Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-19-487/2012

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-04-25
Bylos Nr.: 1-19-487/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00083-2010-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Čepukėnienė
Kaltinamasis: A. N.
Advokatai: Irena Maksimova, Laima Balčiūnienė

Baudžiamoji byla Nr. 1-19-487/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00083-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.7.; 1.2.18.8.

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė,sekretoriaujant Galinai Levickienei, Laurai Rimšaitei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,gynėjai advokatei Irenai Maksimovai,juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovams M. P., M. S.,

juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) gynėjai advokatei Laimai Balčiūnienei, Birutei Strimaitytei, Valstybinės mokesčių inpekcijos atstovei Barbarai Nedzveckai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įreg. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. N. kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, ir

juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, atstovaujamas direktoriaus A. N., kuris vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei naudai, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, o būtent:

A. N. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), įreg. (duomenys neskelbtini)) penkiasdešimties procentų akcijų savininku, 2006-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) steigiamojo akcininkų susirinkimo sprendimu paskirtas bendrovės direktoriumi, realiai vadovaudamas bendrovės komercinei ūkinei veiklai ir disponuodamas įmonės turtu, vadovaujantis 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo lX-575 28 straipsnio 2 punktu „Už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, būdamas atsakingas už teisingą įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 4 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojam“, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybinei mokesčių inspekcijai, būtent:

jis, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 38 593 Lt pelno mokesčio, laikotarpyje nuo 2007-11-10 iki 2008-09-31 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie 2007 metų laikotarpyje parduotą įmonės turtą, nuslėpdamas 2007-11-10 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė už 660 000 Lt L. V. pardavė butą, esantį Tabariškių g. 18-1, Vilniuje, ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą bei 2007-12-04 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė už 630 000 Lt F. K. pardavė butą, esantį Tabariškių g. 18-2, Vilniuje ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą, t.y. nuslėpdamas 1 093 220 Lt UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metais uždirbtų apmokestinamųjų pajamų. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusius sandorius, pagal A. N. pateiktus duomenis užpildė UAB (duomenys neskelbtini) metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus, t.y. sąžiningo suklydimo pasekoje neparodė 1 093 220 Lt 2007 metais pagal sandorius su L. V. ir F. K. UAB (duomenys neskelbtini) uždirbtų apmokestinamųjų pajamų bei deklaravus 2007 metų veiklos rezultatą - 199 845 Lt nuostolį, o ne mokėtiną į biudžetą 38 593 Lt pelno mokestį, po ko šią žinomai neteisingą deklaraciją su A. N. žinia 2008-10-01 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 3 280 Lt PVM nuo F. K. 2006 m. rugsėjo mėn. avansu sumokėtų 21500 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr.2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į pirminę PVM deklaraciją už 2006 metų rugsėjo mėn. bei į patikslintą PVM deklaraciją už 2006 m. rugsėjo mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 18220 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 3280 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2006-10-25 pirminę PVM deklaraciją ir 2007-07-23 patikslintą PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 9915 Lt PVM nuo F. K. avansu 2006 m. spalio mėn. sumokėtų 65 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ ( į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į pirminę PVM deklaraciją už 2006 metų spalio mėn. bei į patikslintą PVM deklaraciją už 2006 m. spalio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 55085 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 9915 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2006-11-27 pirminę PVM deklaraciją ir 2007-07-23 patikslintą PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 7627Lt PVM nuo F. K. avansu 2006 m. gruodžio mėn. sumokėtų 50 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į pirminę PVM deklaraciją už 2006 metų gruodžio mėn. bei į patikslintą PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 42 373 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 7627 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-01-24 pirminę PVM deklaraciją ir 2007-07-23 patikslintą PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 15331 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. kovo mėn. sumokėtų 100 500 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr .2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų kovo mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 85 169 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 15331 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-04-25 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 6102 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. birželio mėn. sumokėtų 40 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų birželio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 33 898 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 6102 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-07-25 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 16780 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. rugpjūčio mėn. sumokėtų 100 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų rugpjūčio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 93220 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 16780 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-09-24 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 4576 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. rugsėjo mėn. sumokėtų 30 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų rugsėjo mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 25 424 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 4576 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-10-25 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 6407 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. spalio mėn. sumokėtų 42 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku" ( į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „Visada laiku“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų spalio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB (duomenys neskelbtini) avansu gautų 35593 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 6407 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-11-26 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 100 678 Lt PVM, 2007 metų lapkričio mėn. 10 d. įmonės vardu įvykdęs nekilnojamo turto pardavimo sandorį, tyčia neišrašė šiam sandoriui PVM sąskaitos - faktūros ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) nepateikė jo paties pasirašytos 2007-11-10 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią įmonė už 660 000 Lt L. V. pardavė butą, esantį Tabariškių g. 18-1, Vilniuje, ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą. UAB „Visada laiku“, atsakinga darbuotoja nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis užpildė UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją už 2007 metų lapkričio mėn., t.y. sąžiningo suklydimo pasekoje neįtraukė 559322 Lt 2007 metų lapkričio mėn. pagal sandorį su L. V. UAB (duomenys neskelbtini) uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 100 678 Lt PVM, po ko šią žinomai neteisingą deklaraciją su A. N. žinia 2007-12-21 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų sumokėti 16 169 Lt PVM, 2007 metų gruodžio mėn. įmonės vardu įvykdęs nekilnojamo turto pardavimo sandorį, tyčia neišrašė šiam sandoriui PVM sąskaitos - faktūros ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB (duomenys neskelbtini) teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ (į.k. 300143115, esančiai Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) nepateikė jo paties pasirašytos 2007-12-04 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią įmonė už 630 000 Lt F. K. pardavė butą, esantį Tabariškių g. 18-2, Vilniuje ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą. UAB „Visada laiku“, atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis užpildė UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją už 2007 metų gruodžio mėn., t.y. sąžiningo suklydimo pasekoje neįtraukė 89 831 Lt į pirminę ir patikslintas PVM deklaracijas už 2007 metų gruodžio mėn. pagal sandorį su L. V. UAB (duomenys neskelbtini) uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 16 169 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2008-01-25 pirminę PVM deklaraciją 2008-03-26 ir 2008-07-24 patikslintas PVM deklaracijas elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje.

A. N. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinami, kad dėl šių A. N. nusikalstamų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 metų spalio mėn. 1 d. neteisėtai išvengė 233 085 Lt mokesčių (38 593 Lt pelno mokesčio, 194 492 Lt pridėtinės vertės mokesčio).

Kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis su P. P. 2006 metais atidarė įmonę UAB (duomenys neskelbtini) A. N. turėjo žemės sklypą Užusienio gatvėje, kurį pardavė UAB (duomenys neskelbtini) ir pradėjo statybas. Rugsėjo mėnesį jie pardavė vieną dalį kotedžo F. K. ir vykdė statybas toliau. Paskui iš banko paėmė kreditą, pastatė namus, nupirko Balsiuose dar vieną žemės sklypą ir ten taip pat pradėjo statybas. 2007 metais, gal liepos mėnesį pardavė L. V. antrą kotedžą. Statybos sutartį su F. K. A. N. pasirašė 2006-09-21 d. Sutartį pasirašė UAB „Visada laiku“ patalpose, esančiose Konstitucijos prospekte. A. N. pasirašė sutartį, o F. K. davė 10000 Lt avansą. UAB „Visada laiku“ atspausdino ir padavė kasos pajamų orderį, kurį A. N. davė pasirašyti F. K.. Toliau visi mokėjimai ėjo per banką pavedimu, o jei F. K. duodavo kokį avansinį mokėjimą už atliktus darbus, A. N. F. K. duodavo kasos pajamų orderį. Ką pirkdavo, visas sąskaitas A. N. arba P. P. atveždavo į UAB „Visada laiku“ ir padėdavo į lovelius. Pardavę kotedžus Užusienio gatvėje, statė Balsiuose kitus namus. Kai įvyko galutinis pirkimas – pardavimas per notarą, konkrečiai J. D. paklausė, ar yra įformintas notariškai pirkimas - pardavimas ir paprašė atvežti dokumentus. A. N. asmeniškai jai nurodytus dokumentus atvežė ir padavė. J. D. pasakė, kad nusikopijuos pirkimo – pardavimo sutartį ir įtrauks ją į apskaitą. Jiems reikėjo mokėti gal 130 000 Lt PVM, ir A. N. J. D. paklausė, kaip būtų galima PVM mokėjimą atidėti vėlesniam laikui, nes vyko statybos Balsiuose. Su banku buvo sutarę, kad, kai pastatys apie 60 procentų namų, paims kreditą. J. D. pasakė, kad, jei nėra užbaigtų darbų, nes buvo daug statybos broko pas F. K., jie jį taisė, kol nėra pasirašytas atliktų darbų aktas, galima neforminti PVM. Kai F. K. buvo sutvarkyti trūkumai, buvo pasirašytas aktas, jis buvo pateiktas UAB „Visada laiku“, bet PVM nebuvo sumokėtas, nes tuo metu įmonėje jau nebuvo pinigų, nes viskas buvo investuota į kitą objektą. A. N. manė, kad užbaigs Balsiuose 60 procentų namų, įkeis juos bankui ir gaus kreditą. A. N. J. D. teiravosi, kiek įmonė yra skolinga PVM mokesčių inspekcijai, tačiau jis nežino, ar ji buvo mokestį paskaičiavusi ir įforminusi. Gal mokestis buvo paskaičiuotas, bet nebuvo sumokėtas, nes nebuvo pinigų įmonės sąskaitoje. J. D. žinojo, kad įmonė neturi pinigų. Baigėsi statybos, prasidėjo krizė, bankai nutraukė finansavimą. Jie buvo visus pinigus investavę, tarp jų ir skirtus PVM sumokėti, į kitą objektą, negavę finansavimo iš banko, negalėjo tęsti statybų ir viskas sustojo. J. D. įmonę A. N. rado per brolį, nes brolis turi įmonę UAB „Lindesa“ ir jo firmai apskaitą tvarkė UAB „Visada laiku“. A. N. nurodė, kad jis buhalteriniais įstatymais nesidomėjo, kadangi turėjo kitų reikalų. Jis buvo įmonės vadovas, ieškojo rangovų, kur pigiau nupirkti statybinių medžiagų, bendravo su klientais.

