- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e1-1266-1135/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- G. M.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) K. r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2020 balandžio 23 d., 21.15 val., (duomenys neskelbtini), tinkamai įspėta ir pasirašiusi už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15798-20 Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo S. D., davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,34 prom.), savo namuose, tyčia rankomis ne mažiau kaip 5 kartus sudavė jai į veidą ir krūtinę, toliau tęsdamas smurtinius veiksmus rankomis ne mažiau kaip 3 kartus sudavė nukentėjusiajai į galvą ir krūtinę, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, žinodama, kad sugyventinis T. M. jai lūpą užgavo netyčia, bei tyčia jai smūgių nei A. O. namuose, nei jos namuose, nei prie pavėsinės nesudavė. Šiais veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji G. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 21.00 val., atvykus policijos pareigūnams davė parodymus, jog sugyventinis rankomis sudavė ne mažiau 5 kartų į veidą ir krūtinę, bei rankomis sudavė 2 ar 3 kartus į galvą ir krūtinę ir kad visa tai vyko jų namuose (duomenys neskelbtini), bei prie pavėsinės, bei kad trenkė į galvą ir krūtinę. Sakė, kad sugyventinio T. M. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, praskelta lūpa. Ji viską išgalvojo ir pamelavo, kadangi buvo neblaivi ir nesuvokė, ką sako ir daro. Pripažįsta, kad atvykus policijos pareigūnams buvo įspėta už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, po ko ji pasirašė, bei davė melagingus parodymus, po ko taip pat pasirašė. T. M. jos nemušė, bei tyčia jai smūgių nei A. O. namuose, nei jos namuose, nei prie pavėsinės nesudavė. Ji į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nevyko. T. M. pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo neturi, nes jis jai lūpą užgavo netyčia. Ji specialiai kvietėsi pagalbą, nes jai buvo sukilęs pavydas ir tuo metu jai atrodė, kad ji elgiasi tinkamai, nors buvo neblaivi ir nelabai suprato ką daro. Išsiblaivius ir suvokus visą situaciją, atėjo pas tyrėją ir davė papildomus parodymus, pasakė, kad jos sugyventinis jos nemušė, užgavo lūpą netyčia. Ji pilnai pripažįsta, kad melagingai apkaltino T. M. sumušus ją. Pripažįsta, kad melagingai pranešė apie nusikaltimą kurio nebuvo, bei davė melagingus parodymus. Dėl to dabar labai gailisi. T. M. jos nemušė. Ji pripažįsta padariusi nusikaltimą, bei davusi kitoje byloje melagingus parodymus. Prašo esant galimybei jai paskirti viešųjų darbų bausmę, nes yra niekur nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, yra neteista, administracinių galiojančių nuobaudų neturi. Baudai susimokėti pinigų neturi (b. l. 56-57).
Kaltinamosios G. M. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:
Liudytojo policijos pareigūno S. D. parodymai, kad jis priėmė pareiškimą ir apklausė liudytoją G. M.. Nors ji buvo neblaivi, tačiau buvo orientuota, mintis dėstė sklandžiai, nieko nepainiodama. Patikėjęs jos liudijimu, S. D. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 46-47).
G. M. buvo tinkamai įspėta už melagingų parodymų davimą, įspėjimą ji patvirtino savo parašu (b. l. 16-18).
2020 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, kad G. M. būdama pasirašytinai supažindinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytomis liudytojo teisėmis ir pareigomis, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalimi, davė melagingus parodymus, t. y. pranešė apie nusikaltimą, kurio nebuvo, todėl tikslinga pradėti naują ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (b. l. 8-11).
2020 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas dėl procesinių dokumentų prijungimo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-15798-20 prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-26174-20 (b. l. 12-15).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme. BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Tuo tarpu parodymais baudžiamajame procese laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, bei suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji G. M. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamosios G. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji G. M. 2020 balandžio 23 d., 21.15 val., tinkamai įspėta ir pasirašiusi už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 18:00 val., T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,34 prom.), savo namuose, tyčia rankomis ne mažiau kaip 5 kartus sudavė jai į veidą ir krūtinę, toliau tęsdamas smurtinius veiksmus rankomis ne mažiau kaip 3 kartus sudavė nukentėjusiajai į galvą ir krūtinę, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, žinodama, kad sugyventinis T. M. jai lūpą užgavo netyčia, bei tyčia jai smūgių nei A. O. namuose, nei jos namuose, nei prie pavėsinės nesudavė. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios G. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ji kalta ir baustina.
Kaltinamosios G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė G. M. pripažinti kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
Teismas, skirdamas G. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios G. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jos asmenybę: nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 68, 69), neteista (b. l. 63), administracine tvarka bausta (b. l. 65-67), bei į tai, kad kaltinamoji sutiko su viešųjų darbų bausmės skyrimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Kaltinamajai G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajai, jog nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.