Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi pareiškėjos L. P. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos privataus kaltinimo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą atsisakė priimti, nusprendęs, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų. Skundas grąžintas pareiškėjai. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad prašomojoje skundo dalyje kaltinimas nėra suformuluotas, nurodytas tik prašymas I. K. pripažinti kalta pagal BK 155 str. 2 d. Skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas formuluoti kaltinimo negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

Pareiškėja L. P. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei įpareigoti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos L. P. skundą I. K. atžvilgiu pagal BK 155 str. 2 d.; Priimti atskirąją nutartį dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo veiksmų, kreipiantis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl galimo piktnaudžiavimo bei savo pareigų neatlikimo bei vengimo vykdyti teisingumą.

Skundas buvo kelis kartus tikslinamas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo nustatytus vis kitokius trūkumus. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį kaltinimas buvo patikslintas, nurodant visas svarbias aplinkybes, veikos padarymo vietą, iš kurios buvo išsiųstos įžeidžiančio turinio trumposios SMS žinutės, performuluotas kaltinimas, jis sukonkretintas, nurodyti liudininkai. Tačiau skundžiama nutartimi „kabinamasi“ prie kitų skundo motyvų, nes kaltinimo formuluotė, pašalinus trūkumus pagal 2014 m. vasario 3 d. nutartį, vėlesniems teismo sprendimams priimti įtakos neturėjo. Dėl tokių teismo veiksmų, apeliantei kyla abejonių dėl jo kompetencijos, nes panašu, kad teismas arba neseka apylinkės bei aukštesnės instancijos priimtų nutarčių šioje byloje ir jas ignoruoja arba, dėl galimo suinteresuotumo, nenori vykdyti teisingumo.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nėra suformuluotas kaltinimas, ir taip pažeidžiamos kaltinamojo teisės į gynybą, tačiau nenurodyta kas būtent turi būti aiškiau pateikta. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-135/2008). Analogija taikoma ir aptariant kaltinimo ribas baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, jog 2014 m. balandžio mėn. 23 d. skunde, kaltinimas buvo suformuluotas aiškiai ir išsamiai, pateikiant tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių galima suprasti kokiais veiksmais kaltinama I. K.. Todėl teismo pozicija, kad skunde kaltinimas nėra suformuluotas, yra nepagrįsta.

Kėdainių rajono apylinkės teismas, abejingai ir neišsamiai ištyręs skunde nurodytas faktines aplinkybes, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dėl ko neigiamas pasekmes turi patirti nukentėjusioji, nes taip pažeidžiama jos teisė apginti savo pažeistas įstatymo saugomas teises. Remiantis BPK 412¹ str. 4 d. nukentėjusysis turi galimybę apskųsti teismo sprendimą tik atskiruoju skundu, todėl teismas priimdamas sprendimą atsisakyti priimti skundą, turi argumentuotai ir pagrįstai nurodyti atsisakymo motyvus, o ne tik formaliai nurodyti įstatymo normą, nes nukentėjusiosios teisės yra pakankamai apribotos.

Atsiliepimo į L. P. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, todėl naikintina.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tik tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Iš 2014 m. balandžio 23 d. skundo turinio matyti, kad L. P. prašo privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. K. pagal BK 155 str. 2 d., t. y. dėl įžeidimo. Nukentėjusioji skunde išdėstė, kad I. K. ją įžeidė siųsdama tokio pobūdžio SMS žinutes: „Tu nuskriaudei mano sūnų, tegu Dievo bausmė kris ant tavęs, tavo vaikų ir anūkų. Ina“, „Nuo Dievo bausmės neišsisuksi, prakeikiu tave, tavo vaikus ir anūkus. Nedrįsk prie manęs artintis“, „Kai nudvėsi, nereikės ir gydytis“, „Kai nudvėsi tu ir tavo išsigimėliai, niekas netrukdys“, „Girdėjau tavo duktė vos nenudvėsė, tai Dievo bausmė už mano sūnaus skriaudą. Laukiu kitos ir labai džiaugiuosi“.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog SMS žinučių turinys negali būti pripažintas tinkamai pareikštu kaltinimu, o vertintinas tik kaip priešiškai nusiteikusių asmenų (dėl teismuose nagrinėjamų civilinių bylų) tarpusavio susirašinėjimas. Tiek I. K., tiek ir L. P. vartoti žodžiai bei išsireiškimai neatitinka įprastų bendravimo normų ir geros moralės reikalavimų. Skunde kaltinimas turi būti tikslus, nes turi būti garantuota kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių, kuo kaltinamas, o pats teismas formuluoti kaltinimo negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Dėl šių priežasčių teismas nutarė, kad pareiškėjos skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų.

Aukštesnysis teismas su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis nesutinka. Kaip matyti iš nukentėjusiosios skundo turinio, sutiktina su pareiškėja, kad jis atitinka visus BPK 412 str. 2 d. skundo turiniui nustatytus formaliuosius reikalavimus: pareiškime nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; konkrečiai išdėstyta kaltinimo esmė, nurodant veikos padarymo aplinkybes ir būdą, išdėstant kokios I. K. SMS žinučių frazės nukentėjusiąją įžeidė, nurodytas konkretus laikas, kada jos buvo gautos. Pareiškime taip pat nurodyta, kad žinučių siuntimo faktą patvirtina antstolio M. D. 2014 m. sausio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nukentėjusioji išdėstė ir padarinius, kuriuos ji patyrė dėl I. K. elgesio bei motyvuotai juos įvertino materialine išraiška. Skunde nurodyti nukentėjusiosios, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens pavardės ir gyvenamoji vieta, nurodyti liudytojų duomenys, bei aplinkybės, kurias jie gali patvirtinti. Be to, nukentėjusioji išdėstė ir savo poziciją dėl skirtinos bausmės bei, jos nuomone padarytą nusikaltimą, tiksliai kvalifikavo pagal BK 155 str. 2 d., kas nėra reikalaujama.

Nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas, tačiau toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, nors šiuo atveju jis yra pakankamai tikslus bei suvokiamas. Nors L. P. skunde kai kurios išdėstytos aplinkybės yra perteklinės, tačiau jis yra pakankamai informatyvus, o galimam kaltininkui jis suteikia galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl šiuo atveju, apylinkės teismo nutartis atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą yra nemotyvuota, pagrįsta formaliais pagrindais, nenurodant, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka L. P. skundas pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, apsiribojama tik BPK normų citavimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi išnagrinėjęs tą patį privataus kaltinimo skundą, trūkumų nenustatė. Privataus kaltinimo procesas buvo atsisakytas pradėti kitu pagrindu – kadangi skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi, priimtoje dėl šios nutarties, privataus kaltinimo skunde taip pat neįžvelgė jokių skundo trūkumų.

Pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas labiau vertino ne tai ar pareiškimo turinys atitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytus reikalavimus, o tai, ar pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka BK 155 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, tai yra atliko įrodymų vertimą jų neištyręs, padarydamas išvadą, jog SMS žinučių turinys vertintinas tik kaip priešiškai nusiteikusių asmenų tarpusavio susirašinėjimas, neatitinkantis įprastų bendravimo normų ir geros moralės reikalavimų. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje taip pat buvo padarytos panašios išvados. Tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi panaikindamas šią nutartį ir grąžindamas L. P. skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad tokios išvados yra nepagrįstos ir skubotos, kadangi SMS žinutėse aukščiau paminėti žodžiai buvo pavartoti, o nepradėjus privataus kaltinimo bylų proceso, neištyrus visų aplinkybių, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti baudžiamojo nusižengimo sudėties nebuvimo, o kaltės klausimas buvo išspręstas neatlikus įrodymų tyrimo, nors BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei konstatuoti pakankamo pagrindo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas ir vėl pasielgė analogiškai. Nors įrodymų vertinimas ir yra teismo prerogatyva, L. P. skunde pradėti privataus kaltinimo procesą nurodytų aplinkybių teisingumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas ir įvertintas tik išnagrinėjus skundą iš esmės teismo posėdyje, o ne sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Todėl nustačius, kad L. P. skundas formaliai atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, toks skundas turi būti priimtas ir nagrinėjamas LR Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Pareiškėja iškėlė reikalavimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo veiksmų priimti atskirąją nutartį kreipiantis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl galimo piktnaudžiavimo bei savo pareigų neatlikimo bei vengimo vykdyti teisingumą. Vienintelė teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, yra Teisėjų etikos ir drausmės komisija (Teismų įstatymo 85 str. 1 d.), bet, teismas, nagrinėdamas konkretų ginčą, negali peržengti savo kompetencijos ribų ir imtis administracinės veiklos priežiūros funkcijų (Teismų įstatymo 41 str., 104 str.).

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad L. P. 2014 m. balandžio 23 d. skundas atitinka BPK 412 str. 2 d. privataus kaltinimo skundui keliamus reikalavimus, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis yra nepagrįsta, o tuo pačiu ir neteisėta, dėl to naikinama, skundas priimtinas ir perduotinas nagrinėti pagal teismingumą Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

L. P. skundą tenkinti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti. L. P. 2014 m. balandžio 23 d. skundą priimti nagrinėjimui ir perduoti jį Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.