Šalies argumentai

A. N. nurodė, kad jis žinojo, jog reikės sumokėti PVM. Kai UAB (duomenys neskelbtini) pardavė vieną namą F. K., jie F. K. pinigų statė kitą namą. Jie turėjo du objektus (Užusienio gatvėj ir Balsiuose), kuriuose buvo 4 namai. Mokesčius valstybei ketino sumokėti, kai paims iš banko kreditą. Jis galvojo, kad jei pateiks PVM deklaraciją VMI, jiems uždės ant sąskaitos minus 130000 Lt ir tada jie negalės vykdyti veiklos, todėl ir nesumokėjo PVM. Visi dokumentai buvo pateikti UAB „Visada laiku“. Dėl pelno mokesčio A. N. nurodė, kad jis nežinojo, jog toks dalykas yra, o dėl PVM atidėjimo jie tarėsi su UAB „Visada laiku“. Dėl pelno mokesčio nieko nebuvo kalbėta ir jis nežinojo, kad deklaravus vienus mokesčius, tai atsispindi pelno deklaracijose, kad tai reikia sutikrinti. Jis to nesuprato, nes mokesčiais nelabai domėjosi. Kai buvo gautas pirmas avansas, UAB (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas PVM, o paskui J. D. pasakė, kad nereikia skaičiuoti, nes kai bus galutinis pirkimas - pardavimas, viskas galutinai bus paskaičiuota. A. N. pateikė J. D. pirkimo – pardavimo sutartį, kuri, matyt, paskaičiavo, kiek turi būti sumokėta PVM, kadangi, kai jis domėdavosi, kiek reikia sumokėti PVM, ji atsidarydavo kompiuterį ir pasakydavo, kiek reikia primokėti. Atrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo 80000 Lt PVM permoka, kitus 130 000 Lt reikėjo sumokėti grynais. Tuomet A. N. ir klausė, ar galima atidėti mokėjimą. Jam paaiškino, kad galima, ir tada jis tuos pinigus investavo į statybas. Tikslo apskritai nesumokėti PVM nebuvo, tiesiog paskui įmonės sąskaitoje nebuvo pinigų ir nebebuvo iš ko sumokėti mokesčius. Visus reikalingus dokumentus, kurių paprašydavo UAB „Visada laiku“, jis pateikdavo. Statybos sutartis irgi buvo pasirašyta UAB „Visada laiku“ patalpose. Visada UAB „Visada laiku“ A. N. išrašydavo kasos pajamų orderį, nes jis pats tokios programos neturėjo. Turėjo apie 1000 Lt skolą UAB „Visada laiku“ už tiekiamas paslaugas, kurią iš karto sumokėjo iš F. K. duoto avanso. P. P. domėjosi, kaip yra su PVM. A. N. atsakydavo, kad pasikalbėjo su buhaltere, kad ji sakė, jog galima atidėti PVM sumokėjimą ir kad galima visus pinigus investuoti į statybas.

A. N. taip pat nurodė, kad pasirašyta statybos sutartis buvo padėta UAB „Visada laiku“ prie visų dokumentų, kur yra visos statybos sutartys. UAB „Visada laiku“ buvo pateiktas pirkimo – pardavimo sutarties originalas. UAB „Visada laiku“ pasidarė ir pasiliko sau kopijas, o originalą grąžino A. N.. Kai buvo atliekamas VMI operatyvus patikrinimas, mokesčių inspektoriai atėjo į UAB „Visada laiku“, bet ten juos nelabai priėmė, tada inspektoriai paskambino A. N., atsiuntė raštą ir liepė surinkti visus dokumentus – sąskaitas, kasos knygas ir atvežti mokesčių inspektorei į kabinetą. A. N. visus dokumentus paėmė iš UAB „Visada laiku“. Dokumentų namuose jis neturėjo, visi buhalteriniai dokumentai buvo UAB „Visada laiku“. Pagal statybos sutartį per metus jie turėjo pastatyti F. K. vieną butą. Paskutinė sutartis su F. K. buvo pasirašyta gruodžio 3 d., todėl A. N. iki Naujųjų metų ar po Naujųjų metų originalią sutartį nusiskanuoti perdavė asmeniškai J. D.. Pokalbio apie PVM iniciatorius buvo A. N., jis domėjosi PVM atidėjimu. Apie pelno mokestį nė karto nebuvo kalbėta ir A. N. nežinojo, kada jį turės sumokėti. Dėl deklaracijų pateikimo kalbėta nebuvo. Neįtraukti PVM į deklaracijas A. N. neprašė. Su UAB „Visada laiku“ sutartis buvo neterminuota. UAB „Visada laiku“ sąskaitas už suteiktas paslaugas ne kas mėnesį pateikdavo. Kai baigėsi įmonės sąskaitoje pinigai, sąskaitų UAB „Visada laiku“ jiems apskritai neišrašydavo. Skola UAB „Visada laiku“ buvo už 2008 ar už iki 2008 metų suteiktas paslaugas. Sąskaitas už paslaugas UAB „Visada laiku“ išrašydavo tik tada, kai UAB (duomenys neskelbtini) turėdavo pinigų. Mokesčių deklaravimo klausimais A. N. konsultavosi su J. D.. Deklaracijas pasirašydavo UAB „Visada laiku“. A. N. nurodė, kad jis neketino išvengti mokesčių sumokėjimo ar pateikti neteisingus duomenis. Jo tikslas buvo pastatyti namą, paimti kreditą ir sumokėti mokesčius. Su kaltinimu A. N. nesutinka. Jis visus dokumentus buvo pateikęs, o kodėl buvo pateiktos tokios deklaracijos, jis nežino. Jis pasitikėjo samdoma buhalterine įmone, manė, kad ta įmonė viską padarys tinkamai. Civilinį ieškinį jis pripažįsta, sutinka, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga mokesčių inspekcijai. Įmonei paskelbtas bankrotas, turtas bus parduotas ir bus atsiskaityta su VMI.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas bankroto administratorius M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atstovauja UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorių. Bankroto procedūra yra prasidėjusi 2010-12-23. Anksčiau šią įmonę atstovavo kitas asmuo - A. M., o nuo šių metų sausio 6 d. atstovauja jis. Mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas 2011-02-14 nutartimi. Vilniaus apskrities VMI kreditorinis reikalavimas sudaro 258 242,06 Lt sumą. 2012-02-06 įvyko UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas ir buvo priimta turto realizavimo tvarka, tai yra Laimos g. 34 esančio dvibučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo tuo pačiu adresu realizavimo. Taip pat prieš tai buvo realizuota transporto priemonė VW, LT 35. Iš nekilnojamojo turto dar garažo vartai, kurie yra pastatų dalis. VMI kreditorinis reikalavimas nesumažėjo, kadangi pagal dengimo tvarką visų pirma dengiama vidaus turto administratoriui, antras tai būtų įkaito turėtojas. Šiuo atveju sunku prognozuoti, gal kažkiek ir atiteks antros eilės kreditoriams, bet yra dar pirmos eilės kreditoriai P. P. ir hipoteka užtikrintas AB DnB Nord bankas. Labai sunku prognozuoti, jeigu ekonomika atsigaus, tai gal patenkins visus kreditorinius reikalavimus. VMI yra antros eilės kreditorius. Jis neprieštarauja, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė B.Strimaityje dalyvautų teismo posėdžiuose, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovė.

Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) gynėja advokatė B.Strimaitytė paaiškino, kad ji, atsižvelgiant į specifinį jos statusą baudžiamojoje byloje, negali nei pripažinti, nei paneigti įmonės kaltės, todėl prašo teismo, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, spręsti klausimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) kaltės.

Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. N. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė jiems įkaltintą nusikalstamą veiką.

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį jis pažįsta, santykiai normalūs. Kai maždaug nuo 2006 metų jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, jis turėjo surasti, nupirkti visas medžiagas, prižiūrėti darbininkus, kaip vyksta statybos. A. N. buvo direktorius, kuris buvo atsakingas už sutarčių pasirašymą, klientų ieškojimą, pardavimą, mokesčius. Dar buvo samdoma buhalterinė firma UAB „Visada laiku“, kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Jis ten nuveždavo sąskaitas, kurias įdėdavo į lentynėles, ant kurių buvo parašytas įmonės pavadinimas. Su UAB „Visada laiku“ darbuotojais bendravo mažai, tik su J. D. bendraudavo dėl sąskaitų – faktūrų, jei kildavo klausimų. Jis klausdavo savo iniciatyva, bet ne A. N. liepiamas. Sutarčių jis neveždavo, sutartis veždavo A. N.. UAB (duomenys neskelbtini) kasininko nebuvo, nes grynųjų pinigų įmonėje nebuvo, viskas buvo sąskaitose, prie kurių priėjimą turėjo direktorius A. N.. Kai buvo parduodami kotedžai Tabariškių gatvėje, tada jis (P. P.) laikinai ėjo direktoriaus pareigas ir jam reikėjo pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau jam to padaryti neteko, kadangi tą sutartį reikėjo pasirašyti pas notarą ir notarė pasakė, kad registre yra pažymėta, kad bendrovės direktorius yra A. N. ir ji paprašė, kad sutartį pasirašytų būtent A. N.. Pati sutartis buvo suderinta dar tada, kai A. N. buvo direktorius, bet jis išėjo tėvystės atostogų ir reikėjo sutartį tik pasirašyti. A. N. išėjus tėvystės atostogų, jis banko generatoriaus neperėmė. A. N. išėjus tėvystės atostogų, prasidėjo statyba Balsiuose. Jis sutarties dėl kotedžo Tabariškių gatvėje niekur nevežė, nežino, kas ją nuvežė. Sutartis buvo pasirašyta su fiziniu asmeniu (su F. arba su L. V.). Buvo ir daugiau sutarčių anksčiau tais pačiais metais, bet konkrečiai su kuo jos buvo sudarytos, negali pasakyti. Apie tas pirkimo – pardavimo sutartis su A. N. jie nesikalbėjo. Taip pat su A. N. neaptarinėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jis sąskaitas – faktūras į UAB „Visada laiku“ veždavo du kartus į mėnesį. Jam buhalterinės firmos darbuotojai nė karto neskambino. Pranešimus apie reikiamus mokesčius jis gaudavo. Elektronine bankininkyste jis galėjo pasinaudoti, pasiėmęs iš A. N. kodų. Kiek atsimena, vieną ar du kartus jis (P. P.) tikrai mokėjo mokesčius, nors paprastai mokesčių sumokėjimu rūpinosi A. N..

Liudytojui P. P. nurodžius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau ir davė išsamius parodymus, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l.105).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad 2006-04-06 jis kartu su A. N. įsteigė UAB (duomenys neskelbtini) kad vykdytų kotedžų statybą ir pardavimą. Nuo įmonės įsteigimo A. N. buvo paskirtas direktoriumi, o jis - projektų vadovu. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė UAB „Visada laiku“. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus į UAB „Visada laiku“ dažniau veždavo A. N.. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose DNB Nord banke ir SEB banke esančiose sąskaitose parašo teisę turėjo tik A. N.. 2007-2008 metais, tikslaus laiko neatsimena, A. N. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Buvo įformintas akcininkų sprendimas, kad tuo laiku laikinai direktoriaus pareigas vykdys jis. Tačiau realiai jie ir toliau kiekvienas vykdė savo funkcijas, t.y. jis dirbo projektų vadovu, A. N. - direktoriumi. Bankams, mokesčių inspekcijai ir Sodrai apie tai, kad laikinai pasikeičia direktorius, pranešta nebuvo. 2007 m. pabaigoje arba 2008 metų pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) pardavė 2 butus, esančius Tabariškių g. 18-1 ir 18-2, Vilniuje, bei žemės sklypą prie jų. Nekilnojamo turto pardavimo sutartis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu pasirašė A. N., nes realiai jis buvo įmonės direktoriumi ir vykdė visas derybas. A. N. šių sutarčių neperdavė buhalterei, nes, kaip jis paaiškino, gautus už kotedžų pardavimą pinigus galima apskaityti kaip avansinius mokėjimus, o pajamų gavimą parodyti vėliau ir tokiu būdu vėliau sumokėti pajamų mokestį. Jis (P. P.) visos tos kombinacijos nelabai suprato ir nesigilino. Jis buvo atsakingas už statybas ir dirbo šį darbą. Apie tai, kad tokiu būdu bus įrašyti neteisingi duomenys į įmonės deklaracijas, nesuprato. Jis net nežino, kokios deklaracijos turi būti teikiamos ir kas jose turi būti atvaizduota. Po to, kai buvo parduoti kotedžai Tabariškių g., UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo kitų kotedžų statybą Balsiuose. Į šias statybas buvo investuoti pinigai, gauti už Tabariškių g. esančių kotedžų pardavimą. Tačiau prasidėjo krizė, bankas atsisakė duoti paskolą ir Balsių kotedžų statyba.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas P. P., paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis palaiko. Pokalbis, kad galima mokesčius už tuos parduotus kotedžus sumokėti vėliau, buvo. A. N. važiavo pas buhalteres, kažką aiškinosi ir paskui jam paaiškino, kad galima kažkaip atidėti mokesčių sumokėjimą. Jis tiksliai nežinojo, kad sutartys dėl kotedžų pardavimo nebuvo perduotos į buhalteriją. Kai pardavė kotedžus, A. N. sakė, kad buhalterija jam paaiškino, kad tuos mokesčius galima atidėti, todėl jie nutarė, kad, jeigu nieko baisaus, tai jie investuos į kitą projektą. Sprendimas nemokėti mokesčių buvo priimtas, A. N. pasitarus su buhalterija.

Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jiems su vyru pasiūlė įsigyti kotedžą Tabariškių gatvėje. Jie su kaltinamuoju susipažino prie kotedžo, kai atvyko jo apžiūrėti. Pirmą kartą kotedžą apžiūrėjo 2007 pavasarį ar vasaros pradžioje, greičiausiai birželio pabaigoje, nes statybos sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta liepos mėnesio 28 d. Apmokėjimai įvyko, kai gavo paskolą. Pinigai buvo pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą DnB Nord banke. Toliau vyko statybos. Galutinę kotedžo pirkimo – pardavimo ir perdavimo sutartį pasirašė 2007-11-10 d. Atsiskaitinėjo taip, kaip buvo sutarta. 5000 Lt kaip avansą sumokėjo grynais statybos pasirašymo metu, t.y. 2007-07-28, 350000 Lt pervedė, bet datos nebeatsimena, o 255000 Lt jie mokėjo dalimis taip, kaip buvo numatyta statybos sutartyje. Viena dalis buvo sumokėta, kai namas buvo pripažintas tinkamas naudoti, t.y. įregistruotas Vilniaus planavimo ir priežiūros departamente, o paskui kai buvo registruotas hipotekoje, bet visa tai įvyko iki 2007-11-10 d., kai pasirašė galutinę pirkimo - pardavimo sutartį. Pinigai buvo sumokėti per banką ir tik į DnB Nord banke esančią UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Visa paskolos suma buvo pervesta į jos sąskaitą ir ji (L. V.) mokėjo UAB (duomenys neskelbtini) Kotedžo statybos sutartį derino su A. N. elektroniniu paštu ir gali būti, kad sutartis buvo pasirašyta banko patalpose. Jai buvo atnešta jau pasirašyta sutartis, ji pasirašė iš savo pusės, ir jie apsikeitė pasirašytais sutarties egzemplioriais. Ji nelabai turi laiko, todėl sutartis buvo pasirašyta jos darbo vietoje – banke. Ar A. N. davė kvitą dėl 5000 Lt avanso, ji neatsimena, nes specialiai kvito neprašė. Sutartyje buvo nurodyta, kad avansas sumokamas sutarties pasirašymo metu. Dėl namo pridavimo pastabų buvo, šis tas buvo pataisyta. Jie pasirašė objekto priėmimo – perdavimo aktą, bet, kadangi statybos sutartyje buvo numatyti garantiniai įsipareigojimai, tam tikrų trūkumų šalinimas tam tikrais nustatytais terminais, tai remiantis tuo, tie priekaištai ir buvo išsakyti ir tam tikri dalykai buvo pakeisti. L. V. nurodė, kad ji visus klausimus sprendė būtent su A. N., UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Po kurio laiko ji gavo 2008-03-17 d. perdavimo aktą, kuriame užfiksuoti vandens skaitiklio perdavimo duomenys ir tas raštas buvo pasirašytas l.e.p. direktoriaus P. P.. Su kitais įmonės darbuotojais bendrauti ir jų matyti neteko.

Liudytojas F. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo pasirašęs kotedžo, esančio Tabariškių gatvėje statybos sutartį apie 2007 metų rudenį. Sutartį pasirašė biure Ukmergės gatvėje, priešais Universalinę parduotuvę. Jis sumokėjo grynais 10 000 Lt avansą ir gavo kasos pajamų orderį. Prasidėjo statybos ir prasidėjo bendravimas. Buvo aptarta, kad statybos laikotarpiu iš jo pusės bus statybos kontrolė ir projekto derinimas, tad taip bendravo jie beveik dvejus metus. Kai buvo pastatytas kotedžas, 2009 m. rudenį jie pasirašė kotedžo pirkimo - pardavimo sutartį. Gali būti, kad statybos sutartis buvo pasirašyta 2006 rudenį, tuomet pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2008 metų rudenį ir dabar jau bus trys metai, kaip jis ten gyvena. Be A. N. teko bendrauti su P., kurio pavardės nežino, kuris buvo direktoriaus pavaduotojas. Su P. daugiausia derino statybos klausimus, bet su juo jokių dokumentų nepasirašė. Iš pradžių sumokėjo avansą, paskui kažkiek mokėjo statybų eigoje, kol galiausiai buvo galutinis atsiskaitymas. Visi atsiskaitymo terminai buvo numatyti sutartyje. Grynais jis mokėjo labai nedaug ir nedideles sumas. Jis mokėjo A. N. ir jam buvo išduodami kasos pajamų orderiai, o didesnės sumos buvo pervedamos per banką. Pirmo susitikimo metu dalyvavo buhalterė, kadangi ji jam išrašė kasos pajamų orderį. Pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, ji nedalyvavo. Ji buvo tik tuomet, kai buvo pasirašoma statybos sutartis. Tyrimo metu iš jo niekas sutarčių, kasos pajamų orderių, mokėjimų per banką dokumentų neprašė, nors jis juos su savimi turėjo.

Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio dirbo bendrovėje „Visada laiku“. A. N. ten tvarkėsi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. UAB „Visada laiku“ tvarka tokia, kad klientas atneša pas juos dokumentus, į savo skyrelį deda dokumentus, o kai ateina tam tikra diena, kažkas iš darbuotojų ima dokumentus iš skyrelių ir susiveda į buhalterinę programą. Apie iškilusius klausimus, pavyzdžiui, mokėtinus mokesčius ar dar ką nors, klientas paprastai informuojamas elektroniniu paštu. Konkretaus paskirstymo, kad vienas darbuotojas užsiimtų tik tam tikrų įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu, nebuvo. Buhalterijoje įprastai yra taip, kad iki 15 d. reikia sumokėti vienus mokesčius, kitus iki 25 d. Pavyzdžiui, yra paskaičiuojamas darbo užmokestis, kuris siunčiamas klientui, o ar klientas jį sumoka darbuotojams, ji nesidomi. Po to įmonė paprastai atneša banko išrašus, čekius, kvitus ar panašiai ir tuomet matyti, ar buvo sumokėta ar ne. Jie įmonei turi pranešti, kad reikia arba nereikia sumokėti. Ką mato deklaracijoje, tą ir rašo. Pavyzdžiui, reikia arba nereikia sumokėti. Deklaracijas teikia UAB „Visada laiku“, tačiau, jeigu kalbėti apie 2007-2008 metus, kai tik pradėjo dirbti dauguma iš dabartinių darbuotojų, jos vesdavo tik pirminius dokumentus ir deklaracijų neteikė, kadangi nebuvo kompetentingi tai atlikti. Vėliau jie pradėjo skaičiuoti darbo užmokestį, Sodrai teikdavo kažkokias ataskaitas, bet 2007 metais to nedarė. Deklaracijas teikdavo jų bendrovės direktorė – J. D.. Vėliau įgaliojimus teikti deklaracijas gavo ir jos. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus dažniausiai atnešdavo A. N. ir P. P.. Kokie dokumentai būdavo pristatyti, tokius jos ir suvesdavo, nes net ir pagal sutartį atsako tik už tuos dokumentus, kurie yra pateikti. Jei pati įmonė kažko neatnešė, gali būti, kad metų gale kažką derinant, trūkstami dokumentai gaunami iš tų įmonių, bet šiaip jos netikrindavo, ar visi dokumentai pateikti. Negalėtų pasakyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikė dokumentus tvarkingai, nesidomėdavo taip dokumentais, kaip kitų įmonių direktoriai. Apie UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtus mokesčius nieko negali pasakyti, kadangi ji nesekė šios įmonės mokesčių sumokėjimo. PVM deklaracijas teikia UAB „Visada laiku“. PMV sąskaitas – faktūras UAB (duomenys neskelbtini) atstovai atnešdavo, bet ar visas, ji nežino, bet susidarė tokį įspūdį, kad pačios bendrovės darbuotojams trūko žinių, kad reikia pristatyti visus dokumentus, pateikti visas smulkmenas. Apie butų pardavimą Tabariškių gatvėje jai nieko nežinoma, ji dokumentų apie butų pardavimą nematė. A. D. nurodė, kad ji UAB „Visada laiku“ pradėjo dirbti 2007 metais ir jai būdavo pateikiami pirkimo dokumentai, kuriuos ji suvesdavo, o visas ataskaitas ir kitus svarbius darbus darydavo įmonės „Visada laiku“ direktorė. A. D. vedė tik sąskaitas, o tas, kas pridavinėdavo deklaraciją, tas viską ir peržvelgdavo. 2007 metais UAB „Visada laiku“ vienas darbuotojas skaičiuodavo darbo užmokestį, kitas – sutvarkydavo banką, dar kitas – suvesdavo sąskaitas – faktūras, o kažkas teikdavo deklaraciją ir apžvelgdavo viską. Jeigu dokumentai yra segtuve, reiškia, kad jis yra įvestas į apskaitą. Paprastai prieš darant deklaracijas, direktorė patikrindavo kiekvienos įmonės lovelį, ar nėra likę to mėnesio, kurio deklaracija priduodama, sąskaitų – faktūrų. Įmonės vadovas galėdavo paimti savo įmonės segtuvą ir peržiūrėti jį, bet ji nepastebėjo, kad kažkas būtų išsinešęs dokumentus. Ji nematė, kad A. N. ar P. P. būtų išsinešę dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikdavo visų sąskaitų – faktūrų, nes dažnai gale metų trūkdavo. Iš karto pastebėti, kad kažkokių dokumentų trūksta ji negalėdavo, nes ji negalėjo žinoti, ką įmonė daro, ką perka ar ką parduoda, jeigu nepateikia dokumentų. Paprastai visos įmonės domisi pačios, kam jos yra skolingos, kokios skolos ir kokios permokos. Iš UAB (duomenys neskelbtini) ji bendravo su A. N. ir P. P.. Direktorius buvo A. N., o P. P. laikinai ėjo direktoriaus pareigas. 2007-2008 metais apskaitą be jos dar tvarkė R. Z. ir N. M., bet R. Z. šiuo metu UAB „Visada laiku“ jau nebedirba.

Liudytoja N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba buhalterinėje įmonėje UAB „Visada laiku“ nuo 2007 m. rugpjūčio pradžios ir jie tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Iš pradžių ji suvedinėjo tik pirkimo dokumentus, vėliau skaičiavo darbo užmokestį, o dabar jau daro daugelį darbų. Pas juos kiekviena įmonė, taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini) turi lovelį, kur įmonė deda dokumentus. Dokumentus atnešdavo direktorius A. N. arba P. P.. UAB „Blatic pard“ pirkimo dokumentus pateikdavo, o pardavimo dokumentų ji nematė, nors galėjo juos suvedinėti, bet jų nebuvo. Pardavimo dokumentai - tai sąskaitos – faktūros, sutartys. Ji negali pasakyti, ar įmonė pateikė sutartį dėl kotedžų pardavimo Tabariškių gatvėje. Ji tokių dokumentų nematė. Su A. N. dažniausiai bendravo dėl darbo užmokesčio skaičiavimo. Dėl pardavimų su A. N. bendrauti neteko. 2007 m. darbo užmokestį skaičiavo direktorė, o 2007 m. pačioje pabaigoje, 2008 metais darbo užmokestį skaičiavo ji (N. M.). Ataskaitų UAB (duomenys neskelbtini) vardu ji tuo laiku nedarė. Ataskaitas ji pradėjo sudarinėti 2008 metų gale, bet UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitų nedarė nė vienos. UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitas darė direktorė.

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „Visada laiku“ teisininke. 2007 metų pradžioje ji dirbo dviejuose darbuose, o paskui nuo vasario – kovo mėnesio jau dirbo tik UAB „Visada laiku“. A. N. ji pažįsta per UAB „Visada laiku“. Jų įmonė teikia buhalterines paslaugas, o kai ji atėjo, pradėjo teikti ir teisines paslaugas. Su klientais dirbama taip: klientas atvažiuoja į jų biurą, kuris yra Konstitucijos prospekte, atveža visus pirminius dokumentus – sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis, su darbo santykiais susijusius dokumentus. Klientų apsilankymo dažnumas priklauso nuo įmonės apyvartos, vidinės būklės, todėl apsilankymų gali būti vienas – du per mėnesį arba kartą per pusę metų. Pagal sutartį kiekvieną mėnesį klientas privalo atnešti pirminius dokumentus iki 10 d. už praeitą mėnesį. Jei klientas iki nustatyto sutartyje termino dokumentų nepristato, jie traktuoja, kad dokumentų nėra. Jie skambina arba rašo pranešimus klientams ir prašo pristatyti dokumentus. Apie A. N. firmą (duomenys neskelbtini) prisimena, kad ateidavo ne tik A. N., bet ir P. ar P., kurio pavardės ji neatsimena. Jie ateidavo labai įvairiai, būdavo ateidavo dvi, tris dienas iš eilės, paskui nesilankydavo kurį laiką. Dokumentus klientai galėjo palikti labai laisvai. UAB (duomenys neskelbtini) kaip senas klientas, galėjo su savo segtuvu pas bet kurią merginą, kuri tuo metu buvo laisva, arba pas pačią vadovę kreiptis. Dokumentus klientai palikdavo lovelyje arba kokiam nors darbuotojui ant stalo. Suvesti į apskaitą dokumentai būdavo segami į atitinkamos įmonės segtuvą. Ji įmonėje neatsako už dokumentų įvedimą, ji tik konsultuoju teisiniais klausimais. Galbūt ji A. N. konsultavo dėl darbuotojų darbo užmokesčio, viršyto darbo laiko, nes labai keičiasi įstatymai, gali būti dėl automobilio nuomos ar panaudos, bet konkrečiai neatsimena. Apie nekilnojamo turto pardavimus ji sužinojo tik iš bylos, atėjusi pas tyrėją. Kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė nekilnojamojo turto pardavimais, ji žinojo. Ji vartydavo segtuvus, kur būdavo sutartys. Ant įvestų dokumentų žyma nebuvo daroma, nors ji teko matyti, kad darbuotojos ant įvestų dokumentų deda varnelę. Ji asmeniškai jokių UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių neįvedinėjo. Sutartis, kurios nesusijusios su darbo santykiais, jie skanuoja. Yra padarytas specialus serveris, kur talpina tas sutartis tam, kad būtų ir pas juos, jei kiltų klausimas ar reiktų išieškoti skolą, būtų galima lengvai tą dokumentą surasti.

Papildomai teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. R. nurodė, kad ji apie 2009 m. sausio 21 d. patikrinimą įmonėje „Visada laiku“ nelabai atsimena. Liudytojai parodžius mokesčio mokėtojo bylos (originalo), kuri 2012-01-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr.(12.13-30-8)-46-1124 (t.3 b.l.19) buvo pateikta bylą nagrinėjančiam teismui, 1 tomo dokumentus nuo 102 lapo iki 128, į prokurorės klausimus liudytoja atsakė, kad b.l. 128 yra UAB „Visada laiku“ sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) Jai parodytuose lapuose yra UAB (duomenys neskelbtini) sutartys, kurių reikėjo VMI patikrinimui, o ji patvirtino jų kopijų, išduodamų VMI, atitikimą UAB „Visada laiku“ esantiems atitinkamiems dokumentams. Ji pasirašė, kad dokumento kopija yra tikra. Pasirašė paprašyta mokesčių inspekcijos, tikriausiai tada, kai buvo atliekamas patikrinimas. Jeigu mokesčių inspekcija prašo dokumentų, kai tikrina, ir jeigu nėra direktoriaus, o jie primygtinai prašo pasirašyti, tai pasirašo. Ne visada būna, kad kopijas daro tik iš originalo, būna, kad ir iš kopijos daro kopiją. Visais atvejais rašo, kad kopija tikra, antspaudas tas pats naudojamas, kito antspaudo neturi. Į klausimą, ar pamena, kokiomis aplinkybėmis būtent šios sutartys buvo atneštos 2009-01-22 d., kas jas paliko, liudytoja R. R. atsakė, kad dažniausiai vadovai patys žino, kas juos tikrins ir patys ateina, peržiūri visus segtuvus, kuriuos pateikia tikrinimui, todėl ji negali pasakyti, kada sutartys atsirado. Kada UAB (duomenys neskelbtini) atnešė konkrečius dokumentus, niekur nėra atžymėta, nes tai buvo senas klientas, ką atneša, tą jie sutvarko. Pamačiusi kokį nors įmonės dokumentą, ji negali pasakyti, ar jis įvestas į apskaitą, nes ji pati į apskaitą neįvedinėja nei vieno dokumento. Ji tik susipažįsta, jeigu reikia, su kokia nors sutartimi, teikia konsultacijas. Dabar po to įvykio daro lydraščius, ką atneša – pasirašo arba jau turi įsigiję antspaudą ir stengiasi antspauduoti, kas atnešta, kas neatnešta. Nepriklausomai nuo svarbumo - ar tai panaudos, ar automobilio, ar trišalė sutartis – jos visas sutartis skanuodavo. Ši sutartis irgi galėjo būti nuskanuota, jeigu ji buvo įvesta. Tiksliai nuo kada UAB „Visada laiku“ pradėjo skanuoti sutartis neatsimena – gal nuo 2008 m. Nuskanavus dokumentą, failas buvo žymimas raidėmis: kiekviena įmonė viduj yra padalinta pagal sutartis ir tos sutarties pavadinimu buvo užvadinamas failas. Jeigu toks dokumentas buvo nuskanuotas, jį nesunkiai galima surasti.

Į teisėjos klausimus liudytoja R. R. atsakė, kad, kai yra patikrinimas, yra pateikiama krūva dokumentų su segtuvais. Tikrintojai dažniausiai ateina į biurą. Ką turi susijusį su ta įmone, tą ir pateikia tikrinimui. Direktorius pats turi atsakomybę žinoti, ką jis pateikia, t.y. visas ar ne visas sąskaitas-faktūras. Ji tiksliai neatsimena, kam 2009-01-21 tvirtino tam tikrų dokumentų kopijas, bet tikriausiai mokesčių inspekcijos darbuotojai. Skanuodavo sutartis tam, kad, jei kiltų kažkoks klausimas, galėtų pažiūrėti, nes būdavo atvejų, kad direktoriai išsinešdavo segtuvą su darbo santykiais, su automobilių panauda. Dokumentai būdavo skanuojami, jau įvedus juos į apskaitą. Jeigu jie nebūtų įvesti į apskaitą, tai jie ir neatsirastų pas ją lovelyje. Pirmiausia visi dokumentai pakliūna pas buhalteres, kurios juos apskaito.

Į kaltinamojo gynėjos advokatės I.Maksimovos klausimus liudytoja R. R. atsakė, kad UAB „Visada laiku“ yra nusistovėjusi tokia praktika, kad yra žmogus, kuris atsakingas už darbo užmokestį arba sąskaitas ir kai kokios nors įmonės atstovas atneša į „Visada laiku“ dokumentus, tai jis padeda dokumentus tam asmeniui ant stalo ir tos sąskaitos suvedamos. Arba yra loveliai ir visi tai žino. Direktorius visada gali ateiti pažiūrėti segtuvus, niekas nesekė tos tvarkos, ką galima segtuve segti, ko ne. Be to, galima buvo ir išnešti dokumentus iš segtuvo, ir vėl atnešti. Ji svarbiausias sutartis skanuodavo, nuskanuotas dokumentas likdavo serveryje. Paties dokumento ji niekaip nepažymėdavau, kad jis nuskanuotas ir įdėtas į serverį.

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra UAB „Visada laiku“, kuri užsiima buhalterine apskaita, direktorė. A. N. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir jos įmonė tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitą. Pagal sutartį buvo numatyta, kad dokumentai turi būti pateikiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, 10 dienų laikotarpiui pasibaigus, bet ne vėliau kaip 20 dienų laikotarpiui pasibaigus. Kaip dažnai UAB (duomenys neskelbtini) tuos dokumentus pateikdavo, dabar ji neatsimena, bet atsimena, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo tvarkingas klientas - dokumentai vėluodavo, jų trūkdavo, nebuvo nuoseklumo dokumentų pateikime. Sutartyje numatyta, kokie pirminiai dokumentai turi būti pateikiami ir atitinkamai, jeigu pateiktas banko išrašas ir apmokėta pagal banko išrašą už tam tikrą dokumentą, o to dokumento nėra, tai aišku, kad kažkokio dokumento trūksta. Kažkokių konfliktų su A. N. nebuvo. Ji tyrimo metu buvo kviečiama į apklausą, kadangi A. N. liudijo, kad jis jai perdavė dokumentus - nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, bet jai ši sutartis nebuvo perduota. Apie patį faktą, kad vyksta statybos, jie žinojo, kadangi buvo teikiami įsigijimo dokumentai - medžiagų, žaliavų, pats sklypas buvo įsigytas. Kada statybos buvo baigos ir kada tas turtas parduotas, jos įmonė tik galėjo numatyti, bet kadangi jiems dokumentai nebuvo pateikti, tiksliai to nežinojo. UAB „Visada laiku“ buvo pateikti įsigijimo dokumentai, kažkokie mokėjimo dokumentai. Kiek pamena, su A. N. buvo kalbėta, ar tas turtas parduotas, kadangi pakankamai ilgą laiką vyko tos statybos, bet ką jis atsakė, ji nebeatsimena. Kadangi apskaitoje nebuvo atspindėta, vadinasi, jiems nebuvo pateikti pardavimo dokumentai. Sutartis buvo pateikta tik tada, kai buvo VMI patikrinimas. Tada ji pamatė nekilnojamo turto įsigijimo sutartį, tiksliau, ne sutartį, o būtent pagal VMI patikrinimo aktą buvo apskaitoje įregistruotas pardavimas. Sutartis buvo gerokai vėliau pateikta. Už tą turtą buvo sąskaitoje kažkokie pinigai. Kadangi to turto buvo 2 ar 3 vnt., tiksliai neatsimena, buvo registruojamos pirminės statybos sutartys ir ji matė, kad pagal jas buvo paskui pateikti mokėjimai. Kadangi ji pati apskaitoje pardavimą įregistravo per VMI patikrinimą, jau turėdama pardavimo aktą, ji žino, kad iki to laiko tas turtas nebuvo užregistruotas. Pagal PVM įstatymą buvo nuostata, kad pagal statybos sutartis, jei jos yra ilgalaikės, nereikia skaičiuoti PVM, todėl jis ir nebuvo skaičiuojamas, tačiau VMI patikrinimo metu išaiškėjo, kad tai ne statybos sutartis, o statybos darbų sutartis. Kad yra mokėjimai pagal tas statybos sutartis buvo matyti arba iš banko išrašo, arba iš kasos pajamų orderių. Pagal PVM įstatymą, jeigu sumos gautos pagal statybos sutartis iki vienerių metų, iki 12 mėnesių, nuo jų iš viso nereikia skaičiuoti mokesčių. Įstatymo numatyta tvarka yra ta, kad apmokestinama yra tada, kai paslauga suteikta arba prekė parduota. Šiuo atveju, tai tik gauti pinigai. Visi klientai pas juos turi savo stalčių, kuriame laikomi dokumentai. Visi gauti dokumentai yra antspauduojami ir numeruojami, juos klientas pateikia pagal apyrašą. Tuo laiku ne visų įmonių dokumentai buvo antspauduojami ir numeruojami, ir ne visi dokumentai gaunami pagal apyrašą, bet kiekvienas klientas turėjo savo stalčiuką, kur buvo laikomi pirminiai dokumentai. Laikotarpiui pasibaigus, sakysim, iki PVM deklaracijos pateikimo datos, t.y. iki 25 d. visi dokumentai privalo būti suvesti į apskaitą ir ant jų uždedama varnelė, kuri reiškia, kad dokumentas įvestas į apskaitą ir jie įsegami į segtuvą. Mėnesio pabaigoje yra daromas gautų ir išrašytų sąskaitų registras ir pagal tą registrą patikrinama, ar tikrai visi dokumentai buvo įvesti į apskaitą. Tuo pačiu patikrinamos ir klaidos. Pelnas deklaruojamas iki spalio 1 d., todėl 2008 m. pradžioje dar buvo likę beveik metai laiko. Jei gerai atsimena, vėliau tas turtas metinėje pelno deklaracijoje buvo deklaruotas kaip neapmokestinamos pajamos, nes nebuvo dokumentų, nors buvo panašu, kad mokėjimai ėjo į pabaigą. Paprastai, metams pasibaigus, klientams siunčiami suderinimo aktai. Ji mano, kad ir šiuo atveju buvo siųsta, bet ar po to buvo bendraujama su klientu, jau neatsimena. Jeigu nesutampa skolų likučiai, paprastai kažkokia diskusija vyksta, aiškinamasi, kodėl nesutampa. Šiuo atveju, gal aktas nebuvo gautas, galbūt nebuvo išsiųstas, negali tiksliai pasakyti. Pas juos įmonėje, kad išvengti klaidų, vienas žmogus suvedinėja į apskaitą dokumentus, kitas juos sutikrina, t.y. atspausdina registrą ir sutikrina pirminius dokumentus, trečias - daro deklaraciją. 2006 m. F. K. įnešė 15000 Lt į kasą ir nuo jo buvo apskaičiuotas PVM. Jos manymu, ta pirminė 15000 Lt suma buvo apmokestinta todėl, kad, matyt, nebuvo nurodyta pagal kokią sutartį tie pinigai įnešti. VMI patikrinimo aktą ji matė. Ji su A. N. ėjo į VMI, nes jos nuomone, buvo neteisingai priskaičiuotas nuo avansu gautų sumų PVM, ir tik tada jai mokesčių inspektorė parodė, kad tai yra statybos darbų sutartys, nuo kurių privalėjo būti priskaitytas PVM, o jai visą laiką buvo traktuojama ir žinoma, kad tai statybos sutartis. Ji pati nei pirminės, nei kokios kitos sutarties nematė ir būtent todėl buvo eita pas mokesčių inspektorę, dėl to buvo ginčytasi, kadangi ji PVM priskaičiavo nuo avansu gautų sumų, nes, jos įsitikinimu, kadangi tai buvo nekilnojamojo turto statybos sutartis, avansai neturėjo būti apmokestinti. Nuo to, ar tai statybos sutartis, ar statybos darbų sutartis, priklauso mokesčių paskaičiavimas. Ji prašė A. N. pateikti sutartį, bet jis sutarties jiems nepateikė. Būtent todėl buvo eita į VMI ir klausta, kodėl buvo priskaičiuotas PVM nuo avansu gautų sumų, o ne nuo faktiškai parduoto turto momento, nes atitinkamai nuo to keičiasi delspinigiai. UAB „Visada laiku“ neatsako už tai, ko klientas nepateikia. Ji nežino, ar į UAB (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi raštu ir prašyta pateikti kažkokius dokumentus. Kai buvo paskirtas VMI patikrinimas, dalį dokumentų UAB „Visada laiku“ patys pateikė VMI, kažką pateikė pats A. N.. Ji įsitikinusi, kad sutarčių, apie kurias kalbama teismo posėdyje, UAB „Visada laiku“ neturėjo, nes VMI patikrinimo metu tos sutartys buvo pateiktos ir visos pajamos buvo apskaitytos pagal patikrinimo aktą. Po VMI patikrinimo visi segtuvai buvo grąžinti A. N.. Jeigu ant šitų pirkimo – pardavimo sutarčių yra varnelė, galima sakyti, kad sutartis buvo įvesta į apskaitą, bet negalima sakyti, kad varnelė buvo uždėta laiku, nes laiku jos nebuvo. Ta sutartis galėjo būti gauta 2008 metais, jau po VMI patikrinimo. Ji pati asmeniškai į apskaitą įvedė VMI patikrinimo duomenis ir paskui galėjo A. N. pateikti tą sutartį, UAB „Visda laiku ją atsikopijavo ir įsegė į dokumentus. Kada tiksliai sutartį negali pasakyti. Turi būti ant sutarties uždėtas UAB „Visada laiku“ anspaudas „gauta“ ir data.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. buvo pagarsinti liudytojos J. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1 b.l.113-114, 119-120), kur ji paaiškino, kad UAB „Visada laiku“ tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. balandžio mėn. iki dabar. Liudytoja nurodė, kad tiksliai atsimena, jog 2007 m. pardavimų buvo įvesta nedaug, keli vienetai. Tačiau iš UAB „Visada laiku“ pateikiamų kasos ir banko dokumentų matė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2006- 2007 m. gavo dideles pinigų sumas, nurodomas pagrindas - už statybas. Kadangi nebuvo pateikta jokių sutarčių ir sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių šių pinigų gavimą, jie negalėjo būti apskaityti kaip uždirbtos pajamos ir buvo apskaitomi, kaip gauti avansai. 2008 m., tikslaus laiko neatsimena, bet tikrai iki finansinės atskaitomybės sudarymo, ji klausė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. N. apie tai, kaip įforminti 2006 - 2007 metais gautus pinigus, kurie iki to laiko apskaityti kaip gauti avansiniai mokėjimai. Jis paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) stato kotedžus, bet jų pardavimas susikomplikavo dėl statybos broko, kurį jie turi ištaisyti. Todėl kotedžai neparduoti ir gauti pinigai ir toliau turėtų būti apskaitomi kaip avansiniai mokėjimai. Todėl pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 metus gautos pajamos buvo apskaitytos 34 eilutėje (kitos neapmokestinamos pajamos), o ne 1 eilutėje (finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą) bei neįtrauktos į pardavimų registrus. Pardavimo dokumentus, patvirtinančius, kad 2007 m. pabaigoje buvo parduoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys butai, esantys Tabariškių g. 18-1 ir 18-2, Vilniuje, bei žemės sklypas prie jų už 1 290 000 Lt, ji pirmą kartą pamatė mokesčių inspekcijoje, kai buvo atliekamas UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimas. Gavus VMI patikrinimo aktą, pardavimai buvo užregistruoti apskaitoje. Pardavimo fakto UAB (duomenys neskelbtini) direktorius neginčijo. Jokių rekomendacijų A. N. dėl gautų pinigų neteisingo apskaitymo ji neteikė.

Pagarsinus teismo posėdžio metu duotus parodymus, liudytoja J. D., atsakydama į klausimus, paaiškino pirmas mokėjimas buvo padarytas 2006-09-21 d., o 2007 m. ji nepradėjo apmokestinti visų kitų avansų, nes, jos žiniomis, buvo pateikta, kad tai buvo preliminari nekilnojamojo turto pardavimo sutartis. Jie tvarko apskaitą pagal pateiktus dokumentus ir, jeigu jai klientas aiškina, kad tai yra tokia sutartis, nepateikdamas kitokių įrodymų, ji tiki kliento žodžiu. Negalima teigti, kad ji ataskaitą nusprendė sutvarkyti būtent taip tik iš žodžių, nes nebuvo pateikta pardavimo sutartis, nes buvo kiti pirminiai dokumentai - įsigijimo dokumentai. Iš žodžių buvo apskaityta tik dėl PVM. Visa kita buvo apskaityta, kaip gautos pajamos į 2007 pelno mokesčio deklaraciją. Įneštos sumos buvo apskaitytos, remiantis verslo apskaitos taisyklėmis, kad, jeigu galima identifikuoti, tai pajamos turi būti pripažintos pajamomis, o identifikuotos jos buvo pagal įplaukas, pagal pinigų sumas.

Papildomai teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. D. į prokurorės klausimus atsakė, kad jų įmonėje dokumentai buvo skanuojami, bet nuo kada, dabar ji negali pasakyti, nors tikrai ne nuo įmonės veikos pradžios. Sutartys daugiau mažiau buvo skanuojamos visos. Jeigu sąskaitos-faktūros nėra, tada visos sutartys būdavo skanuojamos. Jeigu sąskaita-faktūra yra, tai neskanuodavo, kadangi ji atspindi dokumentą, ji įvedama į apskaitą ir prisegama prie pagrindinių dokumentų. 2009-01-22 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pas teisininkę R. R. galėjo būti visiškai kitu nei apskaitos aspektu, galėjo būti konsultacijos dėl kažkokios sutarties sudarymo. R. R. buvo pateiktas VMI prašymas pateikti reikalingus patikrinimui dokumentus. Pas juos yra aktas ir priklijuotas lapelis, kokie dokumentai buvo atiduoti, kadangi paimtų dokumentų apyrašo inspektorė nedarė. Skanuojamos yra sutartys, kurios turi įtakos apskaitai, tai yra tos, kurios būna atnešamos buhalterei. Jeigu tokios sutartys atnešamos teisininkei, jos nebūtinai turi būti skanuojamos. Šitos konkrečios sutarties ji nematė, ją pamatė tik po patikrinimo. Negali paaiškinti, kodėl ant tos sutarties buvo uždėta varnelė. Nuo praeito posėdžio jos patikrino ir nustatė, kad tos sutartys buvo skanuotos. Jos galėjo būti nuskanuotos po patikrinimo. Tas sutartis ji pati asmeniškai jau po patikrinimo įvedinėjo į apskaitą.

Į teisėjos klausimus liudytoja J. D. atsakė, kad jų įmonėje, gavus nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, buhalteris turi ją įtraukti į buhalterinę apskaitą. Teisininkė dirba su teisiniais dokumentais, o ne su buhalteriniais ir tai, kad jinai turi tą sutartį, nereiškia, kad ji visiems buhalteriams rodo tą sutartį ir klausia, ar ji jiems reikalinga. Nuo kada buvo įvesta tvarka skanuoti sutartis, ji nežino, bet tikrai ne nuo įmonės pradžios veiklos. Teisininkė R. R. nemelavo, kad ji paimdavo dokumentus skanavimui, nes ji buvo atsakinga už skanavimą. Dokumentai iš lovelio yra suvedami ir po suvedimo atsiranda pas teisininkę ant stalo, jeigu tai yra svarbu. Į teisėjos klausimą, kokiais duomenimis remiantis ji tvirtina, kad mokesčių mokėtojo knygoje esančios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, esančios „užpaukščiuotos“, kurių kopijas 2009-01-22 d. R. R. patvirtino mokesčių inspekcijos specialistei, pateko tiesiai pas ją, todėl nebuvo anksčiau įvestos į apskaitą, liudytoja atsakė, kad programoje šių sutarčių nėra, nes jos nebuvo pateiktos buhalterei. Jai jos irgi pateiktos nebuvo, nežino, gal kaltinamasis kažkam kitam perdavė. Reikėtų klausti pas asmenį, kuriam jis perdavė.

Į kaltinamojo gynėjos advokatės I.Maksimovos klausimus liudytoja J. D. atsakė, kad, jeigu ateina klientas ir padeda dokumentą į lovelį, tokie dokumentai visada eina į apskaitą, o dokumentai, skirti teisininkei, eina tiesiogiai pas teisininkę, pastaroji dokumentų į lovelius nededa ir iš lovelių neima.

Papildomai po kaltinamojo A. N. apklausos apklausta liudytoja J. D. į prokurorės klausimus atsakė, kad ji 2009m. atlikto UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo aplinkybių tiksliai neatsimena, galėjo būti, kad tuo metu bendrovė negalėjo priimti inspektorės patikrinimui, nes buvo audituojamas kitas bendrovės klientas. Tada inspektorei buvo pasakyta, kad nėra galimybės jos priimti, kadangi nėra kur pasodinti. Kai vis dėlto inspektorė atvažiavo, ji turbūt bendravo su teisininke Renata, tikrai ne su ja pačia. Vargu, ar dokumentų perdavimo aktas galėjo būti perduotas A. N., nes būna trys egzemplioriai, vienas lieka UAB „Visada laiku“, du perduodami klientui, duodant jam pasirašyti, tačiau bendrovėje toks perdavimo aktas nebuvo rastas. Jos manymu, kažkokie dokumentai buvo perduoti VMI inspektorei pagal nurodymą, A. N. tvirtina, kad jam buvo perduoti dokumentai pagal dokumentų grąžinimo aktą. Toks dokumentas bendrovėje „Visada laiku“ taip pat nebuvo rastas. Kiek dokumentų buvo perduota A. N., jie buvo perduoti be akto, kadangi jie ėjo tiesiai į mokesčių inspekciją pagal mokesčių administratoriaus nurodymą. UAB „Visada laiku“ patys akto nesurašė, nes jau buvo pagrindas juos perduoti.

Jai asmeniškai kaltinamasis jokios sutarties nėra perdavęs. Toks klausimas buvo užduotas kaltinamajam akistatos su ja metu, kur jis sakė, kad J. D. asmeniškai sutarčių neperdavė.

Ji su kaltinamuoju kalbėjo apie PVM mokestį, kokia suma, tačiau juo nekonsultavo, kaip šio mokesčio nemokėti. Jos nuomone, A. N. supratimą apie mokesčius turi. Iš to, kad jis klausė, kiek reikia mokėti PVM, tai jam buvo žinoma, kad tokį mokestį reikia mokėti. Visos mokėtinos sumos buvo siunčiamos UAB (duomenys neskelbtini) skanuojami darbo užmokesčio žiniaraščiai, PVM deklaracijos, juo labiau, kad sutartyje yra numatyta, kad, jei klientas pastebi UAB „Visada laiku“ padarytą klaidą, jis bendrovę turi informuoti apie tai. Iš to seka, kad, jei A. N. atrodė, kad PVM turi būti sumokėtas, bet jis nemokamas, tai turėjo UAB „Visada laiku“ apie tai informuoti.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VMI atstovė Barbara Nedzvecka teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinis ieškinys pareikštas pagal mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą ir sprendimus, kuriais patvirtinti patikrinimų metu priskaičiuoti mokesčiai. VMI ieškinio suma yra 233 085 Lt, bet įvertinus, kad įmonė turėjo permoką 74 634,86 Lt PVM, ja buvo padengta skola ir įmonės kreditas VMI, todėl ieškinio sumą patikslintų - 119 857,14 Lt PVM ir 38 593 Lt pelno mokesčio. Ieškinį prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Įmonė šiuo metu pripažinta bankrutavusia, bet dar nelikviduota. Prašo ieškinį priteisti solidariai. Jeigu nebūtų baudžiamosios bylos, tada mokestine tvarka skola būtų išieškoma tik iš įmonės.

Specialistė S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. sausio mėnesį pagal atrankos skyriaus sprendimą buvo gautas pavedimas atlikti operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) 2009-01-22 buvo išrašytas operatyvaus patikrinimo pavedimas, apie tai iš karto buvo informuotas A. N., kuris paaiškino kad visi dokumentai yra ir buhalterinė apskaita tvarkoma UAB „Visada laiku“, esanti Konstitucijos prospekte. Tada buvo susiekta su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone ir buvo paprašyta pateikti visus dokumentus bei paklausta, kada galima apsilankyti įmonėje. Įmonė labai nenoriai priėmė ją. Atidėliojo porą sykių susitikimą ir galų gale ji nuvyko į ofisą, prisistatė direktorei, paprašė suteikti darbo vietą bei dokumentus, reikalingus operatyviam patikrinimui atlikti. Jai buvo paskirta kėdė ir direktorė pasakė, kad neturi laiko bendrauti su ja, buvo paskirta mergaitė, kuri pateikė jai du dokumentų segtuvus. Ji padarė kopijas dokumentų ir surašė mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti papildomus dokumentus. Operatyviam patikrinimui buvo pateiktos dvi nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys ir du buhalterinės apskaitos registrai - 2007 sąskaitų apyvarta ir 2007-2008 metų pardavimai. Kitų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų jai apskaitos įmonė nepateikė, todėl kilo įtarimas, kad jie yra nesutvarkyti. Buvo paprašyta pateikti paaiškinimą apie įmonės veiklą, tiek iš įmonės, tiek ir iš A. N.. Paaiškinimo niekas nepateikė. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal dvi pardavimo sutartis nepriskaičiuotas pardavimo PVM ir neįtrauktas į pajamas dėl pelno mokesčio apskaičiavimo 2007 metais, dėl to buvo inicijuota pradėti patikrinimą. 2009-02-05 buvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu buvo paprašyta pateikti dokumentus, buvo surašytas ne vienas nurodymas teikti dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus. Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad nėra apskaitytos pajamos už pardavimus F. K. ir L. V., dėl to buvo perskaičiuoti visi mokesčiai. Buvo pastebėta, kad buvo skaičiuojamos įmokos į garantinį fondą, kurių įmonė nemokėjo. Patikrinimas buvo kompleksinis, todėl buvo peržiūrėti visi mokesčiai, kadangi neįtrauktas į pajamas ir neapskaičiuotas PVM, tai atitinkamai nebuvo apskaičiuotas socialinis ir pelno mokestis. Tarp 2009-01-22 ir 2009-01-29 ji buvo UAB „Visada laiku“. Jei paima dokumentų originalus, jie sustato poėmio aktą, o jei daro kopijas, paprašo, kad įmonė patvirtintų, kad kopija tikra. Buvo dvi pirkimo - pardavimo sutartys. Statybos sutartis nebuvo pateikta operatyvaus patikrinimo metu. Sutarčių ji dabar neturi, nes per 10 d. po patikrinimo jie turi visus dokumentus grąžinti į mokesčių mokėtojo bylą, kuri šiuo metu yra archyve. Sutartis ji gavo operatyvaus patikrinimo metu ir jas pamatė UAB „Visada laiku“ patalpose. Neturint sutarties, yra įmanoma skaičiuoti PVM. Kaip kiekvienas buhalteris, kol nėra pagrindinių dokumentų, apskaičiuoja mokesčius valstybės naudai. Nuo dviejų pirmų įmokų sumokėtas PVM, o paskui nustota skaičiuoti PVM. Jos manymu, apskaitos įmonė toliau turėjo skaičiuoti avansinius mokesčius, juo labiau, kad jie buvo sumokėti 2006, 2007 metais. 2008 metais jokių įplaukų nebuvo, praėjo daugiau negu dvylika mėnesių, tai turėtų sumokėti PVM mokestį, nors ir nedeklaruoja pajamų. Jos manymu, be sutarčių apskaitos įmonė negalėjo pateikti teisingos deklaracijos. Apskaitos darbuotojas matė, kad operacijos vyksta, todėl turėjo arba pareikalauti dokumentų, arba atitinkamai apskaičiuoti mokesčius valstybės naudai.

