Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-10-01 · Civilinė byla Nr. e2-9485-1071/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e2-9485-1071/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01404-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
M. M.
Trečiasis asmuo
R. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9485-1071/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01404-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 375,52 Eur žalą ir įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM atsiskaitomąją sąskaitą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas M. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Dėl patirtų sužalojimų trečiasis asmuo R. T. buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jam buvo suteiktos 375,52 eurų vertės gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Ieškovas ragino atsakovą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.

Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovė, apmokėjusi už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovo 375,52 Eur žalą yra tenkintinas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 375,52 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 52 centus) žalos atlyginimo, sumokant priteistą žalą į biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, akcinėje bendrovėje „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovo M. M. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius