Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-08-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115449678, kuriuo pareiškėjas P. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 432 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020-08-04 nutarimu P. B. nubaustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020-05-24, 9.20 val., (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai jie įrengti ir buvo nubaustas 30 eurų dydžio bauda.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo jo atžvilgiu priimtą Kelių policijos valdybos 2020-08-04 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis šio pažeidimo nepadarė. Kuomet pareigūnai jį sustabdė, jie reikalavo duoti kyšį ir jį paėmė. Šiuo metu dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų yra atliekamas tyrimas. Mano, kad pareigūnai jį sustabdė dėl to, kad jis buvo neįsijungęs šviesų.

Atsiliepime į skundą institucija prašo pareiškėjo P. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-08-04 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad du pareigūnai matė, kad pareiškėjas važiavo neužsisegęs saugos diržo. Teigia, kad vairuotojas pažeidimo neginčijo ir nurodė, kad važiavo iš parduotuvės, o namai netoli, todėl diržo ir neužsisegė. Pareigūnai mano, kad pakankamai surinkta duomenų konstatuoti, kad P. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 321 straipsnyje, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai, o pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra niekuo nepagrįsti ir tai tik gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad savo skundą palaiko ir prašo panaikinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad viskas buvo taip, kaip surašyta jo skunde.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėdamas skundą, išklausęs pareiškėjo P. B. paaiškinimą, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, jog P. B. veika pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį kvalifikuota neteisingai ir jis nepagrįstai nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą.

Ištyręs bylos medžiagą teismas nustatė, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad P. B. būtų padaręs aptariamą administracinį nusižengimą, išskyrus dviejų policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, apie neva padarytą nusižengimą. Teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, konstatuoja, kad jame nėra užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas, todėl toks įrašas negali būti laikomas pareiškėjo kaltės įrodymu. Teismas taip pat nustatė, kad šiuo metu Imuniteto tarnyba pradėjusi tyrimą dėl policijos pareigūnų M. A. ir V. A. veiksmų, pareiškėjui pranešus apie pareigūnų galimai padarytą nusikalstamą veiką, kurie šiuo metu yra nušalinti nuo tarnybos, todėl teismas negali remtis šių pareigūnų parodymais ir laikyti juos P. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Svarbu yra tai, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka prieiti prie išvadų apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog P. B. padarė ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius P. B. veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020-08-04 nutarimą byloje Nr. ROIK: 20115449678 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.