškovei nepriekaištingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir profesionalias konsultacijas bei prisiėmė atsakomybę už ieškovės naudai tvarkytą buhalterinę apskaitą. Šios Sutarties pagrindu ieškovė išdavė atsakovės direktorei V. G. įgaliojimą elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti dokumentus juridinių asmenų registro (JAR) informacinei sistemai dėl finansinių ataskaitų teikimo ir dalyvių sąrašo keitimo. Nuo 2016-06-01 ieškovė pradėjo vykdyti mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse veiklą, t. y. įsirengė kavinę tarptautinio (oro uosto) išvykimo salėje esančiose patalpose. Į keleivių išvykimo salėje ieškovės išsinuomotas kavinės patalpas klientai (skrydžio keleiviai) patenka užsiregistravę skrydžiui ir praėję pro LR muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir skrydžių patikrą. Prieš pradėdama vykdyti naują ūkinę komercinę veiklą ieškovė kreipėsi į atsakovę, jog ši suteiktų visą reikiamą informaciją bei pakonsultuotų buhalterinės apskaitos vedimo bei pardavimo pajamų apmokestinimo klausimais ieškovei vykdant veiklą neapmuitinamoje („duty free“) zonoje esančiose komercinėse patalpose. Atsakovė ieškovės vadovo R. P. buvo informuota apie veiklos specifiką ir skrydžių į ES ir trečiąsias šalis kryptis. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją, atsakovės vadovė ieškovei nurodė, jog vykdydama ūkinę komercinę veiklą, ieškovė turėtų vadovautis LR PVM įstatymo 41 ir 42 straipsnių nuostatomis ir kitais poįstatyminiais teisės aktais bei garantavo, jog nuomojamose patalpose teikdama maitinimo paslaugas visiems išvykstantiems keleiviams ieškovė vartoti vietoje skirtas prekes turi parduoti taikant 0 % PVM tarifą. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės konsultaciją, prieš pradedant vykdyti komercinę veiklą, atitinkamai nustatė kasos aparatą, gavo leidimą vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais ir steigti PVM lengvatų sandėlį, vėliau, buvo įregistruotas ir akcizų sandėlis. Ieškovei nuo 2016-06-01 pradėjus vykdyti kavinės veiklą už jos buhalterinę apskaitą bei finansinių ataskaitų teikimą atsakinga atsakovės vadovė V. G. ieškovės vardu VMI prie LR FM teikė GPM ir PVM deklaracijas bei kitus finansinės atskaitomybės dokumentus.

2. Ieškovei vykdant veiklą ji 2017 metais deklaravo 89 857,00 Eur pajamų bei 3929,00 Eur grynojo pelno. Todėl, atsižvelgdamas į nuolat augančią įmonės apyvartą bei stabilias pajamas iš kavinės verslo, ieškovė nusprendė diversifikuoti Bendrovės veiklą bei įsigijus būtiną techniką nuo 2018 m. vasaros sezono paraleliai pradėti kitą verslą – užsiimti įvairiais žemės kasimo, skutimo, lyginimo, sklypų formavimo ir kitais darbais. Šiuo pagrindu ieškovė 2018 m. kovo mėnesį įsigijo ilgalaikio turto už 22880,00 Eur + PVM. Paskutinis ieškovės suplanuotas pirkinys naujam žemės kasimo darbų verslui pradėti buvo autovežio MAN, skirto mini vikšriniam ekskavatoriui gabenti, įsigijimas. Šį autovežį ieškovė taip pat planavo įsigyti lizingu arba gauti paskolą iš kredito įstaigos. Tačiau, po 2018-08-09 Klaipėdos AVMI atlikto ieškovės mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-03-31, VMI konstatavo, jog ieškovė pažeidė PVMĮ 53 str. 4 d. nuostatas, nuomojamose kavinės patalpose, esančiose (oro uosto) išvykimo salėje, teikdama maitinimo paslaugas visiems keleiviams, išvykstantiems ne tik į trečiąsias šalis, bet ir į kitas ES šalis, nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą. Šiuo pagrindu ieškovei buvo paskaičiuota PVM nepriemoka ir pateiktas administracinis nurodymas patikslinti PVM deklaracijas, už kurių teikimą buvo atsakinga būtent atsakovė. Patikslinus PVM deklaracijas, ieškovė buvo įpareigota sumokėti Klaipėdos AVMI 24502,56 Eur PVM nepriemoką (skolą) ir 1386,42 Eur dėl pavėluoto PVM sumokėjimo mokesčių administratoriaus priskaičiuotus delspinigius. Dėl šios susidariusios situacijos ieškovės galimybės laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas (kreditingumo reitingas) smarkiai pablogėjo. Ieškovė nebeteko galimybės įsigyti autovežio MAN, nes nei viena kredito įstaiga, sužinojusi apie bendrovės skolą VMI, nebesutiko finansuoti bendrovės autovežio įsigijimui. Todėl ieškovė taip ir nepradėjo vykdyti suplanuoto ir realiai pradėto įgyvendinti naujo žemės kasimo darbų verslo. Bendrovė prarado galimybę gauti papildomas pajamas iš planuotų vykdyti žemės kasimo darbų ir šiuo metu už faktiškai įmonės veikloje nenaudojamą minėtą mini ekskavatorių privalo reguliariai mokėti mėnesines lizingo įmokas kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Dėl atsakovės nekvalifikuotai suteiktų atlygintinų buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų ieškovė objektyviai negalėjo tinkamai įvertinti savo finansinių ateities perspektyvų, kas sąlygojo ieškovės patirtą turtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB Apskaitos sėkmė“ pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę, jog ji netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nuostatas ir tuo pagrindu ieškovė po atlikto (AVMI) mokestinio patikrinimo buvo įpareigota sumokėti PVM ir delspinigius. Atsakovė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė būtent pagal ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus ir informaciją. Ieškovė niekada nebuvo informavusi atsakovės apie tai, jog ji teikia maitinimo paslaugas ne tik keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias šalis. Priešingai, atsakovė ieškovės buvo informuota, jog maitinimo paslaugos bus teikiamos tik keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias šalis. Be to, atsakovė niekada ieškovei raštu nepatvirtino ir negarantavo, jog atsakovė nuomojamose patalpose teikdama maitinimo paslaugas visiems išvykstantiems keleiviams vartoti vietoje skirtas prekes turi parduoti taikant 0 proc. PVM tarifą. Ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal ieškovės pateikiamus duomenis. Dėl to, jog ieškovei buvo paskaičiuota PVM nepriemoka ir pateiktas administracinis nurodymas patikslinti PVM deklaracijas, atsakinga yra pati ieškovė, kadangi ji tinkamai nevykdė Sutarties. Ieškovė nesuteikė atsakovei visos reikiamos informacijos ir tinkamai parengtų dokumentų, kad atsakovė būtų galėjusi ieškovės buhalterinę apskaitą vesti laiku paskaičiuojant turėtą mokėti PVM mokestį. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovei paskaičiuotą 1386,42 Eur delspinigių sumą. Ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę PVM neapskaičiavimą laiku. Tarp ieškovės patirtos žalos, turėtų sumokėti delspinigių ir atsakovės atliktų veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę netinkamą Sutarties vykdymą. Būtent ieškovė atsakovei nepateikė dokumentų, kuriuose atsispindėtų informacija apie tai, jog ieškovė maitinimo paslaugas teikė ne tik keleiviams, vykstantiems į trečiąsias šalis.

