Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ „Turto bankas“ ir Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarė Jolanta Dubinienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

8. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Pareiškėja jau po atskirojo skundo padavimo pateikė prašymą prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės raštą Nr. 0029, kuriame nurodyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas VĮ „Turto bankas“ neišduotas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, spręstina, jog būtinybė pateikti nurodytą įrodymą kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kurioje teismas nurodė, kad tuo atveju, jei yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, o pareiškėjai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pirmiau išduotas liudijimas turėtų būti ginčijamas ieškinio teisenos tvarka. Spręstina, kad teismui pateiktas dokumentas neabejotinai reikšmingas vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme iš tiesų buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-7203-845/2016, kurioje UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. faktiniu valdymu priėmė S. B. palikimą po jo mirties ir atsako už palikėjo skolas pareiškėjui. Nurodytas pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu buvo atmestas teismui konstatavus, jog UAB „General Financing“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo L. P. aktyviais veiksmais siekė įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. iš esmės buvo laikoma, kad UAB „General Financing“ neįrodė savo reikalavimų. Nurodyto sprendimo teisėtumas buvo tikrinamas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2088-467/2016 buvo nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija nurodė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas, nes jis jau yra patvirtintas suinteresuoto asmens pareiškimu. Teismas rėmėsi UAB „General Financing“ pateiktu įrodymu – L. P. pranešimu, kuriame pastaroji pripažįsta po vyro mirties palikimą priėmusi, faktiškai pradėdama valdyti butą kaip savininkė.

12. Iš nurodytų aplinkybių viena vertus matyti, kad anksčiau nebuvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kita vertus nagrinėjant bylą pagal UAB „General Financing“ pareiškimą nebuvo konstatuota, kad palikimo, atsiradusio po sutuoktinio S. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja L. P. nepriėmė (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje daryti iš esmės priešingi pastebėjimai). Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturėdama įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas pareiškėjos L. P. palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas, ji realiai negalėtų įgyvendinti savo, kaip potencialios įpėdinės teisių, dalyvauti notaro pradėtoje paveldėjimo byloje, jai negalėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą ir pan. Ankščiau nurodytoje civilinėje byloje teismų procesinių sprendimų neatitikimai (pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatuoja esant neįrodytą palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nors ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės daro priešingą išvadą – dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto buvimo, kuri realių teisinių padarinių pačiai pareiškėjai nagrinėjamoje byloje L. P. sukelti negali) šioje konkrečioje teisinėje situacijoje sudaro pagrindą pareiškėjai kreiptis į teismą atskiro proceso tvarka įrodinėjant palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, kaip vieną iš palikimo priėmimo būdų.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas neturėjo teisės konstatuoti ginčo byloje, spręsti, kad tarp valstybės ir pareiškėjos yra kilęs ginčas.

14. Pirmiausiai, nors teismas ir nurodė, kad tuo atveju, jei yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pareiškėjai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pirmiau išduotas liudijimas turėtų būti ginčijamas ieškinio teisenos tvarka, tačiau nurodytas teiginys buvo grįstas tik prielaidomis, neturint jokių duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ar neišdavimą VĮ „Turto bankas“, nenustačius pareiškėjai termino trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis, kad toks liudijimas nėra išduotas. Apeliantės pateiktas 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės raštas Nr. 0029, patvirtina, jog paveldėjimo teisės liudijimas VĮ „Turto bankas“ išduotas nebuvo (nors VĮ „Turto bankas“ ir kreipėsi į notaro biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą). Neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo, paprasčiausiai nėra pagrindo ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimų dėl neegzistuojančio dokumento, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo, panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu).

15. Antra, byloje šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ apskritai prieštarautų pareiškimo tenkinimui, kadangi atsiliepimas teismui pateiktas nebuvo.

16. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu formaliai teismui pateiktas procesinis dokumentas ir buvo pavadintas pareiškimu, o byla užregistruota kaip nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjamu atveju teismas, manydamas kad byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, galėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti pareiškimą, o ne spręsti, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

17. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, netinkamai taikė civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti pareiškimo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos L. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.