- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- e2-1425-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00163-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europos maršrutai“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos maršrutai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-1425-196/2016 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Europos maršrutai“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Europos maršrutai“ iškėlimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Europos maršrutai“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovė nevykdo privalomųjų mokėjimų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Skola pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei parengimo dieną sudarė 5180,76 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovė UAB „Europos maršrutai“ prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, atlieka intensyvias klientų paieškas, skola pareiškėjai nėra didelė, atsakovė yra sudariusi sutartis su UAB „Lavisos LEZ terminalu, AUTO PARTS EAST FZCO, todėl tikisi artimiausiu metu atsiskaityti su pareiškėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Europos maršrutai“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Europos maršrutai“ 2014-12-31 balansą, kurio duomenis pateikė pareiškėja, bendrovės turtas 2014-12-31 sudarė 216 314,30 Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 208 145,56 EUR. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad Įmonių bankroto įstatymo prasme įmonė nuo 2014 metų yra nemoki. Pažymėjo, kad atsakovė finansinių dokumentų už 2015 metus VĮ Regisrtų centrui nepateikė, o pareiškėjos 2016-02-18 duomenimis įmonė turto neturi. Tokia situacija teismui leido manyti, kad įmonės finansiniai rezultatai yra kitokie negu 2014-12-31 balanse, bei kad įmonės finansinė situacija yra kritiška. Teismas atkreipė į dėmesį tai, kad atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų, kad jos skola 2016-03-03 sudarė 5 180,76 Eur. Pažymėjo, kad bendrovėje yra tik du apdraustieji. Nustatė, kad atsakovė neįvykdė pareiškėjos reikalavimų sumokėti skolą ir tik bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 3 000 EUR. Teismas padarė išvadą, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir kad jie nėra laikino pobūdžio. Teismas konstatavo, kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų, yra nemoki, todėl iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Europos maršrutai“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir atmesti pareiškėjos prašymą iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog skola valstybiniam socialiniam draudimo fondo biudžetui nėra didelė, į pateiktus įrodymus, jog bendrovė vykdo veiklą, į tai, kad 2014 m. įmonės balansas yra teigiamas. Teismas nukrypo nuo kasacinio bei apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir iš esmės savarankiškai funkcionuojančią įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesni už siekį likviduoti tokią įmonę. Kadangi įmonės sunkumai yra laikino pobūdžio, tai atsakovei galėtų būti iškelta restruktūrizavimo, o ne bankroto byla.
Atsiliepimas
Pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės UAB „Europos maršrutai“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Pažymima, kad atsakovės 2014 m. balanse įrašyto turto didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, o įrodymų apie realias galimybes išsiieškoti skolas atsakovė nepateikė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įmonės registravimo dokumentą, debitorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose įmonei iškeltas bylas bei vykdomus išieškojimus per antstolius, apie įkeistą turtą, kitus įsipareigojimus. Toks atsakovės elgesys, pareiškėjos nuomone, negali būti laikomas tinkamu ir sąžiningu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Europos maršrutai“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagrindai bankroto bylai iškelti nustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Europos maršrutai“ atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, todėl atsakovei keltina bankroto byla. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė nustatęs, kad: atsakovė Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė aktualių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, paskutiniai pateikti už 2014 metus, kurie neatspindi realios atsakovės turtinės padėties; įmonė turto neturi, o pradelsta skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro apie 2 000 Eur. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo bendrovės nemokumą, nes atsakovės balansas 2014 m. buvo teigiamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors iš 2014 m. balanso matyti, jog įmonės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, tačiau įmonės nemokumas konstatuojamas, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės turtas 2014 m. balanso duomenimis sudarė 216 314,30 Eur (746 890), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 208 145,56 EUR (718 685), darytina išvada, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamame kontekste pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė naujausio balanso (kuris taip pat nepateiktas ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui), kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie galėtų pagrįsti/paneigti atsakovės nemokumą, nenurodė, koks šiuo metu yra įmonės realus turtas ir kokiems kreditoriams yra suėję prievolių įvykdymo terminai.
Apeliantė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį iškelti bankroto bylą, atskirąjį skundą iš esmės grindžia įmonės vykdoma veikla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovės UAB ,,Europos maršrutai“ pateikė sutarčių, iš kurių matyti, kad įmonė teikia krovinių pervežimo paslaugas, kopijas, tačiau byloje nepateikta duomenų, kokios iš šios vykdomos veiklos gaunamos pajamos, ar jų pakaks įvykdyti finansinius įsipareigojimus Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateiktas 2016 m. kovo 23 d. taikos sutarties su UAB „Adictus“ projektas taip pat nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti įmonę mokia. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. patvirtino taikos sutartį, iš kurios turinio matyti, kad UAB „Adictus“ pagal sprendimą UAB „Europos maršrutai“ naudai yra sumokėjusi 5 300 Eur bei fiksuotas įsiskolinimo pagal sprendimą likutis 6 101,88 Eur ir procesinės palūkanos, tačiau šios taikos sutartyje nurodytos sumos taip pat neparodo atsakovės turtinės padėties, jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, jog UAB „Europos maršrutai“ yra moki.
Nagrinėjamu atveju, kad finansiniai sunkumai nėra laikini patvirtina ne tik aplinkybė, jog 2014 m. pradelstos skolos viršijo pusę įmonės turto, bet ir kitos aplinkybės. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pelnas per metus žymiai sumažėjo (nuo 179 460 Lt iki 89 753 Lt), iš viešai prieinamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenų matyti, kad atsakovė apeliacinės bylos nagrinėjimo iš esmės dienai (2016 m. liepos 7 d.) turėjo 10 970,88 Eur mokestinę nepriemoką, o iš VSDFV duomenų matyti, kad valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apeliantės skola sudarė 2 513,08 Eur, darbuotojų skaičius krito nuo 4 iki 2. Nors apeliantė akcentavo laikinus sunkumus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina bendrovės veiklos perspektyvų: atsakovė nemoka privalomųjų mokėjimų, įmonėje liko tik 2 darbuotojai, įstaigos veiklos pelningumas greitai krenta.
Apibendrindamas tai, kas nustatyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais bei nepaneigė teismo išvados dėl įmonės nemokumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 263, 338 str.).
Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.