- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-447-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00156-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- UAB „Šventovės veidas“
- Ieškovas
- Rietavo Šv
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-447-755/2015
NUTARTIS
2015 m. birželio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Šventovės veidas“ atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-237-964/2015, nagrinėjamojoje pagal ieškovės Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo parapijos ieškinį atsakovei UAB „Šventovės veidas“ dėl nepagrįstai gautų pinigų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo parapija kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti: nepagrįstai gautą 2896,20 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis areštą ieškininio reikalavimo – 2896,20 Eur ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi ieškovės Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo parapijos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei UAB „Šventovės veidas“ priklausančių kilnojamųjų daiktų areštą 2896,20 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuojamu turtu. Nesant ar esant nepakankamai atsakovės kilnojamojo turto, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas taikė atsakovės UAB „Šventovės veidas“ piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą trūkstamai 2896,20 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę atsakovei daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus ir atsiskaitymus su ieškove. Teismas, nustatęs, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovė turi vieną darbuotoją, yra skolinga VSDFV, vengia bendrauti su ieškove, padarė išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teismas sprendė, kad yra tikslinga pirmiau taikyti atsakovės kilnojamojo turto areštą ir tik nesant ar esant nepakankamai atsakovės kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises. Areštuojamą turtą teismas paliko naudotis ir valdyti atsakovei, uždraudžiant jai turtu disponuoti, tačiau palikta teisė atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus, atsiskaitymą su ieškove.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės atstovas skundžia 2015-03-18 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad bendrovei priklausančiam automobiliui yra uždėtas areštas, tačiau apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nebuvo informuota. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, bendrovės kilnojamojo turto apribojimas nebuvo būtinas, nes ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Teigia, kad 2014 liepos 29 d. pateikimas pasirašyti statybos rangos sutartį atitinka CK nuostatas, reglamentuojančias statybos rangos procesus, tačiau ieškovė dėl nepaaiškinamų priežasčių nepasirašė statybos rangos sutarties iš karto, bet pareiškė, kad kai tik bus pradėti darbai, statybos rangos sutartį pasirašys. Nurodo, kad tikėdami klebonu A. G., pradėjo statybos remonto darbus. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovė paprašė padaryti avansinį mokėjimą - 40 000 Lt. Be to, ieškovė melagingai nurodo, kad ji laukė darbų pradžios, tačiau atsakovė darbų, numatytų lokalinėje sąmatoje, net nepradėjo ir dėl to, esą, buvo atsisakyta pasirašyti statybos rangos sutartį. Tvirtina, kad atsakovė, pagal žodinį susitarimą, bet suderinusi lokalinę sąmatą ir laukdama, kada bus pasirašyta statybos rangos sutartis, iš karto pradėjo remonto darbus. Atsakovė visą atliktų darbų apimtį įvertino bendrai 4753 Lt sumai, be to, priskaičiuotinas PVM mokestis 998 Lt, viso buvo atlikta darbų, įskaitant PVM už 5751 Lt. Tačiau praėjus kelioms darbo dienoms, klebonas A. G. pareiškė, kad jis susirado kitą bendrovę, kuri atliks visus statybos remonto darbus, nes, esą, ieškovės atliekami darbai ir darbų tempai jo netenkina. Kita bendrovė yra ta pati, kuri pateikė ekspertizės aktą ir neigiamai įvertino atsakovės atliktų darbų kokybę. Klebonui pareikalavus, UAB „Šventovės veidas“ darbininkai buvo išvežti, statybos remonto darbai nutraukti ir buvo pateiktas atliktų darbų aktas ir sąskaita - faktūra, reikalaujant, kad parapija atsiskaitytų. Ieškovė neigia objekte atsakovės atliktus darbus. Teismas, neįsitikinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei būtinumu, priėmė nutartį laikinąsias apsaugos priemonės taikyti, tačiau šios nutarties taikymas tik apsunkina atsakovės veiklą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo nereikalingos, ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovė ,piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, reiškia nepagrįstą ir nemotyvuotą atskirąjį skundą ir prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė atskirajame skunde atkartoja atsiliepimo į ieškinį argumentus ir įrodinėja pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Pažymi, kad CPK 144 str. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teigia, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė pateikė įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius jos ieškinio reikalavimus ir ieškinio pagrįstumą teismas įvertino preliminariai. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštas automobiliui, apsunkina atsakovės veiklą.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminarų pareikštų reikalavimų įvertinimą atliko – teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia jos ieškinio reikalavimus. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutinka. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė teigia, jog areštas nebuvo būtinas, nes ieškovės ieškinys nepagrįstas. Atsakovė iš esmės įrodinėja ieškovės ieškinio nepagrįstumą. Tačiau pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas atsakovės atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių pagrįstumo nevertina. Preliminarus reikalavimo pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl, esant tikėtinam jo pagrįstumui, ieškinio reikalavimų užtikrinimas galimas.
Teismų praktikoje aplinkybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas kilęs dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi dėl 2896,20 Eur sumos priteisimo. Pagal teismų praktiką tokio dydžio suma nelaikytina labai didele juridiniam asmeniui, tačiau apylinkės teismas nustatęs, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją ir yra skolinga VSDFV, padarė pagrįstą išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šią išvadą pagrindžiančių teismo nurodytų aplinkybių atsakovė atskiruoju skundu neginčija.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ji nurodo, kad paskyrus laikinąsias apsaugos priemones, areštas buvo pritaikytas atsakovei priklausančiam automobiliui, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad taikomas areštas apsunkina jos veiklą. Apygardos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismas taikė kilnojamųjų daiktų areštą neuždraudžiant juo naudotis ir valdyti, darytina išvada, kad atsakovės teisės neproporcingai nebuvo suvaržytos ir jos veiklai, turimais duomenimis, netrukdo.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.