Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir G. B. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tai yra galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, reglamentavusiam, kad palikimas turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (mirties dienos) paduodant pareiškimą notarui arba pradedant tuo pačiu terminu turtą ir turtines teises faktiškai valdyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad tėvo palikimo, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo.

Paveldėti pagal įstatymą gali tik asmenys išvardinti CK nuostatose (įpėdinių eilės) ir galiojant 1964 m. CK kaip ir šiuo metu galiojančiame CK paveldėti pagal įstatymą turi teisę tiek vaikai, – pirmos eilės įpėdiniai, tiek vaikaičiai, vėlesnės eilės įpėdiniai.

Duomenys patvirtina, kad testamentu tėvas turto nepaliko nei viena asmeniui.

Palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą asmuo turėjo priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai reiškia jog įstatymu nustatytu terminu turi būti atlikti aktyvūs veiksmai, kurie leistų spręsti, kad asmuo priėmė palikimą.

Laikoma, kad asmuo ( įpėdinis) palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Suinteresuoti asmenys neprieštaravo fakto nustatymui ir atsiranda pasekmės numatytos CPK 140 str. 2 d. (CPK 443 str. 1 d.). Be to byloje yra suinteresuotų asmenų 2001-04-06 raštai, kad jie atsisako tėvo palikimo brolio S. B. naudai.

Byloje pateikti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad pareiškėjas, paduodamas pareiškimą notarui priėmė palikimą po motinos S. B. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimuose išvardintas turtas kokį paveldi pareiškėjas po motinos mirties tame tarpe ir nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus), tačiau nėra įrašyto turto (duomenys neskelbtini). Tokiu adresu esantis žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. A. B. vardu nuo 1994-12-21, pagrindas Valdybos sprendimas Nr. 1574-3102.

Pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl pastato kadastrinių matavimų ir nekilnojamojo daikto kadastrinės bylos sudarymo statiniams, esantiems minėtu adresu. Prašymas dėl daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo į šį turtą nepateiktas.

Sasnavos seniūnas patvirtina, kad pareiškėjas nuo tėvo mirties dienos (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai gyvena minėtu adresu ir prižiūri pastatus bei žemės sklypą. Tos pačios seniūnijos pažymoje yra duomenys, kad pareiškėjo tėvo vardu yra įrašyti pastatai, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1947 m. ir pagalbiniai pastatai.

Pareiškėjas įrodinėja, kad nuo tėvo mirties dienos gyvena name su ūkiniais pastatais moka reikalingus mokesčius, atlieka einamąjį remontą, naudojosi ūkio pastatais, tai yra valdo nekilnojamąjį turtą kaip savo.

Suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija, jas paneigiančių įrodymų neteikia.

asmuo (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d.). Suinteresuoti fiziniai asmenys neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) testamentas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastotas ar iš viso nebuvo sudarytas ar sudarytas ne pagal tuo metu galiojusius reikalavimus.

Dėl pradėjimo faktiškai valdyti nepakanka vien faktinių veiksmų atlikimo, kad kiltų teisinės pasekmės ir notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tam turi būti įsiteisėjęs sprendimas šiuo klausimu, kadangi CK 1.136 str. 1 d. reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, tai reiškia ir teisės paveldėti palikėjo turtą bei turtines teises atsiradimo pagrindą CK 1.136 str. 2 d. 2 p., CPK 18 str., 445 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę paveldėjimo teisei realizuoti, pilna apimtimi, tai yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo turtą.

Pareiškėjas įrodė, kad po tėvo mirties palikimą priėmė faktiniais veiksmais, tai yra pradėdamas palikėjo turtą, faktiškai valdyti ir prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nagrinėja tik pagal pareikštus reikalavimus ir tik dėl jų pasisako (CPK 5 str., 135 str., 143 str., 443 str. 1 d., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą ir turtines teises faktiškai valdyti po tėvo V. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,33 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662 .

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.