4. Atsakovė taip pat nėra atsakinga už ieškovės negautas pajamas (18688,00 Eur), kurias ieškovė neva buvo suplanavusi gauti. Ieškovės atsakovei atsiųstame 2018-10-18 pranešime dėl vienašalio Sutarties Nr. 2014-157 nutraukimo prieš terminą ir įspėjimo apie pareigą atlyginti žalą, nenurodyta, jog ieškovė taip pat patyrė nuostolius (negautas pajamas), nes neva nebegalėjo nuo 2018-09-01 vykdyti naujos veiklos ir iš šios veiklos gauti pajamas. Be to, ieškovė dėl jai paskaičiuotos PVM nepriemokos kreipėsi į VMI dėl šios nepriemokos išdėstymo. Ieškovė pateiktame procesiniame dokumente nurodo skirtingas datas, nuo kurių neva buvo suplanavusi vykdyti naują veiklą, kas reiškia, jog pati ieškovė nežinojo ir neplanavo naujos veiklos pradėti vykdyti būtent nuo 2018-09-01. Nors ieškovė nurodo ketinusi įsigyti autovežį MAN 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo jam įsigyti kreipėsi tik prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, t. y. ieškovė į AB SEB banką elektroniniu paklausimu kreipėsi 2018-12-14, o į banką Luminor bank AS Lietuvos skyrių 2018 m. gruodžio mėnesį. Ši aplinkybė reiškia, jog ieškovė nei nuo 2018 m. vasaros sezono, nei nuo 2018-09-01 neplanavo pradėti naujos veiklos. Ieškovei paskaičiuota PVM nepriemoka neturėjo jokios įtakos, jog ji negalėjo pradėti nurodomos naujos veiklos, nes dar iki priskaičiuotos PVM nepriemokos Luminor bank AS Lietuvos skyrius ieškovei nesutiko suteikti kredito dėl to, kad ieškovės veikla nebuvo pakankamai pelninga. Ieškovės pateikti skaičiavimai apie planuotas gauti pajamas yra niekuo nepagrįsti. Ieškovė neva planuotų gauti pajamų 2018 m. negavo tik dėl savo kaltės ir neveikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė savo poziciją dėl atsakovės kaltės, nurodant, kad įmonėje visiems keleiviams teikiant paslaugas turi būti taikomas 0 proc. PVM tarifas, grindžia atsakovės 2018-07-03 elektroniniu laišku, kuriame atsakovė ieškovės vadovui R. P. nurodė, kad „mes dirbame pagal PVM įst. 42 str.“. Atsakovės rašytas laiškas 2018-07-03, o ieškovė veiklą įmonėje nepamokestinamoje („Duty free“) zonoje pradėjo 2016-06-01, t. y. daugiau kaip po dviejų metų nuo ieškovės veiklos pradžios. Kadangi iš pranešimo turinio akivaizdžiai matyti, kad atsakovė nenurodė konkrečiai ieškovei, kokiu būdu turėtų ši dirbti, todėl teismas šio pranešimo nelaikė atsakovės teikta konsultacija. Atsižvelgdamas į tai, jog pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.1. dalį, kurioje nurodyta, kokius darbus turi atlikti atsakovė (vykdytojas), konsultavimo paslaugos nėra numatytos, teismas padarė išvadą, jog šalys dėl konsultavimo paslaugų teikimo nebuvo susitarusios.

7. Teismas, atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovė iš jai pateiktų dokumentų (ataskaitų, fiskalinių dienos ataskaitų („Z“) (kvitų), kasos operacijų žurnalo) matė, kad buvo teikiamos maitinimo paslaugos ir keleiviams, vykstantiems į ne tik į trečiąsias šalis, bet ir į ES šalis, nes, pasak ieškovės, kasos aparato žurnalą pildė pati atsakovė. Priešingai, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių kasos aparatų naudojimo tvarką, apimtyje, pripažino, jog atsakovė deklaravo ir skaičiavo PVM pagal jai ieškovės pateiktas kasos aparato žurnalo kopijas, kurį ieškovė pateikdavo elektroniniu paštu. Kadangi atsakovei buvo teikiamos tik kasos aparato žurnalo kopijos, kuriuose nėra duomenų apie lėktuvų skrydžių kryptis, kas turėjo esminės reikšmės atsakovei deklaruojant bei skaičiuojant PVM, šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad šį dokumentą pildė ieškovės darbuotojai, ko ieškovė ir nepaneigė.

8. Teismo vertinimu, pagal Sutartį už pirminių apskaitos dokumentų teisingumą atsako užsakovas, tai yra ieškovė, todėl atsakovė neturėjo pareigos vertinti, ar ieškovės atsakovei pateikti pirminiai dokumentai yra teisingi. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovės netinkamą minėto mokesčio paskaičiavimą ir deklaravimą nulėmė būtent ieškovės veiksmai, tai yra ji neužtikrino teisingų duomenų pateikimo atsakovei ir pateikė atsakovei neteisingą, neišsamią informaciją, turinčią esminę reikšmę minėto mokesčio skaičiavimui, teismas konstatavo, jog būtent pačios ieškovės veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl netinkamo minėto mokesčio paskaičiavimo ir deklaravimo ir ji pati atsakinga už kilusias pasekmes (1 386,42 Eur delspinigių atlyginimą už nesavalaikį PVM sumokėjimą bei 18688,00 Eur negautas pajamas). Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti vienos iš būtinų sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Riktė“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-16 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės UAB „Riktė“ ieškinį atsakovei UAB „Apskaitos sėkmė“ tenkinti pilna apimtimi arba bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus ir bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas išvadas padarė netinkamai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė CPK bei teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles panašaus pobūdžio bylose. Nesutinka, kad dėl pačios ieškovės veiksmų atsakovė negalėjo tinkamai vesti ieškovės buhalterinės apskaitos. Atliekant operatyvų patikrinimą, visa reikalinga informacija apie ieškovės veiklą buvo teikta būtent atsakovės vadovės, kaip ieškovės vyr. buhalterės. Atsižvelgiant į visumą šių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai, jog 2018-07-03 atsakovės siųstas elektroninis laiškas negalėjo būti laikomas atsakovės teikta konsultacija ir patvirtinimu, jog daugiau nei du metus ieškovė teisėtai visas prekes visiems skrydžių keleiviams pardavinėjo su 0 proc. PVM tarifu.

9.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, kad kasos aparato operacijų žurnalą pagal jai pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė būtent atsakovės darbuotojos. Į bylą pateiktos kasos operacijų žurnalų kopijos bei „Z“ ataskaitų čekiai, kuriuose yra nurodyta informacija, kad prekės buvo pardavinėjamos keleiviams, skrendantiems maršrutu (pavadinimas neskelbtinas). Atsakovė, pildydama kasos operacijų žurnalą pagal jai ieškovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, negalėjo nesuprasti, kad ieškovės nuomojamose kavinės patalpose buvo teikiamos maitinimo paslaugos keleiviams, vykstantiems ne tik į trečiąsias šalis, bet ir į ES šalis.

9.3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, vertindamas įrodymus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo, t. y. nukrypo nuo CPK 12 ir 178 straipsnių taikymo ir aiškinimo praktikos. Tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta atsakovės pareiga vykdyti klientės UAB „Riktė“ apskaitą, o byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad ieškovės buhalterinę apskaitą, be atsakovės UAB „Apskaitos sėkmė“, būtų tvarkęs ir kitas asmuo, taip pat į tai, kad BAĮ įtvirtinta pareiga apskaitą tvarkyti tinkamai, objektyviai, palyginamai, išsamiai ir naudingai bei laiku (BAĮ 4 straipsnis). Todėl būtent atsakovei kyla atsakomybė dėl jos neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo ieškovės turtinius nuostolius - 1 386,42 Eur delspinigių atlyginimą už nesavalaikį PVM sumokėjimą bei 18688,00 Eur negautas pajamas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Apskaitos sėkmė“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai konstatavo, jog netikslius mokesčių skaičiavimus ir deklaravimą atliko atsakovė, tačiau atsakovės netinkamą minėto mokesčio paskaičiavimą ir deklaravimą nulėmė būtent ieškovės veiksmai, tai yra ji neužtikrino teisingų duomenų pateikimą atsakovei ir pateikė atsakovei neteisingą, neišsamią informaciją, turinčią esminę reikšmę minėto mokesčio skaičiavimui.

10.2. Teismas sprendime taip pat teisingai konstatavo, jog, atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą, matyti, kad kasos aparato žurnalas turi būti kasos aparato darbo vietoje, o esant byloje įrodymams, jog kasos aparato kasos operacijų žurnale turi būti užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita, mažai tikėtini ieškovės teiginiai, jog kasos aparatą tvarkė atsakovė. Mažai tikėtina tai, jog ieškovės atstovas kiekvieną dieną vežiojo dienos „Z“ ataskaitas ir kasos operacijų žurnalą iš (miesto) oro uosto į (kitą miestą) atsakovei tam, kad ji šį žurnalą užpildytų.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovė prašo priimti naujus įrodymus ir bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė laikosi pozicijos, kad visi su apeliaciniu skundu teikiami papildomi įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 2019-05-02 vykusio teismo posėdžių metu, prieš baigiamąsias kalbas, teismas klausė, ar nėra prašymų papildyti įrodymų tyrimą. Ieškovės atstovas jokių prašymų nereiškė ir jokie papildomi įrodymai į nagrinėjamą bylą nebus teikiami. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktos visos galimybės naujus duomenis pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nauji teikiami įrodymai neturėtų būti priimti ir vertinami.

10.4. Atsakovės darbuotojai, vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, nepildė jokių kasos aparto žurnalų. Ieškovė nepateikdavo susipažinimui kiekvienos darbo dienos ataskaitų („Z“), kuriose neva buvo matyti, jog prekė parduoda keleiviui, kurio skrydis yra (pavadinimas neskelbtinas). Atsakovės vadovei V. G., aplinkybės apie buvusių darbuotojų iniciatyvas pildant ieškovei kasos operacijų žurnalą, nieko nebuvo ir nėra žinoma. Ieškovė ir atsakovė niekada nebuvo susitarusios, jog atsakovė pildys ieškovės kasos operacijų žurnalą. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje prie atsakovės ieškovei pagal sutartį turimų teikti paslaugų, nebuvo numatyta, jog atsakovė pildys ieškovės kasos operacijų žurnalą. Atsakovės atstovė 2019-05-02 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jeigu ieškovė būtų prašiusi atsakovės pildyti kasos operacijų žurnalą, tai ši papildoma paslauga būtų mokama.

