Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-2073-445/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2YT-2073-445/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00161-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
J. J., D. P., M. V. K., G. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikai
Civilinė byla Nr. e2YT-2073-445/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00161-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J., D. P., M. V. K. ir G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, R. K., R. C., V. C. ir G. C. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) M. V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad pareiškėjų motina ir senelė O. V., mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų tėvas ir senelis P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai turėjo penkis vaikus: J. J., D. P., M. V. K., O. C. ir P. V.. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (sūnus), mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo palikimo P. V. nepriėmė, jis mirė vėliau nei palikėjas. O. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau nei tėvas P. V.. O. C. turėjo penkis vaikus: G. K., R. K., R. C., V. C. ir G. C.. Pareiškėjų tėvai/seneliai santuokos metu įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini). Čia jie iki motinos mirties gyveno kartu, o motinai mirus, sodyboje gyveno P. V.. Be šio turto, P. V. dar valdė 259/1292 dalis miškų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), plotas 12.9200 ha bei 14/72 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), plotas 0,7200 ha. Be nekilnojamojo turto liko tėvo (senelio) asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, įrankiai ir kiti daiktai. Nurodyti žemės sklypai P. V. įgyti Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. jie grąžinti jau po tėvo mirties. Kai mirusiojo dukroms tapo žinoma, kad seneliai iki nacionalizacijos turėjo žemės, iš karto kreipėsi į žemės grąžinimą vykdančias institucijas dėl senelių valdytos žemės susigrąžinimo. Tam tikslui pasiekti surinko reikalingus dokumentus, dalyvavo žemės matavimo ir sklypų ribų ženklinimo procese. Kai grąžintini žemės sklypai buvo paženklinti, pradėjo juos prižiūrėti ir tvarkyti. Pareiškėjos dažnai nuvažiuoja į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūri tėvui priklausantį turtą, saugo jį nuo neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, rūpinasi miško ugdymu – išpjauna sausuolius, vėjovartas, surenka ten paliktas šiukšles, atnaujina riboženklius. Mirus P. V. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė jo palikimą vienu iš priėmimo būdų - faktiniu valdymu. Po tėvo mirties pareiškėjos ne tik rūpinasi jo nekilnojamuoju turtu, bet ir paėmė jo daiktus – žemės ūkio padargus, įrankius, pinigines santaupas. Tėvą jos palaidojo ir prižiūri jo kapą. Po palikėjo P. V. mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį (senojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis) priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti jo turtą ir rūpindamosi žemės grąžinimo reikalais. Tėvui priklausančiais žemės sklypais, jo asmeniniais daiktais naudojasi ir valdo kaip savo.

Atsiliepimas

Byloje visi penki suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškėjų pareiškimą, kur galimi įpėdiniai atstovavimo teise R. K., R. C., V. C. ir G. C. sutiko su pareiškėjų pareiškimu, o valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepimu prašo pareiškimo tenkinimo klausimą išspręsti pagal byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų motina ir senelė O. V. mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjų tėvas ir senelis P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) O. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau nei jos tėvas P. V.. O. C. dukra yra G. K. (pareiškėja, paveldinti atstovavimo teise). Iš byloje esančių gimimo liudijimų kopijų (e. b. l. 6, 10) nustatyta, kad pareiškėjos J. J., M. V. K. ir D. P. yra P. V. dukros – pirmos eilės įpėdinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš notaro biuro pateiktos 2019-02-06 pažymos matyti, kad po P. V. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Pareiškėjos yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės pagal P. V. palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o pareiškėja G. K. yra palikėjo vaikaitė ir atstovavimo teise kartu su pirmos eilės įpėdiniais gali paveldėti jos mirusiai motinai O. C. priklausančio palikimo dalį. Vadovaujantis P. V. palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjos nurodė pakankamai aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais, jų pačių paaiškinimais, kad kaip dukros jos rūpinosi tėvo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi likusiais tėvo daiktais, sodyboje buvusiu inventoriumi, valdė jo pinigines lėšas t. y. įrodė prašomą nustatyti faktą. Byloje yra įrodytas faktas, kad po palikėjo P. V. mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių (senojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis) terminą, palikimą, pradėdamos faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė jo dukros.

Pareiškėjos savo tėvo turtą pradėjo valdyti kaip savo iš karto po jos mirties, įstatymų nustatyto termino nepraleido. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Tikėtina, kad aplinkybė, jog žemės sklypai P. V. įgyti Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. turtas grąžintas jau po jo mirties yra tiesiogiai susijusi su aplinkybe, kad po P. V. mirties jo palikimo notaro biure nieks nepriėmė.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjoms gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinė situacija (palikimo priėmimo termino praleidimas, visi pirmiausios eilės įpėdiniai sutaria kam turi atitekti palikimas) praktiškai atitinka dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatomis reguliuojamą situaciją, kur numatyta, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjoms J. J., D. P., M. V. K. ir G. K. gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis