Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-248/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-08
Bylos Nr.
2A-248/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
Kęstučio Jono Vasiliausko įmonės
Civilinė byla Nr. 2A-248/2006Procesinio sprendimo kategorija 84
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant: ieškovei L. J. , ieškovės atstovui adv. Jauniui Sventickui, atsakovo atstovams Kęstučiui Jonui Vasiliauskui, adv. Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kęstučio Jono Vasiliausko įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-372/2006 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui Kęstučio Jono Vasiliausko įmonei dėl autoriaus teisių pažeidimo, piniginės kompensacijos ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kęstučio Jono Vasiliausko įmonei ir nurodė, kad atsakovo įmonės leidykloje ji ruošėsi išleisti savo kūrinį - užduočių rinkinį - didaktinę priemonę „Susipažinkime : i,y,u,ū“. Nors leidinys turėjo būti išleistas iki 2003 m. rugsėjo 1 d., tačiau tik 2003 m. spalio 6 d. ieškovė su leidėjo redaktore suderino būtinus rankraščio pakeitimus. Ieškovei 2003 m. spalio 12 d. koregavimui buvo perduotas rankraštis, kuriame ieškovė raštu nurodė netikslumus ir 2003 m. spalio 13 d. grąžino rankraštį leidėjui. 2003 m. gruodžio 4 d. ieškovė sužinojo, kad leidinys, nepasirašius su ja leidybos sutarties, jau yra prekyboje. Leidinys išleistas su grubiais pakeitimais, kurie su ieškove nesuderinti. Pakeitimai menkina kūrinio kokybę, kuris yra skirtas specialiųjų poreikių vaikų lavinimui. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio 9 d. ji kreipėsi su pretenzijomis į leidėją, kuris pažadėjo ištaisyti leidinio klaidas, įdedant įklijas. Išėjus antrajam leidimui kūrinyje nebuvo visiškai ištaisytos klaidos. 2004 m. sausio 16 d. ieškovė raštu pareikalavo nutraukti leidinio platinimą iki tol, kol bus pasirašyta autorinė sutartis. Ieškovė nurodė, kad leidėjas išleido kūrinį bei jį platino nesudaręs leidybos sutarties su kūrinio autoriumi, išleido neteisėtas kūrinio kopijas, nesumokėjo autorinio atlygio. Ieškovės teigimu, tokie atsakovo veiksmai ją pažemino, įžeidė kitų asmenų akivaizdoje. Leidinys išleistas su metodinėmis klaidomis, jį skaitė kolegos mokytojai ir mokiniai, todėl leidėjo veiksmai sutrikdė ieškovės emocinę pusiausvyrą, sukėlė nerimą ir įtampą, atitraukė nuo įprasto darbo. Ieškovė prašė uždrausti atsakovui leisti ir platinti jos kūrinį, įpareigoti išimti pas atsakovą ir trečiuosius asmenis esančius išleistus kūrinio egzempliorius bei juos sunaikinti atsakovo lėšomis dalyvaujant antstoliui, kuris surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovė reikalavo įpareigoti atsakovą perduoti jai faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo patvirtintą kopiją. Siekdama atkurti pažeistas asmenines neturtines teises, ieškovė prašė įpareigoti atsakovą paskelbti respublikiniame laikraštyje „Dialogas“ ir vietiniame laikraštyje „Šiaulių kraštas“ apie tai, kad iškraipymai kūrinyje atsirado dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 12 500 Lt dydžio piniginę kompensaciją bei 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas uždraudė atsakovui Kęstučio Jono Vasiliausko įmonei leisti ir platinti ieškovės L. J. kūrinį „Susipažinkime : i, y, u, ū“. Teismas nusprendė atkurti ieškovės L. J. asmenines neturtines teises, įpareigojant atsakovą Kęstučio Jono Vasiliausko įmonę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos respublikiniame laikraštyje „Dialogas“ ir vietiniame laikraštyje „Šiaulių kraštas“ paskelbti tokio turinio tekstą: „Atsakovo Kęstučio Jono Vasiliausko įmonė praneša, kad ieškovės L. J. kūrinio „Susipažinkime: i, y, u, ū“ iškraipymai atsirado dėl atsakovui priklausančios leidyklos „Lucilijus“ kaltės“. Teismas įpareigojo atsakovą Kęstučio Jono Vasiliausko įmonę ieškovės L. J. kūrinio egzempliorius sunaikinti atsakovo lėšomis, dalyvaujant antstoliui bei surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio kopiją pateikti ieškovei L. J. . Teismas priteisė iš atsakovo Kęstučio Jono Vasiliausko įmonės ieškovei L. J. 6250 Lt kompensaciją, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 2 202,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė ieškovės naudai iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 250 Lt sumos, pradedant skaičiuoti palūkanas nuo 2004 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendime pažymėta, kad autorių teisių pažeidimu laikomas kūrinio platinimas, nesudarius sutarties. Teismui nepateikta autorinė sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Ieškovė teigia, kad sutartis su ja nebuvo sudaryta ir tuo pažeistos jos, kaip autorės teisės. Atsakovas įrodinėja, kad ši sutartis buvo įforminta, tačiau ieškovė sutartį pavogė. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės fakto buvo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad autorinė sutartis sudaroma raštu. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo arba jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Teismo posėdyje apklaustų atsakovo naudai liudijusių liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas darė išvadą, jog atsakovas išleido ieškovės kūrinį, šalims nepasirašius sutarties.

Ieškovė 2003 m. liepos 14 d. atsakovui pateikė reikalingą medžiagą, pagal kurią jis turėjo išleisti ieškovės paruoštą mokymosi priemonę. Teismo nuomone, būtent nuo šios datos atsiranda ieškovės, kaip autorės teisės, kurias ji gali ginti įstatymo numatytais būdais. Gindama savo teisę į kūrinio neliečiamybę, ieškovė turi teisę prieštarauti dėl kūrinio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, galinčio pažeisti jos, kaip autorės garbę ir reputaciją. Ieškovės kūrinys buvo ilgą laiką platinamas, su juo susipažinti turėjo galimybę daug asmenų. Leidinys skirtas specialių poreikių vaikų lavinimui, todėl mokytojai turėjo galimybę pastebėti klaidas. Teismo nuomone, ieškovė pagrįstai nurodė, kad vienintelis būdas pašalinti jos teisių pažeidimą yra viešas paskelbimas apie tai, kad klaidos kūrinyje atsirado ne dėl ieškovės, o dėl leidėjo kaltės. Be to, atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes nenutraukė kūrinio platinimo, kai kilo ginčas dėl autorinės sutarties egzistavimo ir iškraipymų ieškovės kūrinyje. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę toliau neteisėtai platinti kūrinį, tuo pačiu darydamas žalą ieškovei.

Teismo nuomone, ieškovei nuostoliai atsirado dėl to, jog jos kūrinys buvo išspausdintas ir platinamas su klaidomis. Žala atsirado dėl atsakovo kaltės, kadangi būtent jis yra atsakingas už tinkamą leidyklos darbą. Atsakovas išspausdino ir išplatino ieškovės kūrinį su klaidomis, kadangi nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek turėjo būti, siekiant nepažeisti ieškovės interesų (CK 6.248 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, kad niekada nesutiko su savo kūrinio pabloginimu bei tikėjosi, jog atsakovas ištaisys visus pirmojo leidimo trūkumus. Rašytinių įrodymų, jog šalys buvo sutarę dėl kūrinio pirmojo leidimo korektūros klaidų derinimo ir ieškovė tam neprieštaravo, nėra. Liudytojos D. V. parodymais, teismo nuomone, remtis negalima, kadangi ji yra K.J.V. sutuoktinė, dirbanti jo leidykloje vyr. redaktore. Atsakovas atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti – išspausdino ir platino kūrinį, neturėdamas rašytinės sutarties, nesumokėdamas autorei nustatyto atlyginimo (ATGTĮ 73 str. 1, 3 p., CK 6.246 str. 1 d.). Tarp atsakovo kaltų veiksmų ir jais padarytos žalos ieškovei yra priežastinis ryšis (CK 6.247 str.). Teismo nuomone, ieškovės reikalaujama priteisti suma turėtų būti mažinama remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str., ATGTĮ 79 str. 6 d.). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovas tyčia išplatino ieškovės kūrinį, neatsižvelgdamas į jos pastabas dėl padarytų korektūros klaidų. Atsakovo leidykla leidžia mokomojo pobūdžio leidinius, jų tiražai nėra dideli, tokie leidiniai nėra skirti plačiam skaitytojų ratui, todėl priteisiama piniginė kompensacija turi būti mažinama iki 6 250 Lt. Atsakovas privalo atlyginti ir neturtinę žalą (ATGTĮ 80 str.). Liudytojų S. D. ir L. Ž. tvirtinimu, ieškovė yra jautri ir pedantiška asmenybė, ji labai pergyveno dėl kūrinio išspausdinimo su klaidomis. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad leidyklos padarytos klaidos buvo gerai matomos, kadangi kūrinys yra skirtas specialistams. Padarytos klaidos riboja galimybę mokytojams naudoti metodinę medžiagą specialių poreikių vaikų lavinimui. Tai raštu patvirtino ir Šiaulių universiteto specialiosios pedagogikos katedros darbuotojai. Jų pastabos sutampa su liudytojų parodymais. Teismas pripažino, kad tokio kūrinio išplatinimas pablogino ieškovės reputaciją, sukėlė abejonių jos, kaip ilgametės mokytojos, sugebėjimais. Teismo nuomone, ieškovei priteistina 3 000 Lt dydžio neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai nurodė, kad ieškovė nebuvo vienintelė metodinės medžiagos autorė. Liudytoja A. K. paaiškino, jog ji iš tikrųjų kartu su ieškove ruošė metodinę medžiagą, tačiau nesiruošia kreiptis į teismą dėl autoriaus teisių gynimo. Teismo nuomone, atsakovo išleistame kūrinyje autore įvardyta ieškovė, o jokio kito bendraautoriaus nurodyta nebuvo.

Teismo įsitikinimu, ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas yra pagrįstas, kadangi ieškovė savo teises privalėjo ginti teisme. Įstatymo numatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kęstučio Jono Vasiliausko įmonė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde akcentuojama, kad tarp šalių buvo pasirašyta autorinė sutartis, tačiau 2003 m. gruodžio 24 d. ieškovė ją pagrobė iš atsakovo. Sutartinių santykių egzistavimą iki 2003 m. gruodžio 8 d. patvirtina ieškovės veiksmai: ji paliko leidyklai savo rankraštį redagavimui, domėjosi koregavimo eiga, teikė pastabas, pastebėjusi klaidas pateikė pastabas dėl jų ištaisymo, nekėlė neteisėto kūrinio išleidimo ir platinimo klausimo. Autorės dalyvavimas kūrinio ruošime leidybai patvirtina tarp šalių egzistavus susitarimą dėl kūrinio išleidimo ir susiklosčiusius sutartinius santykius. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nenumatytas žodinės autorinės sutarties negaliojimas.Tą aplinkybę, kad autorinė sutartis buvo sudaryta, patvirtina ir byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė piniginę kompensaciją bei neturtinę žalą.

Apeliantas nurodo, kad leidinyje esantys iškraipymai atsirado paruoštą medžiagą perkėlus iš leidyklos į spaustuvės programą. Tai yra ne tyčinis kūrinio iškraipymas, o spaudoje paskelbus apie autoriaus teisių pažeidimą praėjus keliems metams po tokio atsitikimo, bus tik sukompromituota leidykla, kuri savo lėšomis leidžia mažai paklausius metodinius ir mokslinius kūrinius.

Toliau skunde rašoma, kad išleistą metodinę medžiagą ieškovė ruošė kartu su A. K. . Ieškovė pati pažeidė A. K. teises, be jos žinios išleisdama kūrinį, todėl neteko teisės reikalauti žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimo. Nors A. K. nesikreipė į teismą, tačiau teismas, gindamas viešąjį interesą, ieškovės ieškinį privalėjo atmesti.

Pasak apelianto, teismas nepagrįstai priteisė palūkanas, nes pripažinus, kad tarp šalių nebuvo sutartinių santykių, palūkanų priteisimas negalimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl dalies reikalavimų tenkinimo, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. J. prašo Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės tvirtinimu, teismas tinkamai ir argumentuotai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės, kaip kūrinio autorės, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. Teismo nustatyti atsakovui įpareigojimai yra adekvatūs padarytiems ieškovės teisių ir interesų pažeidimams, konkretūs autoriaus teisių gynimo būdai pritaikyti teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATGTĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta autorinės teisės norminė taisyklė, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Taigi, įstatymu autoriaus teisės į kūrinį yra preziumuojamos, todėl norint nuginčyti autorystę, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius. ATGTĮ 6 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Byloje nenuginčyta, kad ieškovė yra metodinės mokymosi priemonės, atgamintos atsakovo išleistu leidiniu „Susipažinkime: i,y,u,ū“, autorė. Ieškovė, kaip kūrinio (metodinės mokymosi priemonės), atgaminto atsakovo išleistu leidiniu „Susipažinkime: i,y,u,ū“, autorė yra įprastu būdu nurodyta šiame leidinyje, be to, leidinyje panaudotas ieškovės, kaip kūrinio autorės, teisių apsaugos ženklas (ATGTĮ 12 str. nuostata). Byloje neįrodyta, kad kūrinio - metodinės mokymosi priemonės „Susipažinkime: i,y,u,ū“ autoriumi ar bendraautoriumi yra kitas asmuo. Dėl šios priežasties laikytini teisiškai nereikšmingais atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl galimų A. K. teisių į aptariamo kūrinio autorystę. Pažymėtina aplinkybė, kad pati A. K. nekelia jokių pretenzijų dėl aptariamo kūrinio autorystės ar bendraautorystės. Kalbėdama pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. aiškiai nurodė, kad ji dėl ieškovės L. J. autoriaus teisių į kūrinį – metodinę mokymosi priemonę „Susipažinkime: i,y,u,ū“ jokių pretenzijų neturi (b. l. 173).

Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai apie autorinės sutarties ar kūrinio leidybos sutarties sudarymo su ieškove faktą. Įrodymais nepatvirtinti apeliacinio skundo motyvai apie autorinių sutartinių santykių su ieškove egzistavimą dar iki 2003 m. gruodžio mėnesio, kada buvo išleisti pirmieji 300 egzempliorių leidinio „Susipažinkime: i,y,u,ū“. Atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, kuriais remdamasi ji tvirtino, kad iki 2003 m. gruodžio mėnesio atsakovas tik sprendė dėl ieškovės pateikto kūrinio tinkamumo išleisti (byloje vadinamo kūrinio „aprobavimo“ leidybai). Tokia faktinė situacija leidžia daryti išvadą egzistavus ikisutartinius ieškovės ir atsakovo santykius derantis dėl autorinės sutarties (leidybos sutarties) būsimo sudarymo, derinant galimas tokios sutarties sąlygas. Autoriniams teisiniams santykiams būdingas griežtas sutarčių sudarymo ir jų sąlygų įforminimo reglamentavimas. Bet kurios rūšies autorinė sutartis turi būti sudaroma raštu (ATGTĮ 42 str 1 d.). Toks pat griežtas formos reikalavimas taikomas ir leidybos sutarties sudarymui (ATGTĮ 44 str. 1 d.). Imperatyvus reikalavimas dėl rašytinės sutarties formos sietinas su tuo, kad autorinėje (leidybos) sutartyje, siekiant užtikrinti autorių teisių subjekto interesus, turi būti išdėstytos būtinosios esminės tokių sutarčių sąlygos (ATGTĮ 40 str.1 d., 44 str. 2 d.). Ieškovė tvirtino, kad atsakovas išleido jos kūrinį nesudaręs leidybos sutarties. Atsakovas nepateikė raštu sudarytos sutarties su ieškove dėl autoriaus teisių subjekto turtinių teisių įgijimo ar teisės atgaminti ir platinti ieškovės kūrinį teisių įgijimo. Įstatyme nenurodyta, kad įstatymo reikalaujamos rašytinės autorinės (leidybos) sutarties formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Privalomos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Apelianto nurodytų duomenų – jo pateikto autorinės sutarties teksto, kuriame yra įrašyti ieškovės anketiniai duomenys, taip pat prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-2-065-04 prijungtos kompiuterinės bylos nėra pakankamo pagrindo pripažinti netiesioginiais autorinės (leidybos) sutarties sudarymo įrodymais. Byloje nebuvo ir nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios įgalintų pagrįstai manyti, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p. nuostata). Atsakovo inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu dėl ieškovės galimų teisei priešingų veiksmų (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-2-065-04) nebuvo nustatyti faktai, jog dėl ieškovės kaltės būtų prarasti rašytinės autorinės sutarties sudarymą patvirtinantys įrodymai. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atgamino ir išleido platinti ieškovės kūrinį neteisėtai, t. y. nesudaręs autorinės (leidybos) sutarties.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje nustatyta, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, meno, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. Tokia pati pamatinė teisės norma įtvirtinta 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnio 2 dalyje. Autorių teisių apsaugos pagrindus ir ribas Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ATGTĮ normos. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė yra kūrinio – metodinės mokymosi priemonės „Susipažinkime: i,y,u,ū“ autorė. Atsakovas pažeidė autorės teises, išleisdamas ir platindamas šį kūrinį be autorės leidimo, t. y. nesudarius tinkamai įformintos sutarties. Kūrinio ar jo kopijų naudojimas (įskaitant atgaminimą, išleidimą) bei platinimas nesudarius sutarties yra laikomas autoriaus teisių pažeidimu (ATGTĮ 73 str. 1 p.). Kūrinio kopijos, pagamintos ir išleistos nesudarius sutarties su autoriumi, yra neteisėtos (ATGTĮ 2 str. 21 d. nuostata). Įstatymas suteikia plačias autoriaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos galimybes, numatydamas įvarius pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdus (ATGTĮ 77 str.). Kadangi atsakovas neteisėtai išleido ir platino leidinį „Susipažinkime: i,y,u,ū“, taip pažeisdamas ieškovės, kaip kūrinio autorės teises, ieškovė pagrįstai reikalavo uždrausti atsakovui toliau leisti ir platinti kūrinį (ATGTĮ 77 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas išleido ir platino ieškovės kūrinį su spausdinimo klaidomis ir pakeitimais. Atsakovas neįrodė, kad klaidos ar pakeitimai kūrinyje, lyginant atsakovo išleistą leidinį su autorės pateiktu kūrinio rankraščiu, būtų padaryti suderinus su ieškove arba atsiradę su jos žinia ir sutikimu. Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto specialistų įvertinta, kad atsižvelgiant į leidinio specifinį pobūdį ir adresatą (leidinys skirtas vaikams, turintiems skaitymo ir rašymo sutrikimų) spausdinimo klaidos leidinyje laikytinos esminėmis, menkinančiomis leidinio metodinę mokomąją vertę (b. l. 149, 217). Apeliaciniame skunde išsakytas specialistų išvadų vertinimas yra nereikšmingas, nes paremtas spėliojimais, apelianto teiginiai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo. Apelianto argumentai, kad klaidos ir kiti netikslumai leidinyje yra neesminiai ir nemenkina leidinio vertės, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio prielaidos ir samprotavimai, neturintys realaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo įmonės vyr. redaktorė D. V. (b. l. 177-179) , kuri rūpinosi ieškovės kūrinio parengimo išleidimui reikalais, paaiškino, kad (citata teismo posėdžio protokole)... „Pirmu žvilgsniu knyga atrodė gerai popieriniame variante, o kompiuteriniu variantu išsivartė. Į kitą kompiuterį perkėlus gali atsirasti nesklandumai“ (citatos pabaiga). Liudytoja pripažino, kad kūrinys išleistas su klaidomis ir netikslumais, kad klaidos atsirado dėl leidyklos kaltės, kad tas klaidas atsakovas sutinka ištaisyti. Pažymėtina, kad ši liudytoja akcentavo, jog klaidos atsirado keliant medžiagą iš kompiuterio į kompiuterį, o autorės rankraščiui ji jokių priekaištų neturėjo (b. l. 178). Šios liudytojos parodymai duoda pagrindą kritiškai vertinti apeliaciniame skunde išdėstytus samprotavimus, kad dalis klaidų ar netikslumų kūrinyje galėjo atsirasti dėl pačios autorės kaltės. Pats atsakovo įmonės savininkas K. J.Vasiliauskas 2004 m. balandžio 14 d. duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-2-065-04 sutiko, kad ...“knygos tiražas buvo išleistas su klaidomis, todėl tiražą reiktų išimti iš apyvartos ir pataisyti“ (cituojamos bylos lapas 35). Jeigu ir būtų galima atsižvelgti į apelianto teiginius, kad klaidos ir netikslumai kūrinyje atsirado tik dėl leidinio nekokybiško spausdinimo, t. y. spaustuvės darbo broko, reikia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kūrinio autoriaus teisių ir interesų apsaugos požiūriu ši aplinkybė nepašalina kūrinio leidėjo kaltės ir atsakomybės dėl pakeisto (iškraipyto) kūrinio išleidimo. Apelianto teiginys, kad kiekvienam asmeniui turi būti akivaizdu, jog klaidos leidinyje yra tik spaustuvės darbo broko padarinys ir ši aplinkybė nežemina kūrinio autoriaus vardo, yra visiškai nepagrįstas. Kūrinio su klaidomis išleidimu ir platinimu buvo pažeista autoriaus teisė į kūrinio neliečiamybę. Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 6bis straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad nepaisant autoriaus turtinių teisių, net ir po jų perdavimo, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę ir prieštarauti bet kokiam šio kūrinio iškraipymui, išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam autoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žalos kėsinimuisi į kūrinį. ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kūrinio autorius, įgyvendindamas asmenines neturtines teises į kūrinį, gali prieštarauti dėl kūrinio bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją. Jau minėta, kad klaidos leidinyje „Susipažinkime: i,y,u,ū“ pripažintos esminėmis, jos lengvai pastebimos pedagoginį, logopedinį darbą dirbančių specialistų (byloje - Šiaulių pedagoginio universiteto darbuotojų išvados, liudytojų S. D. , L. Ž. paaiškinimai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo įvertinta, kad atsakovo neteisėtai išleisto ir išplatinto ieškovės kūrinio pakeitimai ir iškraipymai (klaidos kūrinyje) pakenkė ieškovės dalykinei reputacijai, pažemino jos autoritetą specialistų (mokytojų logopedų) akyse, paskatino suabejoti profesiniais gebėjimais. Byloje nustatyta, kad neteisėtai išleidęs ieškovės kūrinį su klaidomis ir netikslumais atsakovas pakenkė ieškovės, kaip to kūrinio autorės, reputacijai ir autoritetui, t. y. pažeidė ieškovės asmenines neturtines teises. ATGTĮ 73 straipsnio 4 punkte įtvirtinta norma, kad autoriaus teisių pažeidimu laikomi ir tie veiksmai, kuriais pažeidžiamos autoriaus asmeninės neturtinės teisės. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vienas iš pažeistų autoriaus asmeninių neturtinių teisių atkūrimo būdų gali būti paskelbimas spaudoje apie teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą jos pažeistas asmenines neturtines teises atkurti aukščiau nurodytu būdu. Atsakovas išplatino viešam pardavimui ieškovės kūrinį, kurį išleido pažeisdamas ieškovės asmenines neturtines teises, todėl įpareigojimas atsakovui viešai paskelbti spaudoje apie ieškovės, kaip kūrinio autorės, asmeninių neturtinių teisių pažeidimą laikytinas adekvačiu pažeistų teisių atkūrimo būdu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas dalyvaujant antstoliui sunaikinti savo lėšomis ieškovės kūrinio „Susipažinkime: i,y,u,ū“ turimus egzempliorius, sunaikinimo faktą užfiksuojant antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, yra nemotyvuota. Sprendimo dalį dėl minėto įpareigojimo atsakovui teismas motyvavo tuo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes nenutraukė kūrinio platinimo po to, kai kilo ginčas dėl autorinės sutarties sudarymo fakto, taip pat iškraipymų ieškovės kūrinyje. Be to, teismas padarė išvadą, jog atsakovas išleido didesnį kiekį leidinio, o tai rodo, kad atsakovas turi galimybę toliau neteisėtai platinti kūrinį, tuo pačiu darydamas žalą ieškovei. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad, kaip jau minėta, atsakovas pažeidė autoriaus teisę į kūrinio neliečiamybę, išleisdamas kūrinį su klaidomis ir kitais netikslumais (pakeitimais). Kūrinio autorė nesuinteresuota leisti atsakovui taisyti klaidas dar neišplatintuose leidinio egzemplioriuose, todėl jos reikalavimas sunaikinti tokius neteisėtai išleisto leidinio „Susipažinkime: i,y,u,ū“ egzempliorius laikytinas pagrįstu ir teisėtu (ATGTĮ 77 str. 1 d. 8 p. nuostatos).

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad pats autoriaus teisių pažeidimo faktas reiškia žalos autoriaus teisių subjekto teisėms ir interesams padarymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuostoliai ieškovei padaryti dėl priešingų teisei atsakovo veiksmų – kūrinio neteisėto išleidimo ir platinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu sąlygos (CK 6.246 – 6.249 str.). ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vietoj nuostolių atlyginimo autorių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos, kurios dydis gali būti teismo nustatomas nuo 10 iki 1000 MGL. Tai yra specifinis autorių teisių gynimo būdas, kuriuo priteisiama sumokėti tam tikra suma už padarytą teisės pažeidimą. Autorių teisių subjektas gali savo nuožiūra pasirinkti reikalauti arba nuostolių atlyginimo arba kompensacijos. Sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, visų pirma turi būti vadovaujamasi kriterijais, numatytais ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais kriterijais, kuriais remdamasis teismas sumažino ieškovės prašytos priteisti kompensacijos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei priteistinos kompensacijos dydį reikia dar daugiau sumažinti. Tokią nuostatą kolegija grindžia sisteminiu ATGTĮ 79 straipsnio sudėtinių dalių aiškinimu ir taikymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos dydis neturi aiškiai skirtis nuo dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl autorių teisių pažeidimo. ATGTĮ 79 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatant nuostolių dydį būtina atsižvelgti ir į tokius kriterijus, kaip autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, kitas turėtas išlaidas, taip pat pažeidėjo naudą, gautą iš neteisėtų veiksmų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 19-22) nurodė, kad buvo numatęs išleisti 1000 egzempliorių ieškovės kūrinio, pardavinėti jį po 10 Lt už vieną egzempliorių (didmenine kaina). Jis taip pat tvirtino, kad žodžiu su ieškove buvo tariamasi dėl 10 procentų atlyginimo už visą parduotą leidinio 1000 egzempliorių tiražą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad (citata teismo posėdžio protokole) ...“ pradedant tartis kaip atrodys knyga aš tada supratau, kad turėtų būti man mokamas honoraras, tik tada 10 procentų pažadėjo...“ (b. l. 172). Sprendžiant pagal prekės istorijos duomenis atsakovas realiai išleido artimą tūkstančiui leidinio egzempliorių skaičių (b. l. 25-29). Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad 10 procentų honorarą (atlyginimą) nuo už leidinį gautų pajamų jis mokėdavo daugumai autorių, tokį pasiūlė ir ieškovei. Kaip jau minėta, apie tokio dydžio atsakovo siūlomą išmokėti autorinį atlyginimą (honorarą) pripažino ir ieškovė. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė už išplatintą leidinio 1000 egzempliorių tiražą būtų galėjusi gauti 1000 Lt atlyginimą. Duomenų, kad ieškovė būtų gavusi didesnes pajamas (autorinio atlyginimo forma), jei atsakovas būtų teisėtai išleidęs ir išplatinęs 1000 egzempliorių leidinio tiražą, byloje nėra. Taigi, ieškovės nuostoliai dėl negautų pajamų negalėtų būti žymiai didesni už 1000 Lt. Apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį turi būti įvertinama ir pažeidėjo nauda, gauta iš neteisėtų veiksmų. Ieškovės kūrinį atsakovas leido ir platino savo lėšomis. Byloje nepaneigti atsakovo pateikti duomenys, kad 1000 egzempliorių leidinio „Susipažinkime: i,y,u,ū“ parengimo išleisti ir išleidimo kaštai sudarė 5230 Lt (b. l. 132). Sprendžiant iš prekės istorijos duomenų atsakovui šio leidinio išleidimo kaštai neatsipirko ir jis komercinės naudos, kuri galėtų būti įskaičiuota į ieškovei padarytus nuostolius, realiai negavo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinga ir sąžininga ieškovei priteistos kompensacijos dydį sumažinti iki 3000 Lt. Apeliantas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės už padarytą ieškovės turtinių ir asmeninių neturtinių teisių pažeidimą.

