Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-28 · Byla Nr. ATP-1220-493/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
ATP-1220-493/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1220-493/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04876-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimo J. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimu J. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta administracine nuobauda - 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad 2014-06-21, apie 12.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė stovintį automobilį. Nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai. Apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais J. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133, 231.1 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

J. I. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimą, panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir šio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Apeliantas pažymi, kad tą pačią įvykio dieną (2014-06-21) pripažino padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi; įvykio metu žmonės sužaloti nebuvo, nukentėjusio asmens automobilis apgadintas tik nežymiai; J. I. visa apimtimi atlygino padarytą žalą; neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darboviečių charakterizuojamas teigiamai; slaugo demencija sergančią savo senelę L. B., kuri yra visiškai priklausoma nuo ją slaugančio asmens. I. I. nurodo, kad yra sąžiningas, tvarkingas, pareigingas ir įstatymų besilaikantis asmuo, suvokia savo nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad paskirta piniginė bauda yra pakankama ATPK 20 str. numatytų tikslų pasiekimui. Apeliantas taip pat nurodo kelias kasacines nutartis, kuriose atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visetą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo arba panaikintas, arba sutrumpintas terminas iki vienerių metų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo J. I. apeliacinio skundo netenkinti, kadangi administracinė nuobauda paskirta teisingai ir pagrįstai. Institucijos teigimu, apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro lengvinančių aplinkybių visumos.

Motyvuojamoji dalis

J. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apelianto teigimu, jam už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, teismas nepakankamai atsižvelgė į susidariusios situacijos aplinkybes. Kadangi skunde pažeidimų padarymo faktas neginčijamas, todėl aukštesnės instancijos teismas skundžiamą nutarimą patikrina tik paskirtos nuobaudos individualizavimo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo procesinis sprendimas J. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirti 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams yra priimtas nepakankami atsižvelgus į J. I. padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidimo padarymo aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, teismas pažeidėjui paskyrė pernelyg griežtą ir neproporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą.

Vienas pagrindinių bendrųjų teisės principų - teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. įtvirtintas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą J. I., atsižvelgė į tai, kad galiojančių nuobaudų jis neturi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nuoširdus gailėjimasis bei padarytos žalos atlyginimas. Apygardos teismas įvertina tai, kad eismo įvykio metu kilę padariniai – greta stovėjusio automobilio apgadinimas, nėra itin dideli. Nors padaryta žala nėra menkavertė (apgadintas priekinis bamperis, nubrozdintas dešinės keleivio pusės sparnas), tačiau ji pilnai atlyginta (b. l. 27), kitų žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, pavojus tretiesiems asmenims nebuvo kilęs. Įvykio dieną J. I. vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, buvo techniškai tvarkingas, duomenų, jog pažeidėjas prekybos centro stovėjimo aikštelėje būtų manevravęs neblaivus, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad J. I. tai buvo pirmasis eismo įvykis, anksčiau administracine tvarka jis baustas tik už kelio kirtimą ne per perėją (b. l. 11), ši nuobauda seniai nebegaliojanti. Taigi apeliantas nėra linkęs sistemingai pažeidinėti nustatytus teisės aktų reikalavimus. Manytina, šis prasižengimas buvo daugiau atsitiktinis, nulemtas išsiblaškymo bei neatidumo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu J. I. važiavo ne vienas, keleivio pusėje sėdėjo jo motina L. I., kuri pripažino nemaniusi, jog kitai transporto priemonei padaryta žala yra žymi, todėl sūnui liepusi nestoti ir važiuoti toliau. Taigi neteisėtam elgesiui J. I. buvo pakurstytas ir itin artimo šeimos nario – motinos, kurios autoritetas, tikėtina, tik sustiprino pažeidėjo pasirinktą netinkamą elgesio variantą, t. y. jis pasišalino iš įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos.

Vis dėlto, byloje esanti medžiaga J. I. charakterizuoja teigiamai. Kauno technologijų universiteto Informacinių išteklių valdymo centro vadovas jį apibūdina kaip kruopštų ir pareigingą, neturintį drausminių nuobaudų darbuotoją (b. l. 24). Be to, iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pažymos matyti, kad apeliantas 0.5 etato dirba ir antraeilėse inžinieriaus elektroniko pareigose (b. l. 25). Taigi galima daryti išvadą, kad J. I. yra darbštus ir pareigingas asmuo. Be to, bylos duomenimis, apeliantas padeda slaugyti savo senelę L. B., kuri serga sunkios formos demencija, yra visiškai priklausoma nuo kito asmens (b. l. 33-34).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat į tai, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, iš esmės neneigia savo kaltės, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą J. I., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų terminui, kuris yra imperatyviai numatytas ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje ir paskirtas pirmos instancijos teismo, šiuo atveju nebūtų proporcinga ir teisinga priemonė. Per griežtas nubaudimas iškreiptų ATPK 20 str. numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Už tai, kad J. I. pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria jis yra susijęs, šiuo atveju nuobaudos tikslams pasiekti pakanka paskirti pusantrų metų specialiosios teisės atėmimo terminą. Piniginės nuobaudos – 3000 Lt baudos – dydis, nustatytas pagal nagrinėjamo straipsnio sankciją, apylinkės teismo nutarime parinktas adekvačiai ir teisingai.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, tačiau netinkamai individualizavo už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtiną nuobaudą, todėl nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

J. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą pakeisti.

J. I. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą sušvelninti - vadovaujantis ATPK 30¹ str., teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti 1 (vienus) metus ir 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų, t. y. 868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis