Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-15 · Byla Nr. ATP-317-106/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-15
Bylos Nr.
ATP-317-106/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Valentinienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. ATP-317-106/2012
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00035-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2012 m. sausio 14 d. apie 00.46 val. Kvietinių gatvėje, Gargžduose, Klaipėdos r. būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,43 promilės girtumas) vairuodamas J. F. priklausantį automobilį „Ford focus“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 9 ir 231.1 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo perkvalifikavo E. B. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą 100 Lt baudą. Už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, E. B. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui. Administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda E. B. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trijų metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 1000 Lt baudą, baudos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis dviejų metų terminui, paliekant teisę vairuoti transporto priemonę.

Nurodo, kad jis labai gailisi dėl šio įvykio ir supranta, kad negerai pasielgė, tačiau nurodo teismui, kad sveikatos sutrikimas, kuris yra jam diagnozuotas ir nustatytas, lėmė tai, kad pareiškėjas pasielgė neadekvačiai esamai situacijai. Nors bylos nagrinėjimo metu atvykusi ekspertė nustatė, kad psichiatrinė ekspertizė pareiškėjui yra nereikalinga, tačiau byloje taip pat yra pateikta pareiškėjui diagnozuotos ligos aprašymas, kuris patvirtina, kad dėl sveikatos sutrikimo yra galimi trumpalaikiai suvokimo sutrikimai - panikos priepuoliai, kurie ir įtakoja neadekvatų elgesį. Negali paaiškinti savo elgesio motyvų, kodėl įvykus eismo įvykiui jis sustojo degalinėje, t.y. apšviestoje vietoje ir laukė, kol prie jo atvažiuos policijos pareigūnų automobilis, šios aplinkybės patvirtina, kad pagrindinė tokio pareiškėjo elgesio priežastis buvo jo sveikatos sutrikimas.

Pareiškėjas prašo teismo jo vienintelį kartą pasigailėti, nes teisė vairuoti transporto priemonę jam yra gyvybiškai būtina. Nurodo, kad yra individualios įmonės savininkas, tačiau įmonė verčiasi sunkiai, jis yra vienintelis įmonės darbuotojas, įmonė turi skolų valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI, jo turtinė padėtis yra sunki, jam materialiai padeda jo mama, kuri pati yra neįgali, ir kuriai reikia padėti nuvykti į gydymo įstaigas turi pareiškėjas, todėl pareiškėjui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašo, kad jam skirtos piniginės baudos sumokėjimas būtų sumažintas iki 1000 litų, bei baudos sumokėjimas būtų išdėstytas dviejų metų terminui.

Nurodo, kad jis yra išsituokęs. Šiuo metu su gyvenimo partnere augina nepilnametį sūnų, bei teikia išlaikymą nepilnametei dukrai iš pirmosios santuokos. Netekus darbo, vien tik iš sugyventinės gaunamų pajamų jų šeima nepragyvens. Teigia, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemonę praradimas reikštų ne tik jo darbo, bet ir viso tolimesnio gyvenimo žlugimą, nes vyrui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, susirasti kitą darbą yra labai sunku. Atkreipia dėmesį, kad ankstesnių galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi. Mano, kad tokia praktika, kokią taiko policijos pareigūnai, kai pateikiami duomenys apie negaliojančias administracines nuobaudas, negali būti laikoma teisinga, nes įstatymas nustato sunkinančias aplinkybes, jei yra galiojančių administracinių nuobaudų, ir nelaiko sunkinančiomis aplinkybėmis tas nuobauda, kurių galiojimas yra išnykęs. Kita vertus nori atkreipti dėmesį, kad 2003 metais buvo visai kitoks KET teisinis reglamentavimas dėl vairuotojo pareigų įvykus eismo įvykiui, nei yra pagal šiuo metu galiojančias kelių eismo taisykles. Pareiškėjas nurodo, jog už tokio pobūdžio pažeidimą jis yra baudžiamas pirmą kartą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. B. apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyris prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas E. B. neneigia padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, tačiau kelia paskirtos subendrintos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. E. B. mano, kad yra pagrindas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti – sumažinti paskirtą 3000 Lt baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

E. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinės teisės pažeidimų padarymą buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas sprendžia, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. B. dėl eismo įvykio prisipažino, gailisi, ir pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Galimybė skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos, numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Tačiau pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais. Apelianto nurodytos aplinkybės (sveikatos sutrikimai, sunki materialinė padėtis, teisės vairuoti reikalingos darbui, išlaiko du nepilnamečius vaikus) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apylinkės teismo posėdyje psichiatrė ekspertė parodė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga daryti ekspertizės dėl E. B. sveikatos sutikimų. Darytina išvada, jog neadekvati E. B. reakcija į padarytą teisės pažeidimą, nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teismo praktiką, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Taigi ta aplinkybė, jog E. B. be vairuotojo pažymėjimo praras darbą, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, pažeidėjas yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir darbą, kuriam nebūtina teisė vairuoti transporto priemones. Padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas ir pripažintinas šiurkščiu (ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo po automobilių susidūrimo sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nors E. B. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau už analogišką administracinį teisės pažeidimą – pasišalinimą iš įvykio vietos jis jau buvo baustas 2003 m. spalio 17 d. nutarimu ir žinojo pasišalinimo iš įvykio vietos pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad E. B. 2004 m. gruodžio 13 d. yra baustas ir už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, t.y. ne pirmą kartą padaro grubų administracinį teisės pažeidimą. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apygardos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą nesprendžia klausimo dėl baudos sumokėjimo termino išdėstymo. Pažymėtina, kad ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo išnagrinėjimą gavimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Tad remdamasis šia nuostata, E. B. gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą prašymą, sunkią jo materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (dokumentus) ir prašyti, kad jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas dalimis.

Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje reglamentuojama specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažeidėjas įvykdęs įstatymo keliamus reikalavimus, gali kreiptis į nuobaudą paskyrusį organą (pareigūną) dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rasa Valentinienė