10.5. Byloje yra duomenys, jog atsakovei kiekvieną mėnesį el. paštu buvo siunčiamas kasos aparato žurnalo suvestinis registras, kuriame nesimatė, kad prekės tiekiamos keleiviams, vykstantiems į Europos valstybes. Logiška, jog jei žurnalą būtų pildžiusi atsakovė, tokio registro siuntimas nebūtų buvęs reikalingas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbo dienos ataskaitos („Z“) buvo nuimamos 22.56 val. 20.24 val. ir kitu panašiu laiku, kas reiškia, jog atsakovės darbuotojos, kurių darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., niekaip negalėjo pildyti ir nepildė jokio žurnalo. Juo labiau tokio pavedimo niekada nebuvo.

10.6. Po atlikto Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo, atsakovė, prieš rengiant PVM deklaracijų tikslinimo lentelę, ieškovės atstovo prašė pateikti kasos operacijų žurnalą, tam, kad galėtų patikslinti PVM deklaracijas, tačiau ieškovės atstovas atsakovei kasos operacijų žurnalo nepateikė, o tiesiog atsiuntė atsakovei el. paštu suarchyvuotą kiekvienos dienos kontrolinę juostą, kurioje buvo matomi kiekvienos dienos kvitai. Ieškovė šios aplinkybės pirmos instancijos teisme nekėlė. Be to, ieškovei paskaičiuota PVM nepriemoka priežastiniu ryšiu visiškai nesusijusi su ieškovės, kaip ji nurodo, negalėjimu pradėti vykdyti suplanuoto naujo verslo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė CPK bei teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles panašaus pobūdžio bylose dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovė prašo priimti naujus įrodymus ir bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus. Naujų įrodymų priėmimo būtinybę grindžia tuo, kad UAB „Riktė“ kasos operacijų žurnalo pildymo faktinės aplinkybės buvo analizuojamos paskutiniojo 2019-05-02 teismo posėdžio metu. Šias faktines aplinkybes, šalims dėl jų nesutariant, ieškovės atstovas galėjo patikslinti tik atlikęs išsamią UAB „Riktė“ buhalterinės apskaitos dokumentų archyvo reviziją jau po sprendimo priėmimo.

15. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

17. Šiuo atveju teisėjų kolegija, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2019-03-06 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas kėlė klausimą dėl kasos aparato žurnalo pildymo, jo buvimo vietos, kasos juostų, kuriuose, pasak ieškovės vadovo R. P., turėjo likti skrydžių pavadinimai, ir „Z“ ataskaitų. Ieškovė laikėsi nuomonės, kad kasos aparato žurnalą pildė atsakovė ir iš kasos kvitų turėjo matyti skydžių maršrutus. Atsakovės atstovė V. G. su ieškovės pozicija nesutiko. Nurodė, kad kasos aparato žurnalo nepildė, nes to nenumatė tarp šalių sudaryta sutartis, žurnalas buvo pas ieškovę, jokių kvitų ir kasos juostų nematydavo (1 t., 178-181 b. l.). Iš nurodyto seka, kad dar 2019-03-06 teismo posėdžio metu išaiškėjo, jog šalys dėl kasos aparato žurnalo pildymo, kasos juostų ir „Z“ ataskaitų nesutarė ir ieškovė tam, kad įrodytų savo teiginių pagrįstumą, turėjo pateikti savo poziciją patikslinančius įrodymus. To paties teismo posėdžio metu ieškovas atstovas nurodė, kad reikalingas papildomas laikas, jog ieškovė galėtų surinkti ir pateikti dokumentus, kuriuose matosi skrydžių maršrutai (1 t., 181 b. l.). Sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2019-03-26, prieš teismo posėdį ieškovė pateikė naujus dokumentus (kasos aparato žurnalo kopijas, „Z“ ataskaitų kopijas ir kt.) bei prašė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti (1 t., 184-190 b. l.). 2019-03-26 vykusio teismo posėdžio metu šalys vėl išsakė savo pozicijas dėl kasos aparato žurnalo pildymo, atsakovės atstovas laikėsi nuomonės, jog Z“ ataskaitos negalėjo būti žinomos buhalterinę paskaitą tvarkiusiam asmeniui, o kasos aparato žurnalas negalėjo būti išvežamas, nes jis turėjo būti prie kasos aparato, todėl jo atsakovė niekaip negalėjo pildyti (1 t., 208-209 b. l.). To paties posėdžio metu šalys turėjo galimybę pateikti prašymus, teismas įpareigojo ieškovę pateikti papildomus įrodymus iki 2019-04-18. 2019-05-02 vykusio teismo posėdžių metu atsakovė vėl nurodė, kad kasos aparato žurnalo ji neturėjo, nes žurnalas turėjo būti prie kasos, atsakovei buvo siunčiamos tik kasos aparato žurnalo kopijos (2 t., 66 b. l.). Teismas bylos šalių klausė, ar nėra prašymų papildyti įrodymų tyrimą (2 t., 67 b. l.). Ieškovė jokių prašymų nereiškė.

18. Ieškovė savo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo grindžia tuo, kad neva tik po atsakovės vadovės V. G. paaiškinimų teismo posėdžio, vykusio 2019-05-02 metu, kuri teigė, kad negali nurodyti, kuri iš atsakovės darbuotojų pildė ieškovės kasos operacijų žurnalą, ieškovė galėjo atlikti išsamią UAB „Riktė“ buhalterinės apskaitos dokumentų archyvo reviziją ir patikslinti įrodymus, pateikiant juos apeliacinės instancijos teismui. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jau 2019-03-06 vykusio teismo posėdžio metu šalys laikėsi skirtingų pozicijų dėl kasos aparato žurnalo pildymo, kas reiškia, kad grindžiant savo poziciją dėl atsakovės atsakomybės, ieškovė turėjo galimybę jau nuo 2019-03-06 vykusio teismo posėdžio teikti papildomus įrodymus ginčo klausimu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Juo labiau, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimas buvo atnaujintas (1 t., 208 b. l.), ieškovė teikė įrodymus (kasos aparato kasos operacijų žurnalo kopijas nuo 2016-03-29, fiskalines dienos ataskaitas „Z“ 2016-2017 m. ir kt.). Šie įrodymai iš esmės yra analogiški prašomiems prijungti įrodymams apeliacinės instancijos teisme (1 t. 186-190 b. l., 2 t., 91-102) ir šalys būtent šiuo klausimu pasisakė net trijuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (2019-03-06, 2016-03-26, 2019-05-02). Papildomi prie ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai (neskaitant „Z“ ataskaitų kopijų): skolų suderinamo akto kopij? ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo kopij? (2 t., 98-99 b. l.), ant kurių yra tikėtinai atsakovės darbuotojos J. Ž. pavardė ir parašai, nėra susijusios su aplinkybėmis – su kasos aparato žurnalo pildymu, ką bando įrodyti ieškovė. Taigi, įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad įrodymai, kuriuos ieškovė prašo priimti apeliacinės instancijos teisme, nėra būtini ir tikslingi, jų pakartotinis priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, prašomų priimti įrodymų įtaka lemiamos reikšmės sprendžiamam klausimui iš esmės neturi, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl žodinio proceso

19. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustos UAB „Apskaitos sėkmė“ darbuotojos V. B. ir J. Ž., kurios pripažino pildžiusios ieškovės UAB „Riktė“ kasos operacijų žurnalą 2016-2017 m. laikotarpiu pagal ieškovės vadovo pristatytus pirminius įmonės apskaitos dokumentus. Pasak apeliantės, šias faktines aplinkybes atsakovės darbuotojos V. B. bei J. Ž. sutiko patvirtinti teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės nuomone, byloje dalyvaujančioms šalims turėtų būti sudaryta galimybė iš naujo pasisakyti dėl įrodymų vertinimo, nes bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka neleistų tinkamai atskleisti bylos esmės apeliacinės instancijos teisme ir dar labiau apribotų apeliantės galimybes įrodyti objektyvią tiesą.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad ieškovė turėjo galimybę tiek pateikti naujus papildomus įrodymus, tiek nurodyti su tais įrodymais susijusius liudytojus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes dėl įrodymuose užfiksuotų faktų ir prašyti juos apklausti pirmosios instancijos teisme (šios nutarties 18 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-10-13 ieškovė ir atsakovė sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2014-157. Atsakovė įsipareigojo vesti 2014 m. ir vėlesnių finansinių metų ieškovės UAB „Riktė“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų galiojančių normatyvinių aktų reikalavimų, taip pat teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais. Šalys šios sutarties 2.3.1. punkte sutarė, jog ieškovė iki sekančio mėnesio 5 d. privalo pateikti atsakovei visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymui atlikti. Sutarties 2.3.3. p. numatyta, jog ieškovė, pasirašydama Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį deklaruoja, jog supranta, kad tik laiku pateikus tvarkingus apskaitos dokumentus bei kitus duomenis atsakovei, gali būti garantuojamas nepriekaištingas ieškovės apskaitos tvarkymas. Atsakovė neatsako už pasekmes, kurios gali kilti nepateikus dokumentų ar kitų duomenų, taip pat pateikus netvarkingus ar neteisingus dokumentus ar duomenis, kurie naudojami vedant ieškovės buhalterinę apskaitą. Sutarties 4.2. punkte šalys numatė, kad atsakovė atsako už finansinės atskaitomybės atitikimą bendriems apskaitos principams ir galiojantiems norminiams aktams. (AVMI) 2016-06-06 ieškovei išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame laikomos prekės skirtos tiekti tarptautiniame oro uoste esančiose specialiose prekybos vietoje iš Europos Sąjungos teritorijos išvykstantiems keleiviams. 2018-08-16 Pranešime apie (AVMI) atliktą mokestinį tyrimą minėta institucija nurodė, kad 2018-08-09 atliktas ieškovės vizitavimas, kurio metu nustatyta, kad bendrovės nuomojamos patalpos veiklai vykdyti yra (oro uosto) keleivių išvykimo salėje. Į keleivių išvykimo salę skrydžio keleiviai patenka užsiregistravę skrydžiui ir praėję Lietuvos Respublikos muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir skrydžių patikrą. Nuomojamose patalpose įrengta kavinė, kurioje yra kavos aparatas, paruošti indai kavai bei gėrimams, nurodytos kavos ir gėrimų kainos, prie įrengto baro sustatyti staliukai su kėdėmis. Bendrovės vadovas nurodė, kad, parduodant gėrimus ir maistą visiems keleiviams, taikomas 0 proc. PVM tarifas. Šio tyrimo metu konstatuota, jog, vadovaujantis PVMĮ 53 straipsnio 4 dalimi, įmonėje, turinčioje PVM lengvatų sandėlį, PVM lengvatų sandėlio apskaita turėjo būti vedama atskirai nuo kitų prekių apskaitos. Be to, ieškovė pažeidžiant PVMĮ 53 straipsnio nuostatas, kavinėje, esančioje (oro uosto) keleivių išvykimo salėje, teikdama maitinimo paslaugas keleiviams išvykstantiems ne tik į trečiąsias valstybes, bet ir į ES šalis, nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą. Taip pat šio patikrinimo metu ieškovė įpareigota pateikti patikslintas PVM deklaracijas: už 2017 m. 01-12 mėn. ir deklaruoti 15 127,00 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM; už 2018 m. 01-03 mėn. ir deklaruoti 2311,00 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM; bei už 2016 m. 06-12 mėn. ir 2018 m. 04-06 mėn. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) 2018-09-18 pranešimu ieškovę informavo apie jos nesumokėtą 24 502,56 Eur mokestinę prievolę bei nurodė nedelsiant sumokėti į minėtos institucijos sąskaitą. Iš 2018-10-26 tarp VMI ir ieškovės buvo sudarytos Mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 327-1027, nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiko matyti kad ieškovė įsipareigojo 21 836, 34 Eur mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis iki 2021-12-25. Ieškovė prie prašymo VMI išdėstyti mokestinę nepriemoką 2018 m. pateikė Verslo planą, kurio 7.2. punkte nurodyta, jog nenumatoma naujų produktų gamyba/paslaugų teikimas, prognozuojamas rinkos vystymasis; 7.3. punkte nurodyta, kad nenumatomos investicijos į ilgalaikį turtą ir jų finansiniai šaltiniai, vykdomų sandorių aprašymas, projekto įgyvendinimo terminas, 7.4 punkte teigiama, jog nenumatomos investicijos į trumpalaikį turtą, papildomo apyvartinio kapitalo poreikis. Be to, ieškovė su ieškiniu pateikė kitą 2018 m.-2021 m. verslo planą, iš kurio matyti, kad bendrovė planuoja teikti paslaugas, susijusias su žemės darbais, t. y. žemės kasimo darbus, žemės lyginimo, skutimo, formavimo darbus, gręžti skyles pamatams, tvoroms.

22. Iš 2018 m. ūkinių operacijų suvestinės matyti, kad 2018-05-31 iš UAB „Riktė“ lėšų R. P. grąžinta 5000,00 Eur paskola, 2018-07-11 – 5000,00 Eur paskola, o 2018-06-24 – 8000,00 Eur paskola. UAB „Idėjų balansas“, kuri 2018-10-19 pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, nurodė, kad ieškovės vadovui 2018-05-31 ir 2018-07-11 išmokėtoms sumoms nėra pirminių dokumentų, nors kasos ieškovės knygoje įrašai registruoti. Atsakovė 2018-07-03 elektroniniu laišku ieškovės vadovui R. P. nurodė, kad „mes dirbame pagal PVM įst 42 str“. 2018-02-12 Luminor Lizingas UAB informavo R. P., kad finansavimui reikalingas kitos finansiškai pajėgios įmonės laidavimas, norint gauti paskolą ekskavatoriui. 2018-12-14 AB SEB banko atstovas elektroniniu laišku informavo R. P., kad įmonės finansuoti negalės. 2018-12-17 UAB Luminor lizingas elektroniniu laišku informavo R. P., kad, atsižvelgiant į jo verslo finansinius rodiklius, šiuo metu paskolos įmonei suteikti negali. Ieškovė kreipėsi į teismą teigdama, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t.y. netinkamo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (PVM deklaravimo ir paskaičiavimo) ji patyrė 20 074,42 Eur žalą, kurią sudaro 1386,42 Eur mokesčių administratoriaus priskaičiuotų delspinigių už pavėluotą PVM sumokėjimą ir pajamos, kurių ieškovė negavo iš kitos planuojamos vykdyti veiklos ( žemės kasimo darbų). Kadangi ieškovei reikėjo sumokėti minėtą mokestį, delspinigius, jos finansinė padėtis labai pablogėjo ir ji negalėjo įsigyti autovežio ir pagal įmonės verslo planą vykdyti minėtą veiklą, iš kurios ji būtų gavusi 2018 m. 5643,00 Eur, o 2019 m. 13046,00 Eur pelno.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, ieškovė teigia, kad, atliekant operatyvų patikrinimą, visa reikalinga informacija apie ieškovės veiklą, atidarytą akcizinį sandėlių ir prekių pardavimus bei jų likučius buvo teikta būtent atsakovės vadovės, kaip ieškovės vyr. buhalterės. Atsižvelgiant į visumą šių įrodymų, ieškovė teigia, kad nepagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai, jog 2018-07-03 atsakovės siųstas elektroninis laiškas negali būti laikomas atsakovės teikta konsultacija ir patvirtinimu, jog daugiau nei du metus ieškovė teisėtai visas prekes visiems skrydžių keleiviams pardavinėjo su 0 proc. PVM tarifu.

24. Atsakant į šį ieškovės argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo atveju būtent tarp šalių sudaryta sutartis apibrėžia atsakovės teikiamų paslaugų apimtį. Sutarties 2.1. numatyta, kad atsakovė tvarko pirkimų ir pardavimų buhalterinę apskaitą, veda buhalterinės apskaitos registrus pagal užsakovo pateiktus dokumentus. Sutartyje nėra numatyta, kad atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei konsultavimo paslaugas, jokių kitų įrodymų apie konsultavimo paslaugų teikimą byloje nepateikta. Aplinkybės, kad atsakovė padėjo steigti ieškovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvatų sandėlį (adresu: duomenys neskelbtini), vėliau jį įregistravo, 2016-06-01 pradėjus vykdyti kavinės veiklą, už ieškovės buhalterinę apskaitą bei finansinių ataskaitų teikimą (GPM, PVM deklaracijų ir kitų) buvo atsakinga atsakovės vadovė V. G., nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė ieškovei teikė konsultavimo paslaugas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad elektroninis laiškas, atsakovės rašytas 2018-07-03 daugiau kaip po dviejų metų nuo ieškovės veiklos neapmokestinamoje („Duty free“) zonoje pradžios, negali būti laikomas kaip atsakovės teikta konsultacija ieškovei. Atsakovė nenurodė ieškovei, konkrečiai kaip pastaroji turėtų dirbti, nepažymėjo, kad pastarosios kasos aparatas turėtų būti nustatytas būtent su 0 % PVM, nedetalizavo, kokiais atvejais taikomas PVM, o kokiais ne. Šis atsakovės rašytas elektroninis laiškas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas tik informacinio pobūdžio laišku, kokiu PVM įstatymo straipsniu remiantis dirba pati atsakovė, ir vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, pastebėtina ir tai, kad nors ieškovės atstovas R. P. teismo posėdžio metu teigė, jog jis buhalterinės apskaitos ir ją reglamentuojančių teisės aktų nesupranta (1 t., 177 b. l.), dėl to samdė buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, tačiau ši ieškovės vadovo išsakyta pozicija kelia abejonių. Atsakovės ieškovei rašytas laiškas su formuluote „mes dirbame pagal PVM įst 42 str“ konkrečiai nepasako, koks procentas PVM 0 ar 21, yra taikomas (1 t., 55 b. l.), taigi neaišku, kuo remiantis ieškovės vadovas R. P. padarė išvadą, kad bendrovė teikiamoms maitinimo paslaugom keleivių išvykimo salėje turi taikyti 0 % PVM. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės vadovas domėjosi ar klausė atsakovės, ką šis parašytas teiginys reiškia, todėl ieškovės argumentas, kad būtent atsakovė ją konsultavo dėl taikytino PVM ieškovės teikiamoms paslaugoms, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, kad kasos aparato operacijų žurnalą pagal jai pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė būtent atsakovės darbuotojos. Teigia, kad ieškovės pateiktas kasos operacijų žurnalų kopijas bei „Z“ ataskaitų čekius, kuriuose yra nurodyta informacija, kad prekės buvo pardavinėjamos keleiviams, skrendantiems maršrutu (pavadinimas neskelbtinas). Atsakovė, pildydama kasos operacijų žurnalą pagal jai ieškovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, negalėjo nesuprasti, kad ieškovės nuomojamose kavinės patalpose buvo teikiamos maitinimo paslaugos keleiviams vykstantiems ne tik į trečiąsias šalis, bet ir į ES šalis.

26. Šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir pažymi, kad jie vertintini tarp šalių sudarytos sutarties ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių kasos aparato žurnalo pildymo, naudojimo ir laikymo tvarką, kontekste. Pirma, iš tarp šalių sudarytos Sutarties 2.3.1. punkto matyti, jog šalys sutarė, kad ieškovė (užsakovas) iki sekančio mėnesio 5 d. privalo pateikti atsakovei (vykdytojui) visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymui atlikti. Antra, Sutarties 2.3.3. p. numatyta, jog ieškovė, pasirašydama Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį deklaruoja, jog supranta, kad tik laiku pateikus tvarkingus apskaitos dokumentus bei kitus dokumentus atsakovei, gali būti garantuojamas nepriekaištingas ieškovės apskaitos tvarkymas. Atsakovė neatsako už pasekmes, kurios gali kilti nepateikus dokumentų ar kitų duomenų, taip pat pateikus netvarkingus ar neteisingus dokumentus ar duomenis, kurie naudojami vedant ieškovės buhalterinę apskaitą.

27. Trečia, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasos aparato žurnalas turi būti kasos aparato darbo vietoje (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 29, 30, 32, 36 punktai). Be to, kasos aparato kasos operacijų žurnale turi būti užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Ieškovė nors ir primygtinai teigė, kad kasos aparato žurnalą tvarkė atsakovė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad dienos „Z“ ataskaitos būdavo nuimamos praktiškai kiekvieną kalendorinę dieną, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymus ir galiojantį teisinį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, jog mažai tikėtina ieškovės versija, kad jos atstovas kiekvieną dieną iš (oro uosto) į (kitą miestą), vežiojo dienos „Z“ ataskaitas ir kasos operacijų žurnalą atsakovei tam, kad jį užpildytų.

28. Ketvirta, pasisakydama dėl ieškovės nurodytų argumentų, susijusių su kasos aparato žurnalo pildymu, teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės vadovas buvo įgaliojęs atsakovę pildyti kasos aparato žurnalą. Dar daugiau, kaip teisingai nurodo atsakovė, laikas, esantis ataskaitų „Z“ kopijose, patvirtina, jog ataskaitos buvo nuimamos 22.56 val., 20.24 val. ir kitu panašiu laiku, kai tuo tarpu atsakovės darbo laikas nuo 8-17 val. Penkta, net ir tas faktas, jog ieškovės dalyje į bylą pateiktų dokumentų (ataskaitų (kvitų) yra nurodyti skrydžiai (pavadinimai neskelbtini), t. y. į Europos Sąjungos valstybę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nes ieškovė neįrodė, kad šie dokumentai buvo pateikti atsakovei tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu jai buvo suteikta visa reikalinga informacija. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, atsakovė deklaravo ir skaičiavo PVM pagal jai ieškovės pateiktas kasos aparato žurnalo kopijas, kurias ieškovė pateikdavo elektroniniu paštu ir kuriuose nebuvo užfiksuotos informacijos apie lėktuvų skrydžių kryptis, kas turėjo esminės reikšmės atsakovei deklaruojant bei skaičiuojant PVM. Byloje esantis ieškovės vadovo rašytas raštas apie skrydžių kryptis tik į tris trečiąsias šalis (miestai neskelbtini) aplamai sustiprina atsakovės poziciją, kad jai nebuvo žinoma apie ieškovės teikiamas maitinimo paslaugas keleiviams išvykstantiems į Europos Sąjungos šalis.

29. Tokios nustatytos aplinkybės, iš esmės suponuoja neabejotiną išvadą, jog kasos operacijų žurnalą pildė pati ieškovė, atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė teikia maitinimo paslaugas keleiviams išvykstantiems ne tik į trečiąsias, bet ir ES šalis, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pati ieškovė nepateikė visų reikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovei, dėl ko pastaroji neatsako už pasekmes, kurios gali kilti nepateikus dokumentų ar kitų duomenų, taip pat pateikus netvarkingus ar neteisingus dokumentus ar duomenis, kurie naudojami vedant ieškovės buhalterinę apskaitą (Sutarties 2.3.3. p.).

30. Papildomai pažymėtina, jog kritiškai vertintinas ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad atsakovė iš (oro uosto) tinklalapio galėjo matyti ir suprasti, kokios skrydžių kryptis yra vykdomos iš minėto oro uosto. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė tokios pareigos neturėjo, apie tai nebuvo užsiminta ir tarp šalių sudarytoje sutartyje. Kita vertus, aplinkybė, kad oro uostas vykdo skrydžius įvairiomis kryptimis, nesudaro pagrindo nei atsakovei, tvarkant apskaitą ir deklaruojant PVM, nei teismui, svarstant klausimą dėl atsakovės atsakomybės, daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė teikė maitinimo paslaugas visiems keleiviams bendroje laukimo salėje, o ne galimai atskiroje (kaip pvz. yra kituose oro uostuose), kur skrydžiai vykdomi išskirtinai tik į trečiąsias, ne Šengeno zonos/Europos Sąjungos šalis. Juo labiau, byloje esantis ieškovės vadovo rašytas raštas atsakovei apie skrydžių kryptis (miestai neskelbtini) kaip tik leidžia suprasti, kad maitinimo paslaugos buvo teikiamos atskiroje laukimo salėje, išskirtinai tik keleiviams, vykstantiems į trečiąsias šalis.

31. Ieškovė apeliuoja į tai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą vertindamas įrodymus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo, t. y. nukrypo nuo CPK 12 ir 178 straipsnių taikymo ir aiškinimo praktikos. Teigia, jog tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta atsakovės pareiga vykdyti klientės UAB „Riktė“ apskaitą, o byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad ieškovės buhalterinę apskaitą, be atsakovės UAB „Apskaitos sėkmė“, būtų tvarkęs ir kitas asmuo, taip pat į tai, kad BAĮ įtvirtinta pareiga apskaitą tvarkyti tinkamai, objektyviai, palyginamai, išsamiai ir naudingai bei laiku (BAĮ 4 straipsnis), todėl būtent atsakovei kyla atsakomybė dėl jos neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo ieškovės turtinius nuostolius - 1 386,42 Eur delspinigių atlyginimą už nesavalaikį PVM sumokėjimą bei 18688,00 Eur negautas pajamas.

32. Pasisakant dėl šio atsakovės argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Tai reiškia, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

33. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

34. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

35. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant apeliantės argumentą dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė, teigdama, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą vertindamas įrodymus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo, t. y. nukrypo nuo CPK 12 ir 178 straipsnių taikymo ir aiškinimo praktikos, konkrečiai nenurodo, koks būtent teismo veiksmas lėmė netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą.

36. Šios civilinės bylos procesas buvo pradėtas pagal ieškinį dėl 20 074,42 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti, be kitų faktinių aplinkybių, nurodytos aplinkybės, kad atsakovė suteikė ieškovei klaidingą konsultaciją dėl taikytino PVM ieškovės teikiamoms paslaugoms, neteisingai apskaičiavo ir pateikė VMI deklaracijas, t. y. netinkamai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, dėl ko po VMI patikrinimo ieškovei priskaičiuota mokestinė nepriemoka ir delspinigiai. Dėl susidariusios didelės mokestinės nepriemokos – įsiskolinimo VMI, ieškovė teigia nebegalėjusi vykdyti kitos veiklos ir taip neteko planuotų gauti pajamų. Ieškovė savo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagrįsti pateikė eilę dokumentų: tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį, verslo planą, susirašinėjimą elektroniniais laiškais su finansinėmis įstaigomis, atsakove, VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos ir kt. (1 t., 13-127 b. l.). Minėta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas siūlė šalims teikti ir tikslinti įrodymus, ieškovei pateikus papildomus, atnaujino bylos nagrinėjimą (šios nutarties 17 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl aplinkybių, sudarančių faktinį ieškinio pagrindą, egzistavimo, akcentavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog atsakovė netinkamai vykdė buhalterinių paslaugų sutartį.

37. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino tinkamą įrodinėjimo procesą, teisingai paskirstė aplinkybių, susijusių su buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties tarp šalių vykdymu, įrodinėjimo naštą. Teismo išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo padarytos pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesant esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Ieškovė UAB „Riktė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal sutartį buvo atsakovės pareiga vykdyti ieškovės UAB „Riktė“ apskaitą, o byloje esantys duomenis būtent ir patvirtina faktą, kad ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė atsakovė UAB „Apskaitos sėkmė“. Ieškovės teigimu, BAĮ įtvirtinta pareiga apskaitą tvarkyti tinkamai, objektyviai, palyginamai, išsamiai ir naudingai bei laiku (BAĮ 4 straipsnis), todėl būtent atsakovei kyla atsakomybė dėl jos neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo ieškovės turtinius nuostolius - 1 386,42 Eur delspinigių atlyginimą už nesavalaikį PVM sumokėjimą bei 18688,00 Eur negautas pajamas. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį ieškovės argumentą, pripažįsta, kad BAĮ atitinkamai numato pareigą tvarkančiam asmeniui ją tvarkyti tinkamai, išsamiai ir laiku, tačiau pažymėtina, kad buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma laikantis tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui privalo laiku būti pateikiami visi tvarkingi pirminiai finansinės atskaitomybės dokumentai, o šios aplinkybės ieškovė neįrodė.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas, sprendime analizavo ir įvertino ne tik ieškinio pareiškime, kituose dokumentuose ir susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, bet ir ieškovės, atsakovės, jų atstovų pirmosios instancijos teismo žodinio proceso metu pateiktus paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo ar įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir jį atmetė. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo ar įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

39. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

40. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės UAB „Riktė“ priteistinos turėtos apeliacinės instancijos teisme 1643,59 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB „Apskaitos sėkmė“ naudai.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Riktė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1643,59 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 59 ct) atsakovei UAB „Apskaitos sėkmė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Lina MuchtarovienėVilija ValantienėBirutė Simonaitienė