Kaip nustatyta byloje, atsakovas pažeidė ATGTĮ 14 straipsnyje nurodytas ieškovės, kaip kūrinio autorės, asmenines neturtines teises, todėl jam tenka pareiga atlyginti ieškovei neturtinę žalą (CK 6.250 str., ATGTĮ 80 str.). Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio teismas rėmėsi tais pačiais kriterijais, kaip ir aptardamas kompensacijos dydžio nustatymo klausimą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tais kriterijais, kurias vadovavosi pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovės prašytos priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinant tuos papildomus kriterijus, kuriais vadovaudamasi teisėjų kolegija nusprendė, kad yra teisinga dar kartą sumažinti kompensacijos dydį, manytina esant teisinga ir sąžininga sumažinti ieškovei priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 2000 Lt.

Sumažinant ieškovei priteisiamos kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius turi būti atitinkamai sumažintas ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taip pat nustatytina, kad ieškovei penkių procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos iš atsakovo nuo šia nutartimi priteistos piniginių išieškų sumos, t. y. nuo 5000 Lt. Apelianto argumentas, kad ieškovei negalėjo būti priteisiamos įstatyminės palūkanos, nes jų mokėjimo prievolė gali atsirasti tik iš sutartinių teisinių santykių, teisiškai nepagrįstas. Laikytina, kad šioje byloje įstatyminės palūkanos priteistinos CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įsiteisėjus teismo sprendimui šioje civilinėje byloje atsakovas yra laikomas ieškovės skolininku sprendimu priteistų piniginių išieškų atžvilgiu. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių įstatyminių palūkanų dydžiai nustatyti CK 6.210 straipsnyje. Nors palūkanų dydį nustatanti norma yra CK skyriuje, reglamentuojančiame sutartinius civilinius teisinius santykius, tačiau tai nereiškia, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos gali būti priteisiamos tik išsprendžiant ginčus dėl prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių. Ši teisės norma numato taip vadinamąsias „procesines“ palūkanas ir yra reikšminga esant tiek sutartinėms, tiek nesutartinėms prievolėms.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, tuo iš dalies patenkindama atsakovo apeliacinį skundą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintai skundo daliai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas sumokėjo už apeliacinį skundą 277,50 Lt žyminio mokesčio, taip pat turėjo 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 204 ir 221). Atsakovo apeliacinio skundo patenkinimas procentine sumine išraiška sudaro maždaug 45 proc. Tokiu būdu, atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė apeliaciniame bylos nagrinėjimo procese turėjo 850 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 222). Kadangi atsakovo apeliacinio skundo patenkinimas procentine sumine išraiška sudaro maždaug 45 proc., ieškovei priteistina iš atsakovo 600 Lt nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, galutinai priteisiama ieškovei iš atsakovo 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas mažesne procentine sumine apimtimi, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 22,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimą. Sumažinti ieškovei L. J. priteistą iš atsakovo Kęstučio Jono Vasiliausko įmonės piniginę kompensaciją iki 3000 Lt, neturtinės žalos atlyginimą iki 2000 Lt, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 1700 Lt. Sprendimo dalyje dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų ieškovei L. J. priteisimo iš atsakovo Kęstučio Jono Vasiliausko įmonės nurodyti, kas palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 5000 Lt sumos. Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti ieškovei L. J. iš atsakovo Kęstučio Jono Vasiliausko įmonės 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Kęstučio Jono Vasiliausko įmonės į valstybės biudžetą 22,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinio bylos proceso metu.

Teisėjai Gintaras PečiulisDanutė MilašienėMarytė Mitkuvienė