- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2-691/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kameta“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-3721-661/2010 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kameta“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas G. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ir prašė pripažinti negaliojančiomis 2007 m. lapkričio 28 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. LKS 07/11/28 ir 2007 m. gruodžio 20 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. LKS 07/12/42.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašyme ieškovas nurodė, kad dviejose civilinėse bylose pagal banko ieškinį jo turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas. Ieškovas yra bedarbis, jokių pajamų negauna, todėl pinigų sumokėti 30 000 Lt žyminį mokestį neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo G. P. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkino ir nustatė ieškovui terminą iki 2010 m. vasario 26 d. sumokėti 39 109 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiama teise, turi atlikti savo pareigą motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamas sąlygas. Pasak teismo, pateikta bedarbio pažyma iš esmės neatspindi ieškovo socialinės ir turtinės padėties. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Todėl vien tik formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į ieškinio sumą - 7 320 560,78 Lt, mokėtiną žyminį mokestį teismas nustatė 39 240 Lt bei pažymėjo, kad ieškovas yra sumokėjęs 131 Lt, todėl primokėti dalį žyminio mokesčio - 39 109 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: prašymą tenkinti ir atleisti jį nuo likusios dalies - 39 109 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.
1. Teismui buvo pateikta ne tik darbo biržos pažyma, bet ir dvi nutartys civilinėse bylose, kurios patvirtino 7 320 560,78 Lt vertės jo turto areštą. Apeliantas buvo įsitikinęs, kad teismas disponuoja viešųjų registrų duomenimis ir nustatys jo turtinę padėtį ir taikytą areštą.
2. Papildomai teismui pateikiami duomenys patvirtina, kad pritaikyto arešto mastas viršija turimo turto vertę 4,9 karto. Iki 2009 m. liepos gautas pajamas jis panaudojo šeimos poreikiams. Nuo liepos mėnesio jis yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. Piniginių lėšų jis neturi. Apeliantas turi 1 464 573 Lt vertės turto, tačiau šis turtas yra areštuotas. Apeliantui priklausantis butas ir namas yra įkeistas bankui. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia disponuoti turtu, tad teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.
3. Turtas yra areštuotas pagal Nordea Bank Finland Plc ieškinį, tad nuo šio ieškinio jis gali gintis tik paduodamas ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas, neatleisdamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, užkerta kelią gintis nuo banko pareikšto ieškinio ir faktiškai bylą išsprendžia stipresnės šalies naudai (CPK 6 str., 17 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 83 straipsnio trečiosios dalies nuostatą, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, kai nustatoma, kad įvertinant į teismą besikreipiančio asmens turtinę padėtį, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Kartu būtina atsižvelgti, kad CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama suinteresuotam asmeniui užtikrinti realią galimybę kreiptis į teismą tuo atveju, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“, pažymas apie darbo užmokestį iš buvusių darboviečių ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 m. (b. l. 22-69). Iš šių duomenų matyti, kad ieškovas turi apie 1,5 mln. Lt vertės nekilnojamojo turto, vieną transporto priemonę, per 2009 m. I pusmetį gavo 25 182,53 Lt darbo užmokesčio. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie duomenys patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis nėra itin sunki. Tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2009 m. gruodžio 31 d. yra įregistruotas darbo biržoje (b. l. 17), Vilniaus apygardos teismo nutartimis ieškovo turtui yra paskirtas areštas bendrai 7 320 560,78 Lt sumai (b. l. 13-16). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, 39 109 Lt žyminio mokesčio dalis ieškovui gali būti nepakeliama našta, užkertanti jam kelią ginti savo teises teisme. Iš kitos pusės, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo kreipimosi į teismą dėl pažeistos turtinės teisės gynimo dalių, o šiuo metu sumokėta 131 Lt žyminio mokesčio dalis, atsižvelgiant į turtinio reikalavimo dydį ir visas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra per maža. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui nustatytino sumokėti žyminio mokesčio dalis turėtų būti 10 000 Lt. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 131 Lt žyminio mokesčio jau yra sumokėjęs, nustatytina 9 869 Lt dydžio primokėtino žyminio mokesčio dalis, o nuo likusios 29 240 Lt žyminio mokesčio dalies ieškovas atleistinas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo atleidimo nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, dėl šių pažeidimų klausimas iš esmės buvo išspręstas neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Dėl tų pačių šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, ieškovo prašymas atleisti jį nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies tenkintinas iš dalies – ieškovas G. P. įpareigotinas iki 2010 m. gegužės 14 d. sumokėti 9 869 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovas atleistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Įpareigoti ieškovą G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. gegužės 14 d. sumokėti 9 869 Lt (devynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių litų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovą G. P. atleisti.