Papildomai teismo posėdžio metu apklausta specialistė S. G. į klausimus atsakė, kad viskas prasidėjo nuo operatyvaus patikrinimo 2009-01-21. Buvo išrašytas operatyvaus patikrinimo pavedimas ir ji atliko operatyvinį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) Ji nuvyko į buhalterinės apskaitos, tuo metu vedamos UAB „Visada laiku“, būstinę Konstitucijos prospekte. Direktorė susipažino su pavedimu tikrinti ir pasirašė. Ji paprašė direktorės pateikti sandorius dėl nekilnojamojo turto (dviejų kotedžų) pardavimo. Jai buvo pateiktos dvi sutartys, taip pat buvo pateikti du buhalterinės apskaitos registrai ir didžioji knyga už 2008 metus. Taip pat ji paprašė paaiškinimo apie bendrovės veiklą, bet tuo momentu jai paaiškinimo nepateikė. Išnagrinėjusi registrus ir didžiąją knygą, ji pastebėjo, kad pardavimai F. K. ir L. V. nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Dėl to ir inicijavo pradėti patikrinimą. Jai nebuvo pateikti kokie nors duomenys, kurių pagrindu ji galėtų spręsti, kada įmonėje „Visada laiku“ atsirado pirkimo - pardavimo sutartys, tokių atžymų ant sutarties ji nematė, o sutarčių kopijos įdėtos mokesčių mokėtojo byloje. Ji matė sutarčių originalus ir jai tą pačią dieną, tai yra sausio 21 d., buvo padarytos jų kopijos. Kopijas padarė ir patvirtino įmonės juristė. Ji neįsidėmėjo, kad patikrinimo metu tikrinti įmonės dokumentai turėtų kokias nors atžymas, kurios rodytų, kad dokumentai yra įtraukti į apskaitą. Minėtos jai pateiktos sutartys nebuvo apskaitytos. Pagal minėtą sutartį turėjo būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, arba jeigu neišrašyta sąskaita-faktūra, tai pirkimo-pardavimo sandoris turėjo būti pažymėtas pagal aktą. Tokiu atveju buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė turėjo visų pirma paklausti savininko, kodėl šitas sandoris nėra įformintas pardavimo dokumentu ir pardavimo sandorį forminti pagal pirkimo-pardavimo aktą, tai yra pagal priedą prie sutarties. Šiuo atveju ji tokių duomenų nerado, dėl to buvo papildomai paskaičiuoti mokesčiai. UAB „Visada laiku“ darbuotojai buvo UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, jie į jos klausimus neatsakinėjo, todėl ji daugiau bendravo su direktoriumi, jam teikdavo klausimus ir atsakymai ateidavo raštu. Pagal galutines patikrinimo išvadas buvo nustatyta 294 000 Lt mokesčių nepriemoka kartu su delspinigiais, be baudų. Buhalterinės apskaitos įmonė kartu su direktoriumi pateikė dar sąnaudas, kurias paprašė išskirti prie minėtų objektų statybos, kadangi patikrinimo metu dar buvo vedamos statybos prie Žaliųjų ežerų. Visos sąnaudos buvo įtrauktos į apskaitą kaip nebaigtos statybos. Tada mokestinio patikrinimo metu buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas atskirti sąnaudas pagal statybos objektus. Sąnaudos buvo atskirtos, bet papildomai dar pateikė dokumentus ir paprašė įtraukti būtent prie šito objekto. Dokumentai nebuvo surūšiuoti atitinkamai. Pačio mokesčio nepriemoka sumažėjo, bet delspinigių padidėjo. Galutinis rezultatas – socialinio mokesčio sumažėjo 531 Lt, pelno mokestis sumažėjo 5130 Lt, o delspinigiai padidėjo 2065 Lt. Jeigu (duomenys neskelbtini) apskaičiuotų PVM nuo kotedžų pardavimo L. V. ir F. K., būtų galima padaryti užskaitą ir permoką užskaityti į mokėtiną PVM‘ą. Dėl tokio užskaitymo yra atitinkamos formos prašymas. Esant nekilnojamojo turto pardavimo sandoriui, kurį patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, PVM turėtų būti deklaruotas ir sumokėtas mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 25 d., o pelno mokestis – metams pasibaigus ir iki sekančių metų spalio 1 d.

Specialistė S. G. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji operatyvaus patikrinimo metu dokumentų originalų nepaėmė, kadangi inspektoriai neturi teisės išeiti su originaliais dokumentais. Operatyvaus patikrinimo metu ji išėjo tik su pateiktomis kopijomis.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės steigimo dokumentų (t.1 b.l.58-88) matyti, kad bendrovė įsteigta 2006-03-27, įmonės direktorius yra A. N..

Iš 2006-04-08 sutarties Nr. AV-06/8 (t.1 b.l.92-93) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Visada laiku“.

Iš 2006-09-21 statybos sutarties Nr. 2006/09/021 (t.2 b.l.55-60) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sudarė statybos sutartį su F. K. dėl kotedžo statybos.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių (t.1 b.l.99-102) matyti, kad 2006-09-21, 2006-12-27, 2007-08-31, 2007-09-28 F. K. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 35000 Lt pinigines lėšas, kaip avansinį mokėjimą pagal sutartį Nr.2006/09/021, taip pat mokėjimą pagal sutartį.

Iš 2007-11-10 Nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarties (t.2 b.l.42-54) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė L. V. butą ir prie jo esantį žemės sklypą adresu Tabariškių g. 18-1, Vilniuje.

Iš 2007-12-04 Nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarties (t.2 b.l.61-73) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė F. K. butą ir prie jo esantį žemės sklypą adresu Tabariškių g. 18-2, Vilniuje.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio (t.1 b.l.33-55) matyti, kad jose neatsispindi pagal 2006-09-21 statybos sutartį Nr. 2006/09/021 bei pagal 2007-11-10 ir 2007-12-04 nekilnojamo turto pardavimo sutartis gautos įplaukos ir mokėtinas į biudžetą PVM.

Iš 2008-10-01 Vilniaus apskrities VMI pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2007 metus (t.1 b.l.11, 15-18) matyti, kad bendrovės 2007 metais gautos įplaukos apskaitytos kaip neapmokestinamos pajamos.

Iš 2009-10-29 patikrinimo akto Nr. (21.26)-08-77-35 (t.2 b.l. 32-41) matyti, kad patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2009-02-05, pratęstas nuo 2009-05-06 iki 2009-07-08, metu nustatyta, jog Vilniaus AVMI Mokesčių apskaitos skyriaus duomenimis patikrinimo pradžiai, t.y. 2009-02-05 UAB (duomenys neskelbtini) turėjo šių mokesčių ir delspinigių permokas: gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų 35250 Lt, GMP nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2575 Lt, delspinigių 0,21 Lt, pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) 74521,86 Lt.

Patikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2006-05-09 iki 2008-12-3. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 2288 Lt pardavimo PVM nuo gautų 15000 Lt avansinių mokėjimų, gautų 2006-09-21 ir 2006-12-27 už buto ir žemės sklypo pardavimą pagal 2006-09-21 statybos sutartį su F. K.. 2007m. bendrovė apmokestinamųjų pajamų bei pardavimo PVM nedeklaravo. 2008m. bendrovės deklaruotos apmokestinamos pajamos gautos už darbus iš UAB „VIACON statyba“.

F. K. bendrovei sumokėjo 524000 Lt avansu pagal statybos sutartį Nr.2006/09/021, grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius 35000 Lt, likusią sumą – pavedimais per banką. 2007-03-01 F. K. grąžinta 49500 Lt sumokėto avanaso. Minėti apmokėjimai buhalterinėje apskaitoje apskaityti. Nuo 509000 Lt avanso sumos pardavimo PVM buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas ir pateiktuose 2006m. 09 mėn.-2007m. gruodžio mėn. PVM deklaracijose nedeklaruotas ir neapskaitytas. Taip pat nustatyta, kad 2007m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1 093 220 Lt apmokestinamųjų pajamų pagal sandorius su L. V. ir F. K. ir VMI pateiktoje 2007m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo. Šiuo patikrinimo aktu buvo perksiačiuoti UAB (duomenys neskelbtini) mokėtini mokesčiai.

UAB (duomenys neskelbtini) pateikus paaiškinimą apie tuo metu dar vykdomas statybas ir esančias sąnaudas bei papildomus dokumentus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes, buvo atliktas papildomas patikrinimas, iš 2010-05-10 patikrinimo akto Nr. (21.26)-08-77-15 (t.2 b.l.3-10) matyti, kad papildomo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog patikrinus bendrovės pateiktus trumpalaikio turto nurašymo aktus 34201,44 Lt sumai, buvo perskaičiuota pelno mokesčio suma.

2010-05-10 patikrinimo aktas Nr. (21.26)-08-77-15 buvo patvirtintas 2010-06-18 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (t.2 b.l.1-2).

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, jog baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai neduoda teismui pagrindo padaryti išvadą, kad kaltinamojo A. N. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 220 str.1d., sudėtis.

Teisminio įrodymų tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. N. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2007-11-10 iki 2008-09-31 buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir buvo atsakingas už teisingą įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku. Tuo tikslu jis su UAB „Visada laiku“ sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo. Ši bendrovė, kaip nurodė liudytojomis apklaustos įmonės darbuotojos J. D., A. D., R. R., N. M., pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. N. arba kito darbuotojo P. P. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pat teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio ir PVM deklaracijas, skaičiavo mokesčius. Pagal UAB „Visada laiku“ nusistovėjusią tvarką buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo paliekami ant stalo esančiose aptarnaujamų bendrovių stalčiuose dokumentams, jų gavimas nebūdavo registruojamas. Įvesti į buhalterinę apskaitą dokumentai būdavo pažymimi varnele ir sudedami į atskirus bendrovių segtuvus bei saugomi UAB „Visada laiku“. Pagal vėliau bendrovėje įvestą tvarką bendrovių- klienčių pateiktos sutartys būdavo nuskanuojamos ir saugomos UAB „Visada laiku“ elektoriniame formate. Kaip nurodė liudytojais teismo posėdyje apklausti F. K. ir L. V., jie iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos kaltinamojo A. N., įsigijo kotedžus Tabariškių g. kartu su prie jų esančiais žemės sklypais.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) mokesčio mokėtojo bylos (originalo), kuri 2012-01-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr.(12.13-30-8)-46-1124 (t.3 b.l.19) buvo pateikta bylą nagrinėjančiam teismui, matyti, kad pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-01-21 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.189-21 (mokesčio mokėtojo bylos t.1 b.l.101) S. G. pavesta patikrinti mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą nurodyta atlikti nuo 2009-01-22 iki 2009-01-29. Patikrinimui bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2006-04-08 sutartį Nr.AV-06/8 tvarkančios UAB „Visada laiku“ juriskonsultė R. R. 2009-01-22 patvirtino pateiktų dokumentų: priedo prie 2006-04-08 sutarties Nr.AV-06/8, 2007-12-04 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su F. K., ant kurios pieštuku pažymėta varnelė, 2007-11-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su L. V., ant kurios pieštuku pažymėta varnelė, kopijų tikrumą (mokesčio mokėtojo bylos t.1 b.l.102-128). Šios aplinkybės patvirtina A. N. nurodytą aplinkybę, kad jis nesiekė tyčia išvengti mokesčių sumokėjimo, pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus teikė UAB „Visada laiku“, tame tarpe 2008m. pradžioje šiai bendrovei pateikė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl UAB „Visada laiku“ turėjo galimybę teikti tinkamas deklaracijas VMI. Jis pats nėra buhalterinės apskaitos specialistas, nežino reikalavimų mokesčių apskaičiavimui, todėl su UAB „Visada laiku“ direktore J. D. konsultavosi dėl mokesčių skaičiavimo terminų, laikotarpių, atitinkamai planuodamas tolesnius bendrovės darbus ir lėšas.

Nors liudytoja apklausta J. D. pirmų apklausų metu paneigė, kad jos vadovaujama bendrovė iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gavusi visus reikalingus dokumentus teisingam pelno ir PVM deklaracijų pateikimui, papildomai apklausta, ji nurodė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios, kaip nurodyta VMI patikrinimo aktuose, nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, ji pamatė tik po VMI atlikto patikrinimo ir tik tada jos buvo įvestos į apskaitą, tačiau šias jos nurodytas aplinkybes paneigia teisminio įrodymų tyrimo metu nustatytas faktas, kad 2009-01-22 į UAB „Visada laiku“ atvykus VMI specialistei S. G., jai buvo pateikti du segtuvai su dokumentais, tame tarpe dvi nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys su L. V. ir F. K., kurios buvo pažymėtos varnele (kas rodė, kad minėti dokumentai jau įvesti į apskaitą) ir bendrovės juriskonsultė R. R. patvirtino minėtų dokumentų kopijų tikrumą. Paprašius J. D. pakomentuoti šią aplinkybę, ji nurodė, kad šias sutartis galėjo turėti bendrovės juristė R. R. ir jų nepateikti įvesti į apskaitą, o dėl kokių nors priežasčių laikyti pas save. Liudytoja apklausta R. R. paneigė tokią galimybę, nurodžiusi, kad ji atskirai bendrovių-klienčių jokių sutarčių ar kitų dokumentų nelaikė, pagal vėliau UAB „Visada laiku“ nustatytą tvarką sutartys ir kiti dokumentai, kurių originalai galėjo būti reikalingi bendrovėms-klientėms, po įvedimo į apskaitą buvo padedami ant jos stalo skanavimui, po to sudedami į bendrovių dokumentų segtuvus.

Kaip nurodė specialistė S. G., net ir neturint sutarties, yra įmanoma skaičiuoti PVM. Kiekvienas buhalteris, kol nėra pagrindinių dokumentų, apskaičiuoja mokesčius valstybės naudai. Kaip nustatė specialistė S. G., nuo pirmų dviejų įmokų PVM buvo sumokėtas, o paskui PVM skaičiuoti nustota. Apskaitos įmonė turėjo skaičiuoti avansinius mokesčius toliau, juo labiau, kad jie buvo sumokėti 2006, 2007 metais. 2008 metais jokių įplaukų nebuvo, praėjo daugiau negu dvylika mėnesių, todėl bendrovė turėjo sumokėti PVM mokestį, nors ir nedeklaravo pajamų. Specialistė nurodė, kad apskaitos darbuotojai matė, jog vyksta operacijos, todėl turėjo arba pareikalauti dokumentų, arba atitinkamai apskaičiuoti mokesčius valstybės naudai.

Kaltinamiesiems A. N. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 220 str.1d. Pagal LR BK 220 str. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Priklausomai nuo mokesčių, kurių asmuo siekė išvengti, dydžio, veika kvalifikuojama pagal LR BK 220 str. 1 d. (mokesčių suma didesnė nei 10 MGL) arba LR BK 220 str. 2 d. (mokesčių suma neviršija 10 MGL). LR BK 220 str. 1 d. ir 2 d. numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog jis valstybės įgaliotai institucijai pateikė žinomai neteisingus duomenis, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Išanalizavęs įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. N. ir UAB (duomenys neskelbtini) tyčia nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Visada laiku“ 2006-09-21 sudarytos su F. K. statybos sutarties, 2007-11-10 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią įmonė už 660 000 Lt L. V. pardavė butą, esantį Tabariškių g. 18-1, Vilniuje, ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą, bei 2007-12-04 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią įmonė už 630000 Lt F. K. pardavė butą, esantį Tabariškių g.18-2, Vilniuje ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą, žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną bei turtą įrašė į 2006 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių, 2007 m. kovo, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, į 2007 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ir šias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, turėdami tikslą išvengti mokesčių.

Teisminio įrodymų tyrimo metu objektyviais ir neginčijamais įrodymais nepaneigta A. N. pozicija, kad jis arba P. P. pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus teikė UAB „Visada laiku“, tame tarpe 2008m. pradžioje šiai bendrovei pateikė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl UAB „Visada laiku“ turėjo galimybę teikti VMI tinkamas deklaracijas. Specialistė S. G., 2009-01-22 atvykusi į UAB „Visada laiku“ ir pareikalavusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, gavo du segtuvus dokumentų, tame tarpe dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „Visada laiku“ juriskonsultė R. R. patvirtino jų kopijas. Be to, kaip nurodė UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą atlikusi specialistė S. G., nuo pirmų dviejų įmokų PVM buvo sumokėtas, o paskui PVM skaičiuoti nustota; apskaitos įmonė turėjo skaičiuoti avansinius mokesčius toliau, juo labiau, kad jie buvo sumokėti 2006, 2007 metais. 2008 metais jokių įplaukų nebuvo, praėjo daugiau negu dvylika mėnesių, todėl bendrovė turėjo sumokėti PVM mokestį, nors ir nedeklaravo pajamų. Specialistė nurodė, kad apskaitos darbuotojai matė, jog vyksta operacijos, todėl turėjo arba pareikalauti dokumentų, arba atitinkamai apskaičiuoti mokesčius valstybės naudai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. N. nėra buhalterinės apskaitos specialistas, nežino reikalavimų mokesčių paskaičiavimui, buhalterinės apskaitos vedimo paslaugų teikimui samdė tokias paslaugas teikiančią bendrovę, kuri turėjo visas galimybes deklaruoti pajamas ir pelną, arba pareikalaudama trūkstamų dokumentų, arba apskaičiuodama mokesčius valstybės naudai. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu neneigė, kad su UAB „Visada laiku“ direktore J. D. konsultavosi dėl mokesčių skaičiavimo terminų, laikotarpių, atitinkamai planuodamas tolesnius bendrovės darbus ir lėšas. Atitinkamas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas P. P., kuris nurodė, kad pokalbis, jog galima mokesčius už tuos parduotus kotedžus sumokėti vėliau, buvo. A. N. važiavo pas buhalteres, kažką aiškinosi ir paskui jam paaiškino, kad galima kažkaip atidėti mokesčių sumokėjimą. Jis (P. P.) tiksliai nežinojo, ar sutartys dėl kotedžų pardavimo buvo perduotos į buhalteriją, kadangi dokumentus daugiausiai pateikinėjo A. N.. Kai buvo parduoti kotedžai, A. N. jam (P. P.) sakė, kad buhalterija jam paaiškino, jog tuos mokesčius galima atidėti. Tačiau šių konsultacijų, teismo nuomone, negalima laikyti įrodymu, patvirtinančiu, kad kaltinamasis A. N. tyčia siekė aplamai išvengti mokesčių sumokėjimo. Teismo išvados turi būti pagrįstos ne prielaidomis, o įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltės turinį ir jo atitikimą inkriminuojamo BK straipsnio dispozicijai.

Nenustatyta, kad kaltinimo laikotarpiu kaltinamųjų veiksmai būtų buvę nukreipti juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) mokestinei naštai sumažinti, kad A. N. vadovaujamos bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita būtų vedama, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, toks kaltinimas kaltinamiesiems ir nebuvo pateiktas. Kaip nustatyta patikrinimą atlikusios VMI specialistės S. G., UAB (duomenys neskelbtini) turėjo GPM ir PVM mokesčių permoką. Pastarosios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji neturėjo kryptingo ir apgalvoto siekio veikti nusikalstamai, bei tuo pačiu parodo, kad jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, tyčia siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo.

Kaltinamasis A. N. iš kaltinimo pagal LR BK 220 str.1d., išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str.5d.1p.). Tuo pačiu ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) iš kaltinimo pagal LR BK 220 str.1d. išteisintinas, nenustačius A. N., kuris, vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei naudai, veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str.5d.1p.). Civilinio ieškovo VMI civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. LR BPK 94 str. pagrindu išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Mokesčio mokėtojo byla (originalas), paskelbus nuosprendį, grąžintina Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, paliekant baudžiamosios bylos apimtyje kopijas dokumentų, esančių šios bylos t.1 b.l. 101, 114, 127, 128.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 str.,

nusprendė:

A. N. iš kaltinimo pagal LR BK 220 str.1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str.5d.1p.).

UAB (duomenys neskelbtini) iš kaltinimo pagal LR BK 220 str.1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str.5d.1p.).

Civilinio ieškovo VMI civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB (duomenys neskelbtini) Mokesčio mokėtojo bylą (originalą), paskelbus nuosprendį, grąžinti Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, paliekant baudžiamosios bylos apimtyje kopijas dokumentų, esančių šios bylos t.1 b.l. 101, 114, 127, 128.Kompaktinį diską, saugomą prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė