Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

2020-09-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-141-522/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
II-141-522/2020
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00074-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Irina Serafin (pirm.)
Pareiškėjas
G. Č.
Institucija
VA VPK Širvintų RPK
Kategorijos
Bylos Nr. II-141-522/2020
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00074-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 1 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant pareiškėjai G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-498-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

G. Č. teismui pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) 2020 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-498-2020, kuriuo jai paskirta 500 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde ji nurodo, kad buvo nubausta už tai, kad 2020 m. balandžio 4 d., 21.20 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 207) laikotarpiu, buvo automobilyje, 4 asmenų grupėje, nesilaikydama saugaus kontakto (didesnio nei 2 m atstumo), taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 3.1.10.1 punkto reikalavimų. Ji mano, kad jos veikoje nebuvo ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 3.1.10.1. punkte nustatytas įpareigojimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų, asmenims būnantiems automobilyje yra netaikomas. Ji taip pat nurodė, kad kartu su ja automobilyje buvęs E. J. susirašinėjo su Lietuvos generaliniu komisaru R. P. ir pastarasis jam išaiškino, kad už jo veiksmus neturėtų būti paskirta bauda ir kad byla jo atžvilgiu dėl pažeidimo sudėties nebuvimo turėtų būti nutraukta, tačiau policijos pareigūnai to neįvertino ir vis tiek ją nubaudė.

G. Č. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir nurodė, kad analogiškose bylose teismas buvimo automobilyje nelaikė karantino pažeidimu, nes automobilis nelaikytinas vieša atvira vieta. Atsižvelgiant į tai, ji prašė skundžiamą nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad visų rūšių viešasis transportas, automobilių salonai, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, yra viešoji vieta. Atsižvelgiant į suformuotą praktiką ANK 45 straipsnio 4 dalies kontekste, šiuo atveju asmeniui patiriančiam nepatogumus dėl kitų asmenų nesilaikančių karantino reikalavimų, kyla grėsmė užsikrėsti ir platinti COVID-19 pandemijos metu. Mano, kad nepateisinama, kad nesant jokio pagrįsto reikalo 4 asmenys susibūrė į didesnę nei 2 asmenų grupę, nesilaikė saugaus kontakto ir pažeidė karantino metu nustatytus apribojimus. Todėl Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK pareigūnai siekdami suvaldyti COVID-19 plitimą, iš karto ėmėsi griežtų veiksmų, kad būtų užkardyti karantino taisyklių pažeidimai. Mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, o pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai yra jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad G. Č. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo A. B. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 95-ANR_N-498-2020 nubausta 500 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad ji 2020 m. balandžio 4 d., 21.20 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 207) laikotarpiu, buvo automobilyje, 4 asmenų grupėje, nesilaikydama saugaus kontakto (didesnio nei 2 m atstumo), taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 3.1.10.1 punkto reikalavimų.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šioje byloje 2020 m. balandžio 4 d. galiojusio minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 3.1.10.1 punktas įpareigojo asmenis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.

Byloje nėra ginčo, kad G. Č. buvo automobilyje su dar trimis asmenimis iš skirtingų šeimų, tačiau ji nesutinka, kad automobilį šiuo atveju galima laikyti vieša atvira vieta, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 3.1.10.1 punkte.

Taigi, byloje kilo ginčas, ar automobilis gali būti vertinamas kaip atvira viešoji vieta. Viešosios vietos apibrėžimas įstatymuose nėra pateikiamas, todėl teismas vadovaujasi teismų praktikos suformuluotu minėtos sąvokos aiškinimu, viešąją vietą apibrėžiančiu kaip vietą, kurioje pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Šiuo atveju į automobilį pašaliniai asmenys patekti negalėjo. Teismas sutinka su institucijos atstovu, kad iš teismų praktikos galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais, kuomet tam tikri veiksmai atliekami automobilyje pažeidžia viešąją tvarką, pavyzdžiui necenzūrinių žodžių vartojimas girdint kitiems ne automobilyje esantiems asmenims ir pan., laikytinas viešąja vieta. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į automobilyje sėdėjusių asmenų elgesį, tiesiog buvimą automobilyje, į tai, kad nėra duomenų, kad asmenys buvo išlipę iš automobilio ir būriavosi atviroje viešoje vietoje, į pažeidimo sudėtį, negalima laikyti automobilio viešąja vieta. Juolab, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 3.1.10.1 punktas reikalauja, jog vieša vieta be to būtų ir atvira, o automobilis šio požymio neatitinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad vienas iš visuotinai pripažintų teisės principų draudžia plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. byloje Nr. N3- 1004-06 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nesant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 suformuluotų konkrečių reikalavimų nebūti automobiliuose daugiau kaip 2 asmenims, negalima minėto nutarimo 3.1.10.1 punkto aiškinti plečiamai, remiantis 3.2.12 punktu, kaip tai daro institucija surašiusi nutarimą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius pareiškėjos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 45 straipnsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, nutrauktina.

Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nevertina su skundu pateiktų policijos generalinio komisaro komentarų, tačiau atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje pateiktuose pranešimuose policijos generalinis komisaras akcentavo, kad nėra draudimo būti automobilyje daugiau nei 2 asmenims, t. y. visuomenei tokia informacija visgi buvo skleidžiama, pristatant karantino laikotarpiu taikomas priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

G. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 95-ANR_N-498-2020, ir administracinio nusižengimo teiseną G. Č. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin